Per ilgą lenktynininko karjerą S. Peterhanselis laimėjo Dakaro ralį net 14 kartų: 6 pergales jis iškovojo lenktyniaudamas motociklu, o dar 8 – persėdęs už automobilio vairo.
Jo gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų transporto priemonių, strateginis mąstymas ir neįtikėtina ištvermė padėjo jam tapti vienu ryškiausių Dakaro ralio istorijos vardų. Tačiau už šių įspūdingų pasiekimų slypi ne tik talento ir sunkaus darbo derinys, bet ir įdomi asmenybė.
Pirmoji aistra – riedlentės
Dauguma Stéphane'ą pažįsta kaip legendinį lenktynininką, tačiau greičio pojūtį jis pirmą kartą patyrė visiškai kitoje aplinkoje – riedlenčių pasaulyje.
Aštuntajame dešimtmetyje, kai riedlenčių sportas Prancūzijoje dar tik pradėjo populiarėti, šia veikla susidomėjo jaunatvišku maksimalizmu tryškęs S. Peterhanselis.
Būdamas dvylikos metų, jis pradėjo mokytis pusiausvyros išlaikymo ir riedlenčių triukų pagrindų, o gimtojo Vesoul miestelio gatvės tapo jo improvizuota treniruočių aikštele.
Natūralu, kad Stéphane'o atsidavimas ir talentas leido jam tapti Prancūzijos čempionu. Šį titulą jis iškovojo vos keturiolikos metų.
Sėdo ant dviejų ratų
Praėjus metams po sėkmingo pasirodymo riedlenčių čempionate, Stéphane'as Peterhanselis nusprendė grįžti prie savo pirmosios aistros – motociklų.
Būdamas vos aštuonerių metų, Stéphane'o tėtis jam padovanojo pirmąjį motociklą, su kuriuo jis kasdien važiuodavo į mokyklą.
Skirtingai nei riedlenčių sporte, Stéphane'o debiutas motociklų varžybose buvo palydėtas nemažais iššūkiais ir netgi skandalais.
Norėdamas dalyvauti Prancūzijos „Enduro“ varžybose, jaunas lenktynininkas užsiregistravo tėvo vardu, nes buvo tiesiog per jaunas.
Natūralu, jog šiose varžybose jis sugebėjo iškovoti pergalę, tačiau gudrų manevrą netrukus atskleidė pagrindiniai konkurentai, kurie iškart įtarė, jog Stéphane'as yra gerokai jaunesnis.
Vis dėlto šis įvykis jo nesustabdė – priešingai, dar labiau sustiprino ryžtą siekti pergalių. Sulaukęs vos 18 metų, S. Peterhanselis iškovojo Prancūzijos „Enduro“ čempiono titulą ir kartu įžengė į profesionalų pasaulį.
Debiutas Dakaro ralyje
S. Peterhanselis Dakaro ralio duris atvėrė 1988-aisiais. Pelnęs ne vieną reikšmingą pergalę Prancūzijos čempionatuose, jis Dakaro maratoną ryžosi įveikti su jam pažįstama technika – motociklu.
Tuo metu Dakaro ralis savo sunkumu buvo prilyginamas žmogaus galimybių ribų patikrinimui, todėl sėkmingas S. Peterhanselio pasirodymas kėlė gerokai didesnį įspūdį negu šiandienos sportininkų žygdarbiai Saudo Arabijoje.
Su motociklu Dakaro ralyje jis startavo net 13 kartų, iš kurių šeši kartai buvo sėkmingi. Tuometiniai Dakaro ralio apžvalgininkai teigė, kad S. Peterhanselis nugalėtojo taures iškovodavo pelnytai.
Jie vieningai tvirtino, kad prancūzas pasižymėjo išskirtiniu gebėjimu išlaikyti šaltakraujiškumą net pačiose kebliausiose situacijose.
Atsižvelgiant į tai, kad motociklininkams Dakare tenka susidoroti su ypatingai sudėtinga kasdienybe – jie turi ne tik vairuoti motociklą, bet ir atlikti šturmano pareigas – vienas klaidingas posūkis ar sprendimas gali turėti labai liūdnų pasekmių.
Troško dar daugiau titulų
1999 metais, savo sąskaitoje turėdamas net šešis Dakaro ralio čempiono titulus motociklų įskaitoje, S. Peterhanselis ryžosi žengti į gerokai konkurencingesnę automobilių klasę.
Šis sprendimas nebuvo lengvas. Skirtingai nei važiuojant motociklu, čia prancūzas turėjo dirbti komandoje su šturmanu. Be to, lenktyniaujant automobiliu, kur greitis ir preciziškumas yra kritiškai svarbūs, jis turėjo iš naujo mokytis automobilio vairavimo subtilybių.
Kaip ir buvo galima tikėtis, debiutinėse lenktynėse jis darė daug klaidų ir tuo pat metu stebino ilgamečius šio maratono dalyvius. Tam tikrose atkarpose jis buvo nepaprastai greitas, tačiau klaidos ir patirties trūkumas paveikė galutinį rezultatą – jis finišavo septintas.
Po nesėkmingų 2000 ir 2001 metų, prancūzas prisijungė prie tituluotos „Mitsubishi“ gamyklinės komandos. Čia jis gavo ne tik daugiau patirties turintį šturmaną, bet ir gerokai pranašesnį visureigį, su kuriuo įveikti klastingas kopas buvo kaip niekada lengva.
Be to, „Mitsubishi“ į S. Peterhanselį žiūrėjo kaip į naujos kartos lenktynininką ir suteikė visas galimybes tobulėti.
Debiutas vairuojant „Mitsubishi“ visureigį buvo sėkmingas – jis finišavo trečias, tačiau tikrasis triumfas automobilių kategorijoje įvyko 2004 metais.
Tai buvo istorinė pergalė, nes S. Peterhanselis tapo pirmuoju lenktynininku Dakaro ralio istorijoje, kuriam pavyko triumfuoti abejose kategorijose.
