Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atstovai antradienį susitiko su socialdemokratų frakcija Seime ir išsakė, jų požiūriu, esmines sveikatos sistemos problemas.
Kosminiai skaičiai ir laiką siurbianti sistema
„Visos susikaupusios problemos jau rauna medikams stogą“, – kalbėjo LMS pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Jos teigimu, sveikatos sistemoje tvyro visų resursų lėtinis deficitas. Pirmiausia, anot LMS pirmininkės, yra žmogiškieji ištekliai.
„Mes neturime pakankamai medikų, ypač trūksta slaugytojų. Paruošiamas slaugytojų skaičius yra tikrai per mažas, kad tenkintų tą poreikį. Iš to paruošiamo skaičiaus – 600 – patenka tik du šimtai. O poreikis yra didžiulis“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Pasak jos, Lietuvoje reikėtų bent aštuonis kartus daugiau slaugytojų.
„Kosminiai skaičiai. Pagal tai, kiek paruošiama dabar, mes nepasivysime niekada“, – teigė A. Gerliakienė.
Anot LMS pirmininkės, sveikatos sistemai taip pat trūksta ne tik žmonių, bet ir pinigų.
„Nepakankamai finansuojama sveikatos sistema, lyginant su kitomis Europos valstybėmis“, – dėstė A. Gerliakienė.
Jos teigimu, reikia kalbėti ir apie medikų laiką, skirtą klinikinėms procedūroms.
„Tai susiję su medikų krūviais, tai susiję su e. sveikata, kuri negali būti tokia, kokia dabar yra. Ji siurbia tą laiką, kuris galėtų būti skirtas pacientui ir ligoniui. Greita apžiūra ir greita konsultacija nėra vertinga“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Pamato, kad dėl krūvio numirs ir išeina iš darbo
Šią vasarą plačiai nuskambėjo ne viena istorija, kaip iš gydymo įstaigų masiškai išėjo medikai. LMS valdybos narys Robertas Adomaitis paaiškino, kodėl taip nutiko.
„Tie žmonės, kurie dirba, savo kūnais amortizuoja šitą neadekvatumą, kad neperskaičiuojami įkainiai. Jeigu tu žmogui moki tokį atlyginimą, kokį moki, tai jis pradeda dirbti daugiau valandų, kad patenkintų savo poreikius. Jie pradeda dirbti vis didesnę etato dalį.
Tokie sprogimai, kuriuos matėme, susiję su tuo, kad sistemoje esantys žmonės dirba fiziškai maksimalų darbo valandų skaičių. <...> Dirbantis žmogus padengia minimum dviejų žmonių protu suvokiamą darbo krūvį. Kai sistemoje dirba minimalus skaičius maksimaliai apkrautų darbuotojų, sistema nebepatraukli naujai ateinantiems darbuotojams.
20–25 metų žmogus neturi tokio matymo, šis žmogus neateis dirbti už du. Tai nauja karta, jiems neįdomu dirbti už du, jie nori eiti į kiną, jie nori turėti laisvalaikį, jie nori turėti 8-8-8 parą – dirbu, laisvalaikis, miegu. Taškas. Jie neateis į dviejų etatų darbo vietą“, – pasakojo R. Adomaitis.
Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais nuskambėję masiniai medikų išėjimai iš gydymo įstaigų buvo lemti domino efekto. Jei gydymo įstaigoje darbuotojai pasiekdavo maksimalų krūvį ir vienas nuspręsdavo išeiti, jo kolega, nenorėdamas gauti dar daugiau krūvio, pasekdavo išeinančiojo pavyzdžiu.
„Jie pamato, kad numirs dėl to darbo krūvio. Taip ir pamatome po 10, 20 žmonių išeinančių“, – sakė R. Adomaitis.
Piešia liūdną vaizdą: „Kas mūsų laukia?“
Medikų atstovai atkreipė dėmesį ir į milijonines gydymo įstaigų skolas. Kaip pažymėjo A. Gerliakienė, negalima dėl to kaltinti tik gydymo įstaigų vadovų.
„Tai rodo, kad valstybė nesusitvarko su finansavimu. Paminėsiu mūsų demografinę padėtį Lietuvoje, kai dvidešimtmečių yra trečdaliu mažiau, negu mūsų, mes visi panašaus amžiaus, gal aš per daug dramatizuoju, bet man piešiasi labai liūdna perspektyva.
Aš save vertinu kaip potencialią vartotoją po 20 metų, kiek aš besistengčiau, bet išvengti visiškai nepavyks. Aš nesitikiu, kad bus sukauptas tinkamas psdfas (privalomasis sveikatos draudimo fondas – aut. past.) arba kad aš gausiu adekvačią pensiją.
Aš nematau tokios perspektyvos. Jeigu mes paliekame tą finansavimą tokį, koks yra šiandien, tai kas mūsų laukia?“ – politikų klausė A. Gerliakienė.
Suka vartojimo pinigus
Kritikos sulaukė ir sveikatos centrų steigimas.
„Kai tu po vienu finansiniu kevalu sujungti siuntėją paslaugai ir paslaugos teikėją, pirminį lygį ir antrinį, prasideda vartojimas. Sukami popieriai. Savivaldybės sveikatos centrai, apie ką jie? Šeimos gydytojai ir konsultacinė pagalba po vienu stogu.
Ką tai reiškia? Tiems žmonėms, kurie įgudę sukti vartojimo rato pinigus, šita reforma yra labai paranki. Jie toliau tuos pinigus suks“, – teigė R. Adomaitis.
Nepagailėta karčių žodžių ir dėl pavežėjimo paslaugos.
„Šita reforma tikrai nėra atidirbta. Nei finansavimas neaišku, koks bus skiriamas. Pažadėta skirti 5–6 mln. eurų. Mano manymu, tai yra niekinis finansavimas. Šios dienos greitosios pagalbos poreikiams papildomai reikia bent 15 mln. eurų. Kai jau yra sukurta struktūra, kai mes turime visą autoūkį, kai mes turime darbuotojus, mechanikus ir visą kitą.
O dabar tie 5–6 mln. į orą, neaišku, kam jie bus skirti. Šiuo metu pavežėja autobusai. Žmonės autobusais važiuoja į ligonines ir autobusais grįžta. Ką aš matau, tai ministerijos stūmimą viską atiduoti visuomenei. Visas atsakomybes. Tiek slauga, tiek pasirūpinimą savo artimaisiais nuvežti, parvežti iš gydymo įstaigos.
Toks nusikratymas atsakomybių. Kai tai sukels komplikacijas, nes tai neišvengiama, <...> tada kaltų neliks, nusiplaunamos rankos. Toks labai ciniškas požiūris“, – sakė A. Gerliakienė.
Anot jos, nesusipratimas yra ir tai, kad pensijos amžius ilginamas, o slaugos lovų skaičius mažinamas, slaugytojų nelieka.
„Čia yra katastrofa“, – sakė LMS vadovė.
Pasakė, kas stabdo pokyčius
Algirdas Sysas klausė, kiek Sveikatos apsaugos ministerija atsižvelgia į medikų bendruomenės prašymus, pastabas ir pasiūlymus.
Teisininkas Andrejus Rudanovas teigia, kad diskusija su ministerija buvo pradėta dėl visų probleminių temų.
„Pabaigos su nė vienu klausimu mes nepasiekėme. <...> Mes, kaip socialiniai partneriai, jaučiamės taip, kad atėjome, pašnekėjome, arbatos išgėrėme ir išsiskirstėme“, – sakė jis.
Kaip teigė A. Gerliakienė, Medikų sąjūdis ministerijai pateikė virš 30 raštų.
„Ne šiaip špargalkes, tai buvo rimtos teisinės studijos, kur buvo išnagrinėti poreikiai teisės aktų ir į kiekvieną punktą išsamiai ir nuosekliai pateikti pasiūlymai, pastabos. Tačiau, tradiciškai, ką pastebėjo ir profesorius Kasiulevičius, neatsižvelgti į socialinių partnerių pastabas yra gero tono požymis“, – ironizavo A. Gerliakienė.
R. Adomaičio teigimu, nereikėtų šunų karti ant ministro Arūno Dulkio. Anot mediko, A. Dulkys gerai pažįsta sveikatos sistemą ir jos opias problemas, tačiau ne jis stabdo jų sprendimą.
„Šioje sistemoje veža ne ministras. Veža vidurinė grandis. Ji nevalgo, o vilkina ir gyvena savo gyvenimą. Gyvena savo gyvenimą ligoninėse, Sveikatos apsaugos ministerijos skyrių vadovų asmenyje. Puikiai atidirbtos sistemos, kaip priimti sprendimą rytoj ar poryt“, – kalbėjo R. Adomaitis.
Anot A. Gerliakienės, vadinamoji „vidurinė grandis“ – ligonių vadovai, skyrių vedėjai – stabdo progresą dėl finansavimo.
„Kaip ten bebūtų, biudžetas yra ribotas. <...> Kadangi yra didžiulis pasipriešinimas apmokestinti papildomai paslaugas arba įvesti viešosiose gydymo įstaigose mokamas paslaugas, yra siaubingas spaudimas“, – sakė Medikų sąjūdžio vadovė.
„Ministerija prie kasos“
Spaudimas patiriamas ir iš politikų. A. Gerliakienės teigimu, pavyzdžiui, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas yra vienas didžiausių šalininkų, kad visos paslaugos turi būti nemokamos.
„Šitas dalykas sukuria ydingą sistemą. Ką aš matau sveikatos sistemoje, tai tarybinis planinės ekonomikos modelis. Jis užsiliko ir užsikonservavo. Jis turi visus jai būdingus elementus – blatas, deficitas, mobingas“, – teigė A. Gerliakienė.
Vienas iš pavyzdžių, kaip gana paprastai galima spręsti eiles pas šeimos gydytojus, anot medikų atstovų, randamas Danijoje.
„Yra paciento vizito mokestis už kiekvieną vizitą, kurį pacientas gydytojui sumoka pats asmeniškai. Jis tada pas šeimos gydytoją neina kiekvieną kartą dėl kiekvienos pažymos, pagalvoja, ar tikrai jam to reikia“, – pasakojo A. Rudanovas.
Medikų atstovai piktinosi ir Valstybine ligonių kasa, kuri, anot jų, kišasi į klinikinius procesus, vadovaudamasi tik biurokratiniais argumentais.
„Čia susišaukia su e. sveikata. Visada buvo idėja, kad e. sveikata turėtų visus klinikinius duomenis – tiek iš privačių įstaigų, tiek iš viešų. Kaip ten sakoma, kas valdo informaciją, tas valdo viską. Informacija šiandien yra Valstybinėje ligonių kasoje. Todėl aš galiu sau leisti pašaržuoti, mano galva, pas mus yra ministerija prie kasos, o ne kasa prie ministerijos“, – kalbėjo A. Rudanovas.
Teisininko teigimu, Danija, pasinaudodama Lietuvos 2015 m. sukurtu modeliu, susikūrė pacientų registrą, prieš trejus metus panaikino ligonių kasą ir viską perdavė savo „Sodros“ atitikmeniui.
„Lietuvos sprendimo pagrindu. Lietuva tuo metu pasakė, kad mums tai neaktualu. Teisingumo ministerija pritarė, Susisiekimo ministerija pritarė, Vyriausybė pritarė, o SAM su ligonių kasomis pasakė, kad mums tokio sprendimo nereikia“, – teigė A. Rudanovas.
