Lietuvoje dar nuo 2021 m. sausio 1 d. visi naujai statomi pastatai privalo atitikti A++ energinio naudingumo klasę.
Pagal šį reikalavimą bent 50 proc. visos suvartojamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių (pavyzdžiui, įrengiant šilumos siurblius, naudojant saulės ar vėjo energiją ir kt.).
Tuo metu aplinkos ministras Povilas Poderskis taip pat atkreipė dėmesį ir į renovuojamus būstus – esą reikėtų apgalvoti, ar iš tiesų jų atnaujinimui nepakaktų B energetinio efektyvumo klasės.
„Klimatas šyla, nebeliko labai šaltų žiemų, todėl būtų galima peržiūrėti ir reikalavimus dėl energetinio efektyvumo klasių. Juk dauguma žmonių namus renovuoja dėl prastos pastatų techninės būklės“, – yra teigęs P. Poderskis.
Būstas atpigtų?
Naujienų portalui tv3.lt Aplinkos ministerijos atstovai teigė, kad jei nauji įstatyminiai pakeitimai būtų atlikti ir nereikėtų laikytis griežto reikalavimo dėl A++ energinio naudingumo klasės, tai esą galėtų atpiginti pačias statybas.
„Ministerijoje vyksta susitikimai su socialiniais partneriais, su jais diskutuojama apie galimybes peržiūrėti energetinio efektyvumo klases, tačiau kol kas teisės aktų pakeitimai dar nepradėti rengti.
Tokie pokyčiai dėl energetinių klasių sumažinimo leistų atpiginti statybų procesą“, – sakoma naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigė, kad jau nuo pat Statybos techninio reglamento patvirtinimo reikalavimai dėl energinio naudingumo klasės nuolatos didėjo.
„Pradėjome nuo C klasės, dabar esame A++, bet proporcingumas tų reikalavimų su rinkos galimybėmis įpirkti būstą tikrai prasilenkdavo“, – svarstė M. Statulevičius.
Jo teigimu, dalis šalies mokslininkų taip pat esą buvo padarę išvadą, kad vienas efektyviausių variantų Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje (vertinant pagal klimatą ir kainą) galėtų būti B naudingumo klasės reikalavimų atitikimas.
„Tai tikrai pritariame, kad tuos reikalavimus reikėtų peržiūrėti, pakoreguoti. Žinoma, nereikėtų nuo jų atsitraukti pernelyg toli.
Tačiau kai kalbame apie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir svarbą skaičiavimuose, kai kurių izoliacinių medžiagų storius, varžas, tai tokius pakeitimus, atsižvelgiant į mokslininkų pastabas ir argumentus, tikrai vertėtų apsvarstyti ir įvertinti, ar nesame perlenkę lazdos“, – kalbėjo M. Statulevičius.
KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) doc. dr. Jurgita Černeckienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pastatų energinio naudingumo reikalavimai susiję su tuo, kiek mums ateityje kainuos to pastato eksploatacija, o taip pat ir iš kokių energijos šaltinių mes galėsime užtikrinti patogų gyvenimą tokiame būste.
„Pastato konstrukcinių sprendinių kainos ir eksploatacinių savybių subalansavimas gali būti atliekamas per kaštų ir naudos analizę. Remiantis šia analize, vieną kartą 2019 m. jau buvo sumažinti reikalavimai naujos statybos pastatams, palyginti su pirminiu planu.
Tačiau visi suprantame, kad dėl po to laikotarpio Rusijos pradėto karo ir padidėjusio energetinės nepriklausomybės poreikio, ypač tokioms šalims kaip Lietuva, energetiniai klausimai turėtų būti vertinami platesniame kontekste“, – svarstė dr. J. Černeckienė.
Pašnekovės vertinimu, jeigu yra svarstoma sumažinti energinio naudingumo klasę, reikėtų analizuoti Lietuvoje naudojamų ir importuojamų energijos išteklių kiekio pokyčius, t.y. įvertinti, kaip mums sekasi siekti su energijos naudojimu susijusių tikslų.
Štai Lietuvoje būstui šildyti, pasak dr. J. Černeckienės, daugiausiai yra naudojamos malkos ir gamtinės dujos.
O du trečdalius malkų (įskaitant ir medienos atliekas) iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Lietuva importuodavo, tačiau po šio laikotarpio apie 75 proc. užsitikrina iš vietinių šaltinių.
Tuo metu gamtinės dujos yra pilnai importuojamos, nes vietinių šio vartotojams patogaus kuro išteklių mes tiesiog neturime.
„Taigi, analizuojant 2010–2023 m. laikotarpį, statistika rodo, kad malkų naudojimas didėjo 22 proc., gamtinių dujų vartojimas mažėjo 27 proc. Todėl nemanau, kad tai indikuoja ryškų šalies būsto energetinės būklės pagerėjimą ir jau laikas šiuos reikalavimus mažinti.
Tikriausiai tikslingiausia išlaikyti esamus reikalavimus naujai statybai, tačiau reikia ieškoti naujų būdų renovacijos skatinimui, galbūt peržiūrint valstybės remiamas priemones, bet ne pačius reikalavimus pastatų energiniam naudingumui“, – įvertino dr. J. Černeckienė.
Politikai perkeltų naštą ateičiai?
KTU specialistė taip pat svarsto, kad nors šiuo metu valstybė ir remia kai kurių būstų renovaciją, akivaizdu, kad gyventojai bijo didesnių finansinių įsipareigojimų.
„Galbūt pastatų energinės būklės gerinimas atskirais etapais būtų kompromisinė išeitis. Pavyzdžiui, sutapdintų (plokščiųjų) stogų apšiltinimas, bendrojo naudojimo patalpų langų pakeitimas, vamzdynų apšiltinimas, automatinių temperatūros reguliatorių įrengimas ar pan.
Tai priemonės, kurias techniškai įmanoma įgyvendinti atskirai, juos duoda teigiamą efektą, gyventojai matytų laukiamą pokytį ir galbūt tai leistų jiems patikėti savo namo sėkmės istorija ir padrąsintų kompleksiškai užbaigti pradėtą pastato atnaujinimą“, – apie tokių pokyčių naudą kalbėjo dr. J. Černeckienė.
Kaip pavyzdį pašnekovė įvardija vienbučių namų savininkus, kurie susitaupo pinigų ir atlieka tam tikrus remonto darbus, tačiau nesinaudoja paskolomis tam, kad atnaujintų visą pastatą.
„Kol kas manėme, kad renovacija yra techninis uždavinys, tačiau jau vis daugiau šios srities specialistų sutinka, kad socialiniai aspektai, mūsų įpročiai ir nuostatos čia žaidžia daug svarbesnį vaidmenį“, – kalbėjo pašnekovė.
KTU doc. dr. J. Černeckienė atkreipia dėmesį, kad prieš žadamus pokyčius turi būti atliktos ir analizės, kad žadamas palengvinimas gyventojams galiausiai netaptų dar viena našta.
„Tikiu, kad dauguma politikų nori savo rinkėjams pasakyti, kad tarsi „sumažinome reikalavimus, pagerinome, palengvinome gyvenimą“. Tačiau šiuo atveju tai gali būti ne realus palengvinimas, bet ateičiai perkelta našta.
Todėl, prieš priimant sprendimą mažinti reikalavimus, tikėčiausi kaštų ir naudos analizės pagrindimo. Pavyzdžiui, kaip pastato sienų šiltinančio sluoksnio sumažinimas pagerins būsto įperkamumą. Nes galimai Lietuvoje jis nėra toks, kokio tikimės, visai ne dėl esamų reikalavimų energiniam efektyvumui“, – svarstė dr. J. Černeckienė.
NT sandorių rinka aktyvesnė
Registrų centro duomenimis, šių metų pradžia šalies NT sandorių rinkoje buvo aktyvesnė nei įprastai pirmąjį metų mėnesį ir išlaikė panašų tempą kaip praėjusių metų pabaigoje.
„Šių metų sausio mėnesio rezultatas yra panašus į tą, kurį fiksavome praėjusių metų antroje pusėje. Tai rodo, kad rinka yra inertiška ir praėjusių metų rinkos suaktyvėjimas tęsiasi. Žvelgiant istoriškai šių metų pirmasis mėnuo buvo aktyvesnis palyginti su istoriniais sausio mėnesių duomenimis ir vos keliais šimtais sandorių atsiliko nuo rekordinių 2021-ųjų metų rezultato“, – sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 9,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 43,3 proc. daugiau nei 2024 metų sausį, kai buvo įregistruota 6,5 tūkst. NT objektų pardavimų.
„Sausis nekilnojamojo turto sandorių rinkoje įprastai būna mažiausiai aktyvus mėnuo metuose. Šių metų sandorių skaičiaus augimas atrodo įspūdingai, tačiau derėtų prisiminti, kad 2024-ųjų sausis išsiskyrė mažiausiu rinkos aktyvumu per pastaruosius 8 metus“, – priminė P. Rudzkis.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 2,5 tūkst. butų pardavimų – 40,3 proc. daugiau nei 2024 metų sausį, kai buvo įregistruota 1,8 tūkst. butų sandorių, bet 2,5 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį (2,6 tūkst.).
Per sausio mėnesį Lietuvoje įregistruota ir 0,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 36,5 proc. daugiau nei 2024 metų sausį, kai buvo įregistruota 0,6 tūkst. namų pardavimų, bet 5,6 proc. mažiau nei pernai gruodį (0,9 tūkst.).
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 4,6 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų –47,7 proc. daugiau nei 2024 metų sausį, kai buvo įregistruota 3,1 tūkst. žemės sklypų sandorių ir 0,8 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį (4,7 tūkst. žemės sklypų).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
