Sekmadienį pirmasis Seimo rudens sesijos posėdis. Jame numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, kurį pristatys Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė, savo svarbiausius projektus apžvelgs Seimo frakcijos.
Parlamentarai skubos tvarka ketina svarstyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektą.
Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2024 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas ir su jais susijusių projektų svarstymas.
Kai kurie parlamentarai sesijai dar neprasidėjus daug vilčių į ją nededa.
„Stebina tam tikra valdančiųjų apatija ir nusivylimas, laukiant sekančių rinkimų. Nes kiekvieną kartą kai pažiūri sesijos darbų programą, ji yra vis nykesnė ir nykesnė“, – Žinių radijui penktadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Iš šios sesijos atrodo, kad tai būtų kitų metų rudens sesija, kai viskas – Vyriausybė ir dauguma nueinanti yra. Tikrai yra labai skurdus ir įstatymų projektų pasirinkimas, dar daugiau jų nėra registruota, negalima susipažinti su tuo, ką teikia Vyriausybė“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad pagrindinis šio rudens darbas bus – biudžeto patvirtinimas.
„Pagrindinis darbas, be abejo, bus biudžetas, nebus lengva tą padaryti, nes pažadų pridalinta labai daug: ir mokytojams, ir policininkams, ir tarnautojams, – kalbėjo S. Skvernelis. – Bet kad tuos pokyčius būtų galima įgyvendinti, reikės surinkti į biudžetą pinigėlius.“
Kad esminis klausimas bus biudžetas pritaria ir valdantieji.
„Šitos sesijos pagrindinis taškas bus biudžetas. Kadangi kitąmet net treji rinkimai, tos diskusijos bus pakankamai aistringos ta prasme, kad noras pagerinti Lietuvos žmonių situaciją yra viena, bet atsižvelgti į valstybės biudžeto galimybes yra visai kita“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Kaip ir kiekvieną rudenį, taip ir šį bus nemažai aistrų. Kalbėsime apie svarbius dalykus, biudžetą, svarbiausius šalies sektorius, kurie vienas po kito patiria tam tikrus išbandymus.
<...> Mokytojų streikai, sveikatos priežiūros sistemos reforma ir jos pasekmes. Mes turėsime ir gerų, bet ir karčių žodžių pozicijai.
Rudens sesijos vienas didžiausių darbų bus mokesčių pertvarka, bet abejoju, ar kažkaip reikšmingai mokesčiai bus keičiami apskritai. Treji rinkimai gresiantys, tai motyvacija ir politinė valia daugelio, tarp jų ir opozicijos, mažėja, padaryti klaidų prieš rinkimus niekas nenori“, – teigė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Mokesčių reformas burbulas sprogs?
Pavasario sesijos pabaigoje mokesčių reforma vargais negalais perėjo pateikimo stadiją, bet, panašu, prieš antrąjį – svarstymo – etapą daug entuziazmo nėra.
Vyriausybėje pertvarkai aptarti suburta ekspertų ir suinteresuotų pusių grupė darbą pradėjo dar 2021 metais, bet reforma pateikta tik šiemet.
Seimui yra pateiktas septynių įstatymų pataisų paketas. Pakeitimais, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą bei numatyti platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, taip pat siūlomi pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad visuomenė netrukus pamatys, ar dabartinės kadencijos Seime dar yra politinės valios svarstyti su mokesčiais susijusius klausimus.
„Labai greitai įsitikinsime, ar dar apskritai yra noro šiame Seime svarstyti štai tokio pobūdžio klausimus, ar geriau padėti tašką, nebeerzinti mūsų visuomenės, verslo ir pasakyti, kad tai bus jau kitų Vyriausybių užduotis“, – pirmadienį laidoje „LRT Forumas“ sakė G. Nausėda.
Pasak G. Nausėdos, Finansų ministerija užtruko pernelyg ilgai svarstydama, kokią reformą siūlyti.
„Man atrodo, kad pasirinktas vis dėlto buvo ne pats geriausias modelis suformuluoti tuos pasiūlymus, kadangi ta darbo grupė, ekspertų grupė, kuri buvo sudaryta, pakankamai daug laiko prarado tam, kad organizuotų įvairias diskusijas, kurios nelabai tiesiogiai vesdavo prie reikalingo rezultato“, – sakė G. Nausėda.
„Tam buvo užgaišta pernelyg daug laiko ir ateita iki tokio taško, kuomet jau pradeda veikti politinio ciklo dėsningumai ir natūraliai mažėja noras imtis sprendimų, kurie gal ilgalaikiu požiūriu būtų tikslingi, bet dėl politinio ciklo yra nepriimtini nei opozicijai, nei pačiai valdančiajai koalicijai“, – pridūrė jis.
Nors sklido gandai, kad premjerė Ingrida Šimonytė kategoriškai teigė, kad bus patvirtintas tik Vyriausybės projektas, arba nebus jokio, panašu, kad požiūris pakito. Praėjusią savaitę susitikę valdančiųjų atstovai sutarė neforsuoti mokesčių reformos, ji gali būti priimta dalimis, o diskusijos apie ją galėtų persikelti ir į pavasario sesiją ar net kitą rudens sesiją.
„Sutarėme, kad judėsime neskubėdami, etapais, diskutuosime dėl atskirų jos aspektų“, – po koalicijos tarybos posėdžio kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Viena žinutė, kad susėdo koalicijos partneriai ir pradėjo kalbėtis. Čia ne toks jau ir nereikšmingas dalykas, nes tų susėdimų ir pokalbių šitą kadenciją ne tiek daug ir matėme.
<...> Yra daug kalbama, viešojoje erdvėje yra [politikų] mintys pasakomos, ko būtų galima tikėtis, konkrečiai iš koalicijos partnerių atstovų, kokie jų lūkesčiai, ko jie tikisi ar nesitiki iš mokesčių reformos.
Panašu, kad užkulisiuose vyksta derybos, ką galima išsiderėti, atsižvelgiant į tai, kad rudens sesija, kuri realiai paskutinė iš ramesnių, nes pavasarį prezidento rinkimai pirmame plane, apie kito rudens pradžią net nereikia kalbėti, nes bus Seimo rinkimai“, – teigė Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Ką matome viešojoje erdvėje yra pursliukai to, ką matome užkulisiuose. Tikrasis vaizdas pasimatys tik pačios sesijos metu“, – pridūrė ji.
Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis piestu stoja prieš kai kuriuos reformoje numatytus pakeitimus, tad spėjama, kad konservatoriai gali sutikti „išmėsinėti“ reformą vien dėl to, kad mokesčių pakeitimai yra nurodyti kaip įsipareigojimas Europos Komisijai, norint iš Briuselio gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšas.
Bet ir „razinkų“ išrankiojimo bei dalies projektų priėmimo gali nepakakti. Kiek anksčiau interviu LRT Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis teigė, kad Lietuvai būtina judėti į priekį įgyvendinant svarbias reformas, pavyzdžiui, užstrigusią mokesčių reformą, kitaip kyla rizika prarasti Europos Sąjungos Lietuvai numatytus milijonus eurų.
Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė daugiau nei pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčių reforma susijusių reikalavimų.
„Verslo žinios“ skelbė, kad Briuselis nedviprasmiškai užsimena, kad šimtai milijonų Lietuvos sąskaitos nepasieks, jeigu Seime bus atmesta mokesčių reforma. Skelbiama, kad Europos Sąjungos netenkintų ir tarp valdančiųjų kurpiamas planas priimti tik dalį mokesčių reformos paketo projektų.
„Reikalingų reformų atidėjimas šiuo atveju Lietuvai turėtų dvigubą neigiamą poveikį – neigiamą poveikį ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir labai konkretų neigiamą finansinį poveikį dėl prarasto finansavimo, kuris gali siekti kelis šimtus milijonus eurų“, – „Verslo žinioms“ teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
„Ką aš dabar matau, tai matau, kad lieka praktiškai šnipštas iš viso to. Mokesčių reformos tikslas – efektyvesnė, sąžiningesnė, teisingesnė sistema. Čia yra svarbiausi dalykai. O dabar nuo to, kad mes girdėjome gandus, kad Ingrida Šimonytė sako arba toks projektas, arba jokio, atėjome iki to, kad koncentruosimės labiau į šitą, niekas čia nėra suženyta, suvesta, galbūt diskutuosime labai ilgai, ne tik rudens, bet ir pavasario sesijoje.
O tai jau aiškūs signalai, kad dėl to projekto, kuris buvo pateiktas kaip finalinis, yra visiškai nesutariama ir turime visišką įklimpimą į pelkę. Aš bijau, kad šita mokesčių reforma, kurios taip visi laukė, netaptų šios Vyriausybės fiasko. Tokių prielaidų, kad gali taip nutikti, aš matau“, – teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.
Civilinė sąjunga – viskas arba nieko?
Kitas daug aistrų sukelsiantis projektas, kurio likimas paaiškėti turėtų rudens sesijoje – Civilinės sąjungos įstatymas. Jis pasiekė paskutinę priėmimo stadiją parlamente.
Laisvės partijos, kurios vienas iš esminių rinkiminių pažadų buvo partnerystės įteisinimas, pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad artėjanti Seimo rudens sesija yra paskutinė, kada galima priimti šį projektą.
Taip pat ji tvirtino, kad jei Seimas pritartų Civilinės sąjungos projektui, o prezidentas jo nepasirašytų, kiltų tarptautinis skandalas.
„Aš manau, kad jei būtų priimtas Seime partnerystės įstatymas ir prezidentas nepasirašytų to įstatymo, mes turėtumėme tikriausiai tarptautinį skandalą. Aišku, norime priimti pirmiausiai Seime ir lauksime prezidento parašo“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.
Seimo pirmininkė nesutinka su A. Armonaitės tvirtinimu, kad rudens sesija yra paskutinė galimybė civilinei sąjungai virsti kūnu.
„Aš visgi kolegei Armonaitei paprieštaraučiau, manau, kad ir pavasario sesija, ir netgi kita rudens sesija yra galimos sesijos, kur galėtų būti priimtas šis įstatymas“, – LRT teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Prezidento užtarimo, panašu, civilinės sąjungos šalininkai tikėtis neturėtų.
„Jūs norite, kad aš su bizūnėliu Seimą ginčiau greičiau įstatymą priimti? Seimas yra savarankiška valdžios institucija ir ji priima įstatymus tuomet, kai jie subręsta.
<...> Štai kodėl aš sakiau ir dabar pakartosiu: aš noriu pamatyti patį įstatymą, jeigu jis bus priimtas, ir tada apsispręsti dėl jo pasirašymo ar vetavimo“, – pridūrė jis.
Prezidentas taip pat teigė, kad noras reglamentuoti tos pačios lyties žmonių santykius yra „civilizuotos valstybės požymis“.
Pasak jo, Seime buvo svarstomas ne šis vienas projektas, omenyje turėdamas grupės parlamentarų siūlomą artimo ryšio susitarimą.
„Manau, kad klausimą galima spręsti įvairiais būdais. Ir žinome, kad visuomenėje yra skirtingos nuomonės, ir žinome, kad Bažnyčia tiesiogiai nepasisako prieš santykių reglamentavimą. Tačiau dar kartą kartoju: man svarbu, kad būtų išsaugotas Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio turinys ir dvasia“, – sakė G. Nausėda.
„Konstitucija yra pats svarbiausias valstybės teisinis dokumentas ir jo turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“, – pridūrė jis.
Minėtame straipsnyje nurodoma, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“, „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.
„Čia gėdingas klausimas, kuris nėra uždarytas. Vietoje to, kad pasakyčiau banalius dalykus, pasakysiu, kad labai įdomu, ką pasakys prezidentas. Gitanas Nausėda gali atsidurti tokioje situacijoje, kad antrame ture jam gali tekti atsidurti su Ignu Vėgėle.
Jeigu jis protingas žmogus, jis padarys viską, kad žmonės, kurie iš principo nebalsuos už Igną Vėgėlę, bent jau kaip alternatyvą pasirinktų jį, kaip mažesnį blogį iš dviejų. Ką jis gali padaryti? Pavyzdžiui, keletą civilizuotų sprendimų. Nelipti ant šeimų maršo grėblio trečią kartą, o išspręsti klausimus, kurie, pavyzdžiui, susiję su partneryste“, – Žinių radijui komentavo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
„Jam nereikia pasiimti iniciatyvos vėliavą, bet bent jau neblokuoti, už uždarų durų susitarti ir parodyti tiek vakarų partneriams, tiek Lietuvos visuomenei, kad tai nėra joks baubas“, – pridūrė jis.
Ar laisviečiams pasipriešinus mokesčių reformai, konservatoriai galėtų kišti pagalius į ratus priimant Laisvės partijai svarbų sprendimą?
„Niekada nesimainom tokiais dalykais. Yra svarbus klausimas tiek vienas, tiek kitas. Taip pat, kaip ir kiti klausimai, kuriuos kelia žmonės Lietuvoje. <...> Valstybės ir politikų pareiga yra matyti tą platų paveikslą, mes tą stengiamės ir daryti, kad nepaliktume tų žmonių, kurie jaučiuosi negerai dėl vienų ar kitų priežasčių“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Prieš akis – rinkimų maratonas
2024 m. vyks net treji rinkimai: prezidento, Europos Parlamento ir Seimo. Ši Seimo rudens sesija paskutinė, per kurią nevyks rinkimai, tad ar verta iš politikų tikėtis konstruktyvaus darbo, o gal jų protus ir širdis užvaldė jau tik laukiantis rinkimų maratonas.
„Rinkimai vyksta nuolat, tik tam tikrais periodais jie suintensyvėja. Dabar periodas intensyvėja, spaudimas puode kyla. Vieniems nuplėš tą dangtį, kiti laikysis santūriau. Paprastai tos stipresnės partijos sugeba nepamesti proto ir neprišnekėti tokių dalykų, dėl kurių būtų sarmata ir žmonės priekaištautų“, – tvirtino G. Paluckas.
„Pavasario sesiją, puikiai suprantame, kad tas kalendorius bus toks, kad daugelis dalyvaus ir formalioje rinkimų kampanijoje, išnaudos viešąsias tribūnas agitacijai. Esame demokratijos kelyje daugiau nei 30 metų, žinome, kaip tai vyksta. Svarbiausia neprarasti to konstruktyvumo. Įstatymus priiminėti reikės, jų būtų gerai neiškraipyti“, – pridūrė jis.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d., planuojama surengti daugiau kaip 45 posėdžius. Iš jų 3 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.
Kaip numatyta Seimo statute, Seimo posėdžiai vyks antradieniais ir ketvirtadieniais.
Rugsėjo 10 dieną prasidedanti rudens Seimo sesija baigsis gruodžio 23 dieną.
Deja, nei valdantieji, nei opozicija, nei šią kadenciją, nei jokią kitą - ateityje - jų nesiims.
Nes tokios reformos savo pilną naudą atskleistų tik ilgalaikiu laikotarpiu, t.y. - per 10-15 metų, gi jų vykdymo pradžia - būtų labai sunki, skaudi, ir žmonės, neapsikentęs tos sunkios pradžios ir laikinų nepriteklių, tuos valdančiuosius, kurie ėmėsi šių reformų, - jau per kitus Seimo rinkimus eliminuotų iš politikos. O atėję į valdžią po jų - jau kiti valdantieji, suskubtų stabdyti jau vykdomas tas reformas, taip ir nesulaukus niekam tų reformų galimos totalinės naudos ir kartu - šalies ekonominio, politinio, socialinio ir visokeriopos kitokio - klestėjimo.
Todėl va mes ir murkdomės mėšle, jau 33 metus, nes niekas nedrįsta imtis reformų, kurioms vykdyti - reikalinga turėti kietus kiaušus, visi valdantieji tesugeba plaukti pasroviui.
Kai viešnamis nustoja duoti pelną ir pakvimpa bankrotu, norint iš esmės gelbėti padėtį, - reikia ne lovas perstumdyti to viešnamio kambariuose, o atleisti iš darbo nusenusias prostitutes, ir jų vieton - įdarbinti "šviežias" gražias - aštuoniolikmetes...
Taip ir su mūsų šalies politiniu viešnamiu.
Jame jau ima naftalinu dvelkti.
Absoliuti stagnacija ir iš užpakalio byrantys pelenai.
Turime juk - eilę Seimo narių, ten sėdinčių penktą - šeštą kadenciją, nieko doro nenuveikusių ir jau - niekada nebenuveiksiančių, papuolančių kas kartą Seiman pagal savo partijos nomenklatūrinį rinkiminį sąrašą.
Deja, panašu, kad tokie seni pirdylos -
paliks Seimą - tik kojomis į priekį...
