Parlamentarai po ilgų diskusijų bei ginčų antradienį nutarė padaryti pertrauką ir nepriėmė jokio sprendimo priimant lygias galimybes užtikrinti turintį įstatymą.
Prieš balsavimą registravosi 60 Seimo narių, nors priimant įstatymus reikia bent 71 jų dalyvavimo. Tuo tarpu priimant ankstesnį teisės aktą, uždraudusį politinę reklamą per radiją ir televiziją, posėdyje registravosi 94 Seimo nariai.
Kaip naujienų portalui „Balsas.lt sakė Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, projekte buvo atsisakyta nuostatos, jog „įstatymas netaikomas švietimo ir ugdymo srityse, jei jų taikymas nesuderinamas su ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje.“
Pasak parlamentarės, šios nuostatos atsisakymas apribos konstitucinę tėvų teisę pasirinkti jų dorovinius bei religinius įsitikinimus atitinkančias mokymo įstaigas.
Tuo tarpu palikus dabartinį reguliavimą, kyla grėsmė, jog netgi viešai konkrečios bendruomenės vertybes žeminantis ar netinkamai besielgiantis asmuo privalės būti įdarbintas ar negalės būti atleidžiamas iš užimamų pareigų. Seimo narės nuomone, gali susiklostyti situacija, kai, gėjų organizacija, remdamasi įstatymo 3 str. 7 punktu, turės teisę nepriimti į darbą tradicinės orientacijos asmens, o katalikiška pasaulėžiūra grindžiama mokymo įstaiga ar vaikų darželis privalės įdarbinti seksualinių mažumų atstovą. Todėl minėta išimtis dėl švietimo ir ugdymo įstaigų, kuri būtų taikoma nepriklausomai nuo šių įstaigų steigėjų, turėtų būti traktuojama kaip saugiklis, kuriuo, esant reikalui, galėtų pasinaudoti švietimo įstaigų bendruomenės, siekdamos išsaugoti savo etosą. Tuo pačiu būtų įvestas balansas tarp asmens teisės pasirinkti darbą ir tėvų teisės auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Seimo narė pažymi, kad šiuo įstatymu įgyvendinamos direktyvos 2000/78/EB 4 str. 2 d. leidžia netaikyti diskriminacijos draudimo nuostatų ne tik bažnytinių organizacijų veiklai, bet ir kitų valstybinių arba privačių organizacijų, kurių veiklą reguliuojančios normos grindžiamos religija ar įsitikinimais, veiklai. Tai rodo, jog nuostata dėl įstatymo netaikymo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų atžvilgiu, siekiant apsaugoti bendruomenių siekį ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje neperžengtų Direktyvos leidžiamų ribų.
Bandant dėl šio įstatymo balsuoti posėdžių salėje beveik nebuvo darbiečių, Liberalų sąjūdžio frakcijos narių bei konservatorių atstovų - balsavimui registravosi ir vėliau balsavo tik po vieną kitą šių frakcijų narį.
„Man labai keista, kad dalis Seimo narių staiga pradėjo blokuoti šį įstatymą. Aš kreipiuosi į labiausiai besiskelbiantį europietiškiausią būsimą premjerą Andrių Kubilių. Gerbiamasis europietiškiausias būsimasis Lietuvos premjere, paraginkite savo frakcijos Seimo narius išreikšti savo valią ir nuomonę“, - teigė liberalcentristas Algis Čaplikas.
Kiek anksčiau, dar svarstant teisės aktą pastraipsniui, seimūnai negalutinai buvo nutarę, jog diskriminuoti nebus galima ir dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos.
Anksčiau šie diskriminacijos draudimai buvo „iškritę“ iš bendro įstatymo, nes parlamentarai į teisės aktą buvo perkėlę vieną Konstitucijos straipsnį, kuriame nelygiai traktuoti žmones buvo draudžiama tik dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Tai sukėlė įvairių visuomenės grupių nepasitenkinimą, jog teisės aktas „nubloškia Lietuvos teisinę sistemą daugybę metų atgal, paminant žmonių lygybės, pagarbos žmogaus teisėms principus“. Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė prognozavo, jog palikus netobulą įstatymą ateityje gali kilti precendentų, kai gatvių rašymas lietuvių kalba bus laikoma diskriminacija, o vyresnio amžiaus asmenys negalės naudotis išperkamosios nuomos paslaugomis, bet neturės kam skųstis.
Šios nuostatos sukėlė konfliktus ir antradienio posėdyje. Konservatorius Rimantas Dagys homoseksualų apsaugą nuo diskriminacijos pavadino „diskutuotina“, socialdemokratas Vytautas Čepas pyko, kad draudimas diskriminuoti apribos darbdavių pasirinkimo galimybes.
„Pažiūrėkite, ateina pas kokį nors įmonės direktorių veikėjas, nori įsidarbinti vadybininku, apsikirpęs kaip skustagalvis, prisivėręs auskarų, prisitatuiravęs, sako, aš noriu dirbti tokį darbą. Jis žmonių baidyti tinka, o ne vadybininku dirbti. Šito įstatyme nenumatyta", - piktinosi V.Čepas.
Jis taip pat iškėlė klausimą, kas yra lytinė orientacija. Pasak socialdemokrato, galbūt ir negalima diskriminuoti dėl lytinės orientacijos, tačiau jam esą neaišku, ar pedofilai, ekshibicionistai ir vujaristai yra lytinė orientacija, ar ne.
Tuo metu „tvarkietis“ Petras Gražulis pasipiktino visu įstatymu ir apkaltino Žmogaus teisių komiteto atstovę Laimą Mogenienę perdėtai ginant homoseksualų interesus.
„Aš nuolat galvoju, kas čia darosi, kad aukščiausia ir didžiausia mūsų vertybė tapo tos seksualinės mažumos. Ir dėl jų dabar Seimas čia laužia rankas, penkis kartus taiso įstatymą, neduok Dieve, kad jau jie nebūtų diskriminuojami. Svarbiausia, kad L. Mogenienė, atrodė normali moteris, penkis kartus teikė šitas pataisas. Lyg ir normalioje šeimoje auga, ir normalios orientacijos, jai ta orientacija vienas svarbiausių dalykų", - aiškino P.Gražulis.
