Šį sezoną mirusiųjų nuo gripo amžius siekia nuo 47 m. iki 79 metų. Du iš šių atvejų užfiksuoti Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Rašimaitė portalą informavo, kad jei didžiąja dalimi iš minėtųjų atvejų yra aišku, kad asmenys buvo neskiepyti nuo gripo, iš Asmens sveikatos priežiūros įstaigos nėra gauta informacija tik apie vieną Vilniaus apskrities atvejį, epidemiologiniai tyrimai tęsiami.
„Dėl Panevėžio apskrities atvejo yra žinoma, kad asmuo buvo skiepytas, tačiau jis turėjo gretutinių ligų ir į šeimos gydytoją kreipėsi jau su plaučių uždegimu ir kitomis komplikacijomis“, – kartu informavo ji.
Pasiteiravus, ar tai galėtų būti priežastimi abejoti vakcinų veiksmingumu, NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė kategoriškai nesutiko.
„Taip teigti, kad kiekvieno gripo atvejo nesužiūrėsime ir skiepas gali nesuveikti, tikrai nebūtų galima. Vakcina tikrai apsaugo nuo mirties ir sunkių ligos komplikacijų.
Kiekvienas mirties atvejis yra tiriamas, aiškinamas. Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju mirties priežastis galėjo būti gripo virusas, bet iš esmės tam buvo penkios labai sunkios ligos, ilga atskira ligos istorija. Taip, skiepijimasis nuo gripo anamnezėje yra užfiksuotas, bet dėl asmens duomenų apsaugos daugiau detalių tikrai negalime atskleisti“, – sakė ji.
Specialistė pabrėžė, kad garbaus amžiaus moteris į medikus kreipėsi ne dėl gripo, o labai rimtos ligos paūmėjimo, kai jau buvo konstatuota labai sunki ligos stadija, tad iš esmės jau buvo per vėlu padėti.
„Taip jau yra, kad šaltuoju laikotarpiu padaugėja mirčių nuo širdies infarkto ar plaučių uždegimo, tad tokia diagnozė ir įrašoma, bet mirties priežastis galėjo būti gripo virusas, galėjęs atsirasti po kontakto su šeimos nariu“, – aiškino D. Razmuvienė.
Ji pabrėžė, kad bet kuriuo atveju teigti taip, kad asmuo buvo skiepytas nuo gripo ir numirė nuo jo, jokiu būdu negalima
Lėtinės ligos augina riziką
Apie tai, ar gali vis dėlto nesuveikti skiepas nuo gripo, teiraujamės ir garsių šalyje infektologų. Pabrėždami, kad kiekvienu tokiu atveju reikia labai išsamaus ištyrimo, jie neslėpė, kad šimtaprocentinės apsaugos niekas negali garantuoti.
„Norint komentuoti tikrai reikėtų daugiau žinoti. Tačiau kalbant bendrai, didžiausia tokių atvejų rizikos grupė yra suaugusieji. Ir tokios situacijos išties yra labai nemalonios. Bet yra žinoma, kad sergantiesiems lėtinėmis širdies, plaučių, rečiau – inkstų ir kepenų ligomis ligos tikimybė yra žymiai didesnė. Tačiau nereiškia, kad tokie žmonės negali mirti nesant gripui“, – gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis .
Jo pastebėjimu, vakcinos suveikimas tikrinama pagal tai, kokios gripo padermės buvo įtrauktos į konkrečių metų vakciną ir kokios padermės virusas cirkuliuoja tuo metu visuomenėje.
„Bet tas bendras posakis, kad gali vakcina neapsaugoti nuo susirgimo, bet nuo sunkių jo formų, mirtinų tikrai apsaugos, tikrai galioja. Kita vertus, nieko gyvenime nėra šimtu procentų. Pasižiūrėjus pastarųjų metų mirčių nuo gripo statistiką, matome, kad mirę nuo gripo dažniau yra vyresnio amžiaus, neskiepyti asmenys. Visgi jei nutinka toks atvejis, kad miršta paskiepytas žmogus, reikia labai atidžiai ištirti atvejį, išsiaiškinti, ar tikrai buvo gripo diagnozė“, – kalbėjo jis.
Jam antrindamas gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis pastebėjo, kad tokiais atvejais gripas greičiausiai komplikuojasi plaučių uždegimu, kuris yra dažniausia komplikacija.
„Medicinoje niekada nėra vieno dalyko, kuris būtų šimtu procentų. Labai svarbu įvertinti asmens premorbidinę būklę, kokiomis ligomis jis yra sirgęs ir serga šiuo metu.
Dažniausia problema vyresnio amžiaus žmonėms būna ta, kad sergant gripu jis komplikuojasi miokardo infarktu, insultu, plaučių uždegimu. Ypač vyresnio amžiaus žmonės labai nenori gerti skysčių, tada esant aukštai temperatūrai kraujas tirštėja ir gali ištikti miokardo infarktas, insultas“, – aiškino profesorius.
Kalbėdamas apie dažniausią komplikaciją – plaučių uždegimą, gydytojas priminė, kad ne mažiau svarbu pasirūpinti ne tik skiepu nuo gripo, bet ir plaučių uždegimo.
„Šis skiepas ypač rekomenduojamas vyresnio amžiaus žmonėms, mat tai yra miokardo infarkto profilaktika“, – sakė jis.
Registruota daugiau gripo atvejų
NVSC pirmadienį informavo, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę šiek tiek sumažėjo, tačiau užregistruota daugiau gripo atvejų.
Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 10–16 d. siekė 82,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pirmąją vasario mėn. savaitę – 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausiai sergančiųjų užfiksuota Marijampolės apskrityje, mažiausiai – Utenos apskrityje.
Vasario 10–16 d. gripas diagnozuotas 1802 Lietuvos gyventojams. Dėl gripo šalies ligoninėse gydoma 117 asmenų, tarp jų 86 vaikai. Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydoma 10 asmenų, iš jų 8 vaikai.
Vasario 11 d. Kauno miesto savivaldybė pirmoji Lietuvoje paskelbė gripo epidemiją.
Kaip saugotis gripo?
Medikai pabrėžia, kad skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.
Siekiant išvengti gripo ir kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų rekomenduojama dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, masinio žmonių susibūrimo vietų.
Labai svarbu kosint ir čiaudint prisidengti burną, neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos. Reikia nepamiršti gerai vėdinti patalpas, o susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
