Neigti, kad kaimyninės valstybės nekelia grėsmės Baltijos šalims, stiprindamos savo propagandinį spaudimą, reiškia, nematyti realios situacijos ir užmerkti akis prieš naujai besiklostančią geopolitinę erdvę regione. Faktų, patvirtinančių, kad būtent Rusija ir toliau vykdo informacinį karą prieš „artimąjį užsienį“, daugiau negu reikia, bent jau pasklaidžius naujienų agentūros „Regnum“ pateikiamą informaciją.
Maskvos radikalas – tribūnoje Rygoje
Na, štai gegužės pabaigoje Rygoje surengta kasmetinė tarptautinė konferencija, šiemet skirta ekonominei Europos situacijai apžvelgti. Ją moderavo Baltijos forumas – savotiškas prieš pusantro dešimtmečio įkurtas tarptautinis diskusijų klubas, daugiausiai atstovaujamas Rusiją ir jai prijaučiantį propagandinį elitą. Kaip pranešė portalas Rosbalt.ru, Baltijos forumas – tai kasmet rengiamų diskusijų platforma, kurioje ekspertų lygiu keičiamasi nuomonėmis aktualiausiais pasaulinės ir regioninės politikos klausimais. Konferencijų reikšmė ypač išauga siaučiančių krizių akivaizdoje, kai reikia įvertinti pagrindinių pasaulio „žaidėjų“ pozicijas tarptautinėje arenoje.
Šiemet šalia ekonominių diskusijų Rygos „Avalan“ viešbučio konferencijų salėje vyko naujos Modestovo Kolerovo knygos „Imperijų pulsacija“ pristatymas.
Čia istorikas ir politologas buvo pristatytas kaip Rusijos Federacijos I-ojo rango valstybės patarėjas, bet Baltijos šalių specialistai jį geriau pažįsta kaip Kremliui artimą „juodųjų technologijų“ meistrą, dar visai neseniai buvusį Rusijos prezidento tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos viršininku. Ši valdyba (departamentas) buvo įkurta 2005 metais ir iš esmės užsiima santykių su rusais, gyvenančiais buvusios SSRS teritorijoje, ir santykių tarp Rusijos ir Artimųjų Rytų šalimis gerinimu bei stengiasi užkirsti kelią naujoms „aksominėms revoliucijoms“ posovietinėje erdvėje.
Dvejus metus vadovavęs 2007 m. spalį Modestas Kolerovas buvo atleistas iš pareigų dėl „per didelio radikalumo su tam tikromis valstybėmis“, rašė laikraštis „Kommersant“. „Jis pradėjo aktyvią veiklą posovietinėje erdvėje, įskaitant Gruziją, Estiją ir Padniestrę, tačiau geresniems santykiams su Rusija tai nepasitarnavo“, - teigė laikraščio šaltinis Kremliuje. Tuomet pats M. Kolerovas laikraščiui „Kommersant“ sakė, jog pradėjo dirbti „sferoje, susijusioje su nevyriausybinėmis organizacijomis“, tačiau atsisakė patikslinti, ką tiksliai daro. Jis aktyviai bendradarbiauja su naujienų agentūra REGNUM yra geras vieno iš jos vadovo Igorio Pavlovskio bičiulis, su kuriuo visiškai sutarė, bendraudamas su žurnalistais Rygoje. Pats M.Kolerovas 2010 m. netgi vadovavo agentūrai.
Beje, 2009-ųjų liepą jis nebuvo įleistas į Lietuvą dalyvauti surengtoje apskrito stalo diskusijoje apie dvišalius santykius. Šioje savaitraščio „Litovskij kurjer„ surengtame forume „Lietuvos ir Rusijos santykių perspektyvos: „perkrovimas“ arba stagnacija„ dalyvavo „Baltijos media centro“ vadovas, politologas Igoris Pavlovskis. Tačiau M.Kolerovas bendraudamas per „Skype", net ir nebūdamas pačioje diskusijoje, pažėrė nemažai priekaištų ir patarimų Lietuvos politikams bei diplomatams.
Teritorinių pretenzijų kalba
Grįžkime į šių metų Rygą. Čia vėlgi skambėjo M.Kolerovo kritika Baltijos šalių adresu, nors ji buvo įvilkta į filosofinius išvedžiojimus. Pirmiausiai pylos jis davė Latvijos politinei „etnokratijai“, kuri esą negali gyventi be priešo įvaizdžio. Jis perspėjo rinkėjus, kad nepasitikėtų radikalios tautinės partijos „Viskas – Latvijai“ lyderiu Raiviu Dzintaru, kuriam pranašavo premjero postą. Laiku suvokęs, kad taip kišasi į jį priėmusios ir tribūną suteikusios šalies vidaus reikalus, M.Kolerovas galų gale padarė išvadą, kad kiekviena tauta renka savo lyderius pagal savo „sugedimo laipsnį“.
Europos Sąjungą pavadinęs „dvigubų standartų“ imperija, kurios galas artėja, o Latvijos premjerą Valdį Dambrovskį „politiku, skubančiu įšokti į paskutinį, prarajon riedančio ES traukinio vagoną, bet norinčiu užsitikrinti sau vietą Briuselyje“, politologas nesibodėjo nubrėžti geopolitines ateities Rusijos ribas. Jos eitų, pasak Kremliaus propagandisto, kažkur vakarų Baltarusijos siena, pietų ir rytų Kazachstano riba, skirtų ją nuo Afganistano ir Kinijos. Ši erdvė sudarytų Eurazijos Muitų sąjungą, į kurią neįeitų Ukraina, kuri susiskaldžiusi viduje, negyvybinga, nes „tokią ją paliko Chruščiovas ir Stalinas“. „Neduok Dieve, - tęsė geopolitines fantazijas M.Kolerovas, - jei ji pradės skilti, o nuostolingas, energijos reikalaujantis ir neefektyvus Donbasas guls ant Rusijos pečių...“. Nieko kito, išskyrus Baltarusiją ir Kazachstaną, iš buvusios SSRS periferijos Rusijai nereikia ir netgi mirtinai pavojinga, sakė jis.
Lietuva triskart geria tą pačią arbatą...
Kliuvo ir Lietuvai, kuri vėl apskaičiavo sovietinės okupacijos padarytą žalą, nes tai sudaro didelę problemą Rusijai. Juk tai daroma ne siekiant paerzinti Maskvą, tvirtino jos atstovas, o norint „išgerti vieną ir tą patį arbatos puodelį dukart ir net triskart“: ir pinigų užsidirbti, ir tautą nuteikti, ir parodyti save didesniais europiečiais negu iš tikrųjų yra. Į Rygos žurnalistų klausimą, ar Rusijai nerengiamas naujas Niurnbergas, M.Kolerovas atsakė: taip, Vakaruose rengiamas.
M.Kolerovo išpuoliai prieš Lietuvą – jokia naujiena. Tų 2009-ųjų vasarą per nuotolį konferencijos dalyviams jis teigė, kad Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu svyruoja tarp kompensacijos už okupaciją reikalavimo ir kompromiso dėl Kaliningrado paieškų. „Kaliningradas daro Rusiją kur kas europietiškesnę. Jei jis nepriklausytų Rusijai, ji būtų daugiau azijietiška. Tuomet būtų labai patogu įsivaizduoti: rusai - barbarai, į tualetą neina, nesiprausia rytais", - ironizavo politologas.
Tada jis piktinosi, kad šiuolaikinė Lietuvos istorinė politika sufokusuota į okupacijos problemą ir kolaboravimą, o rusams esą rūpi visai kitos problemos - net vadovėliuose kalbama apie skirtingus dalykus. „Ten rašoma, jog vystantis Rusijai buvo du centralizacijos centrai - Maskva ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. LDK yra didelė, teisėta, teisinga, gerbtina, rimta istorinė problema, o Stalino, A. Hitlerio okupacija, kolaboravimas - antro lygio, marginalinė problema. Mūsų požiūris čia tragiškai nesutampa su Lietuvos“, - per „Skype“ kalbėjo M.Kolerovas.
Užpernai rugsėjį BNS agentūrai duotame interviu politologas svarstė, kad dabartinė Rusijos valstybės politika Baltijos šalių atžvilgiu yra „pernelyg švelni, nepakankamai principinga, perdėm komercinė ir biurokratiškai nenuosekli“. Jis ragino griežtinti Maskvos pozicijas, ir dabar toks metas atėjo – į valdžią Rusijoje vėl grįžo M.Kolerovo darbdavys V.Putinas.
***
Žinoma, nereikia pervertinti tokių ir panašių Kremliaus polittechnologų svaičiojimų, nors jie ir susišaukia, pavyzdžiui, su lietuviškojo „frontininko“ Algirdo Paleckio kalbomis (kitame Rusijos diskusijų portale Gidepark.ru kažkoks Valerijus Makarovas skelbia, kad antradienį Vilniaus teisme pradedamas „doro žmogaus“ A.Paleckio procesas). Juk net ir pats M.Kolerovas Rygoje savo geopolitinę apžvalgą baigė nuosaikiu akcentu: „Rusija pripažįsta nacionalinį konsensusą Baltijos šalyse ir Užkaukazėje. Jie savo kelią pasirinko. Mes turime jį gerbti. Jeigu mes kišimės, visada pralaimėsime ir būsime kalti. Žmonės padarė savo pasirinkimą ir turi savo kelią praeiti iki galo. Netgi jei jis bus pražūtingas“.
