Sausio pabaigoje Vilniaus apskrityje per pirmąjį šių metų mėnesį užfiksuoti trys kokliušo protrūkiai. Visi infekcijos protrūkiai kilo šeimose, kuriose vienas po kito užsikrėtė neskiepyti vaikai.
Paprašytas įvertinti situacijos rimtumą Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas pirmiausia pasiūlė pasitelkti skaičius.
„Jei 2019 metais buvo užregistruoti 26 kokliušo atvejai, 2018 – 27, 2017 – 21, 2016 – 36, šiais metais per pirmąjį mėnesį jau turime 22 šios ligos atvejus. Taigi skaičiai kalba patys už save.
Šiais metais dėl kokliušo buvo hospitalizuoti 5 asmenys, 13 iš 22 vaikų išvis buvo neskiepyti. Taigi, atrodytų, tai būtų gana dėsningas rezultatas, kuris rodo, kad skiepų apimtys turi būti išlaikomos pakankamai aukštos“, – pabrėžė pašnekovas.
Jo teigimu, daugiausia atvejų užfiksuota Vilniaus apskrityje, bet yra sergančiųjų ir Šiaulių, ir Marijampolės apskrityse.
„Skiepijimų kalendoriuje numatyta, kad vaikai skiepijami 2, 4–6 mėnesių, paskui 1,5 metų, po to – einant į mokyklą ir 15–16 metų. Tačiau kokliušas ypatingas tuo, kad imunitetas po skiepo praėjus 10 metų nusilpsta ir reiklia pakartoti skiepus.
Todėl ne tik tėvai, planuojantys jais tapti, seneliai, bet visi tie, kurie turi kontaktą su vaikais, turėtų kas dešimt metų pakartoti vakciną. Tai yra būtina norint apsaugoti savo ir aplinkinių vaikus. Kokliušo priepuolis tikrai nėra maloniausias dalykas, su tuo nenorėtų susidurti nė vienas tėvas. Tuomet tiesiog matoma, kaip vaikas dūsta nuo to kosulio ir, atrodo, kad nieko negali padaryti, tik pakelti galvutę“, – aiškino specialistas.
Jis priminė, kad mirštamumas nuo kokliušo siekia apie 3 proc., t. y. panašiai kaip ir šiuo metu plintančio naujojo koronaviruso.
„Skirtumas tik tas, kad nuo kokliušo turime skiepus. Galima sakyti, kad turime panašią situaciją kaip ir su tymais – ši liga jau gydytojų buvo užmiršta. Jei anksčiau ir susirgdavo koks skiepytas, bet silpnesnio imuniteto vaikas, prasirgdavo lengvesne forma. Juo labiau nebūdavo tiek neskiepytų vaikų, kurie galėtų apkrėsti tuos turinčius silpnesnį imunitetą“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Jo teigimu, panašiai būdavo ir dėl įvežtinių užkrečiamųjų, parazitinių ligų atvejų.
„Jų pavojus irgi nepakankamai įvertinamas, nors su jomis gydytojai susidurdavo visuomet. Su koronavirusu turime padėtį, kad tokie įvežtiniai atvejai gali būti ne vienkartiniai. O kokliušą turime čia vietoje, todėl išties rimtas signalas tuo rūpintis“, – sakė jis.
Dėl tymų scenarijaus ramina
Paklaustas, ar gali kilti toks protrūkis kaip buvo tymų atveju, ULAC vadovas tikino, kad kol kas gretinti situacijos nereikėtų, tačiau ir pro pirštus į ją žiūrėti nereikėtų.
„Situacija gana įtempta. Tokio didelio augimo būti neturėtų, nes 92 proc. vaikų yra skiepijami, bet likusieji nepaskiepyti gali atnešti daug bėdos. Juo labiau, kaip minėjau, labai svarbu, kad pasiskiepytų ir suaugusieji.
Yra įrodyta tarp suaugusiųjų, kurie kosti ilgiau nei dvi savaites, apie 20 proc. atvejų tai gali būti dėl kokliušo. Nors tai praeina savaime, tai ypač bus pavojinga kitiems, kurie turi silpną imunitetą, ypač mažiems vaikams. Taigi čia reikia vadinamojo kokono imuniteto, ne tik visos visuomenės, bet ir kad artimiausioje aplinkoje aplink tą vaiką būtų saugu“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Vis dėlto, jei vaikai skiepijami valstybės lėšomis, suaugusiesiems vakcina reikės pasirūpinti patiems.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės aiškinimu, suaugusiems asmenims, norintiems pakartotinai pasiskiepyti nuo kokliušo, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs suaugusiųjų skiepijimui skirtą vakciną.
„Šiuo metu Lietuvoje suaugę asmenys nuo kokliušo nėra skiepijami valstybės lėšomis. Atskiros vakcinos vien tik nuo kokliušo nėra. Valstybės lėšomis suaugusieji skiepijami difterijos ir stabligės vakcina traumų atveju ir kas 10 metų profilaktiškai. Tačiau 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. Europoje buvo sutrikusi šios vakcinos gamyba, todėl Lietuva buvo įsigijusi vakciną nuo difterijos ir stabligės, į kurią įėjo ir kokliušo komponentas.
Pasibaigus šiai vakcinai ir atnaujinus gamybą, vėl įsigyta difterijos ir stabligės vakcina suaugusiųjų skiepijimui valstybės lėšomis. Kaip minėta, norint pasiskiepyti nuo kokliušo suaugusiems asmenims, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Dėl nėščiųjų skiepijimo taip pat reikia konsultuotis su šeimos gydytoju ir atsižvelgti į vakcinos gamintojo nurodymus informaciniame lapelyje", – aiškino NVSC specialistė.
Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, S. Čaplinskas priminė, kad be skiepų reiktų nepamiršti ir kitų profilaktinių priemonių – laikytis kosėjimo, čiaudėjimo higiena, vėdintis patalpas.
Kodėl liga klastinga?
Kokliušas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Ligą sukelia Bordetella pertussis bakterija. Sukėlėjas kolonizuoja viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir pradeda skirti toksinus, kurie pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą. Nors mikroorganizmas ir nepatenka į kraujotaką, tačiau labai sutrikdo kvėpavimo takų veiklą.
Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5 – 21 dieną (dažniausiai per 7 – 10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.
Labiausiai sergamumas kokliušu išauga rudenį ir žiemą. Pasak specialistų, šia infekcija serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai vaikai. Pats būdingiausias kokliušo požymis yra priepuolinis, spazminis kosulys.
Ligos pradžia būna lengva, atsiranda nedidelė sloga, temperatūra, retas kosulys. Tai gali trukti apie dvi savaites, vėliau vystosi stipresnė eiga. Pasak gydytojų, ši infekcija ypač pavojinga kūdikiams ir naujagimiams, ypač dėl galimų komplikacijų – pneumonijos ar encefalito. Be to, stiprus kosulys gali pereiti ir į dusulį.
Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, sąlygojantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį.
Pagal vaikų profilaktinių ligų kalendorių pirmąją vakciną nuo kokliušo kūdikis gauna nuo dviejų mėnesių. Pasak specialistų, tam, kad susidarytų pilnas imunitetas reikalingos mažiausiai trys vakcinos dozės.
