„Microsoft International“ prezidentas Jeanas Philippe Courtois Lietuvą ir kitas Baltijos šalis giria už pažangą informacinių technologijų ir komunikacijos srityje.
Išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ vienas aukščiausių „Microsoft“ narių „Microsoft International“ prezidentas J. P. Courtois, atsakingas už bendrovės veiklą už JAV ir Kanados ribų, teigė, kad „Microsoft“ pamažu tolsta nuo vien programinės įrangos gamintojos įvaizdžio, ir žadėjo šviesią ateitį debesų kompiuterijai.
– Kuo Baltijos rinkos skiriasi nuo kitų?
– Štai šiandien ryte mane nustebino Estijos komunikacijos infrastruktūros kokybė. Viešbutyje be problemų prisijungiau prie interneto ir per 30 sekundžių gavau megabaitus informacijos. Man, daug keliaujančiam po pasaulį, tai yra nuostabu. Nežinau, ar tokia padėtis visose Baltijos šalyse, tačiau žinau, kad čia buvo įdėta daug darbo sukurti visur esančią galimybę prisijungti prie tinklo.
Taip pat matau daug gabių inžinierių Baltijos šalyse. Mes nemažai jų įdarbiname. Matau daug pažangos el. vyriausybių srityje. Esu laimingas galėdamas su jomis bendradarbiauti, kad galėčiau parodyti tai pasauliui: elektroninių ID kortelių sistema Estijoje ar el. vyriausybė Lietuvoje. Daugelis kitų šalių šių dalykų pavydi.
– Neseniai galutinai užbaigėte „Skype“ įsigijimą. Kokių pokyčių turėtume tikėtis?
– Dar per anksti kalbėti apie „Skype“ planus. Bendrovė turi aiškų planą, o mes labiau galvojame apie „Skype“ ir kitų „Microsoft“ produktų sinergiją. „Skype“ jau šiandien veikia debesyje, prie jos galima prisijungti iš daugelio įrenginių. Mes intensyviai galvojame, kaip ją padaryti prieinamesnę dar didesniam žmonių kiekiui.
– „Danske bank“ prognozuoja, kad pirmoje ateinančių metų pusėje „Nokia“ jums parduos savo telefonų gamybos padalinį.
– Reikėtų šį klausimą užduoti „Nokia“. Bendrovė tik pradėjo tiekti „Windows Phone“ (WP) telefonus. Mes džiaugiamės tai matydami. Be „Nokia“, dar dirbame su „Samsung“, HTC, kitomis bendrovėmis. Taip pat su mobiliųjų tinklų operatoriais. Taip, tai labai konkurencinga rinka – mes tai žinome, bet tikime, kad tai tik pradžia, ir esame optimistiški.
– Ar bendradarbiavimas su kitais telefonų gamintojais reiškia, kad „Nokia“ praranda konkurencinį pranašumą, gautą pasirinkus naudoti WP?
– „Nokia“ vadovas Stephenas Elopas pareiškė, kad WP bus pirminė operacinė sistema jų telefonuose ir 100 proc. tai vykdo. „Nokia“ turi didelę įtaką ir planus Azijoje, puikiai žino, kaip tinkamai parduoti telefonus. Užtruks šiek tiek laiko išpopuliarinti WP, tačiau rinka laukia alternatyvos. IDC, „Gartner“ prognozuoja, kad per ateinančius dvejus metus WP užims 20–25 proc. rinkos.
– Ar „Microsoft“ neplanuoja daugiau orientuotis į techninę, o ne tik programinę įrangą?
– Esame užsimoję „Windows“ suteikti naują kvėpavimą. Vienas iš būdų – techninės įrangos inovacijos. Pasaulyje 90 proc. einančių į darbą žmonių atsineša bent vieną asmeninį įrenginį: telefoną, planšetinį kompiuterį. Šis skaičius augs. Tuomet supranti, kad linija tarp darbo ir asmeninio gyvenimo dingsta. Žmonės visur tikisi matyti tą pačią vartotojo sąsają.
Artimiausiu metu turėtų pasirodyti bandomoji „Windows 8“ versija. Bus pirmas kartas, kai mes ją tieksime ne tik su „Intel“ lustais. Ji bus įdiegta visur: planšetiniuose kompiuteriuose, skaitmeninėse sienose (angl. digital walls), daugelyje kitų produktų, kurių dar nėra rinkoje.
– Kokią „Microsoft“ matote po penkerių metų?
– Stengiamės save atrasti iš naujo ir judame nuo programinės įrangos bendrovės iki bendrovės, kuri gyvena su debesų kompiuterija ir išmaniaisiais įrenginiais. Po penkerių metų debesų kompiuterija atliks svarbų vaidmenį versle ir asmeniniame žmonių gyvenime. Ir verslo, ir paprastų vartotojų laukia neįtikėtinos įrenginių inovacijos. Informacijos ekranai bus pasiekiami daug didesniam žmonių skaičiui. Pavyzdžiui, bus televizijos įrenginiai ar tiesiog dideli ekranai, kuriuos galėsime valdyti lietimu, balsu, judesiais, jame turėti savą avatarą. O „Microsoft“ ir toliau augs pasaulio mastu.
– Atsižvelgiant į tai, į ką orientuotis siūlytumėte programinės įrangos kūrėjams?
– Daug dėmesio skirti debesų kompiuterijai, kuri lengvai leidžia plisti programinei įrangai pasaulyje. Pavyzdžiui, Estijoje sukurta „Markus Cinema System“, per kurią parduodama 75 proc. bilietų į kiną Baltijos šalyse, Suomijoje, Islandijoje ir dar keliose. Jos kūrėjai visą dėmesį skiria programinei įrangai kurti, o visą techninę infrastruktūrą ir pasiekiamumą užtikrina mūsų debesys. Taip pat programuotojai turėtų atkreipti dėmesį į mūsų naują vartotojo sąsają „Metro“ ir jai pritaikyti ar sukurti naujas programas.
– Nutekėjo informacija, kad „Microsoft“ kuria socialinį tinklą „Socl“. Galite tai patvirtinti?
– Gandai yra gandai. Niekada jų nekomentuoju.
– Ar euro zonos krizė paveikė „Microsoft“ planus?
– Padėties Europoje negaliu prognozuoti, tačiau galiu pasakyti, kad dar nemačiau tiek daug verslo atstovų ir vyriausybių Europoje, kurie pasiryžę pasitelkti technologijas ir sutaupyti lėšų ar atrasti naujų inovacijų. Manau, tai svarbi žinia IT rinkai, mat nepaisant nežinios dėl ateities verslininkai ir vyriausybės linkę konkuruoti pasaulio rinkose.
– Kaip vertinate pastaruoju metu intensyvėjančius patentų karus informacinių technologijų ir komunikacijos rinkoje?
– Patentai daugelį metų buvo tam tikra valiuta, tik dabar tai dažniau matome tam tikruose sektoriuose. Manau, svarbu suprasti, jog intelektinė nuosavybė yra svarbi ir turi būti apibrėžta. Kai maža ar didelė bendrovė pamato, kad jų intelektinė nuosavybė negerbiama, ji turi teises ją apginti. Tas pats atsitiko ir su mobiliųjų telefonų rinka. Dėl šios priežasties bendrovės, prekiaujančios „Android“ prietaisais, pažeidžiančiais dalį mūsų patentų, mums moka tam tikrą mokestį.
CV: Jeanas Philippe Courtois
1984 m. prisijungė prie „Microsoft“.
1994 m. tapo „Microsoft“ Prancūzijos padalinio vadovu.
2000 m. pradėjo vadovauti „Microsoft Europe, Middle East and Africa“.
Nuo 2005 m. eina „Microsoft International“ prezidento pareigas.
Taip pat yra „European Policy Center“, „European-American Industry Council“ patarėjų tarybos narys, „CSR Europe“ valdybos narys.
Administruoja „PlaNet Finance“ ir eina nevykdomojo direktoriaus pareigas „AstraZeneca“.
