Lietuvos didmiesčiai ir regionai vis labiau skiriasi siūlomomis algomis: toliau bus tik blogiau

To priežastis, kad esą ateityje atotrūkis užprogramuotas dar didėti, nes, jei regionuose ir atsiranda naujų darbo vietų, jos yra menkai apmokamos. Visgi verslo atstovai tikina, kad padėtis nėra prasta. 

Vilkaviškio rajono gyventojai vidutiniškai į rankas uždirba beveik 1100 eurų, o tai yra bent 400 eurų mažiau nei statistinio vilniečio alga – vidutinė alga Vilniuje į rankas siekia 1526 eurus. Mažiausiai iš visų savivaldybių ir toliau uždirba Zarasų gyventojai – jų vidutinė alga į rankas siekia 986 eurus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Atlyginimai auga, bet ne visiems ir ne vienodai: štai, kam kilo daugiausiai

Kainos ir toliau kils: ekonomistas vardija, ką infliacija palies labiausiai

Lietuviai rečiau traukia apsipirkti į Lenkiją: ekspertas paaiškino kodėl

O vidutinis visos šalies algų atotrūkis nuo sostinės regiono antrąjį metų ketvirtį siekė 413 eurų. Nors dėl minimalios algos augimo jis nežymiai sumažėjo, ekonomistai gerų naujienų regionams neturi.

„Problema yra ta, kad yra užprogramuota, jog tas atotrūkis didės ir ateityje. Didmiesčiai ir toliau, matyt, bus vis patrauklesni. Ta perspektyva tikrai nėra palanki“, – teigia „Šiaulių banko“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. 

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad atotrūkis netrukus gali dar padidėti, nes mūsų šalies regionai priklausomi nuo pramonės rezultatų. 

„Šių metų antrą pusmetį tas atotrūkis tarp atlyginimų Vilniuje ir regionuose dar labiau padidės, nes pastaruoju metu labai sparčiai blogėjo Vokietijos pramonės rodikliai. Aš matau riziką, kad anksčiau ar vėliau ta recesija Vokietijos pramonėje, kuri tik gilėja, gali pasivyti ir mūsų pramonę. Vėlgi, tai problema regionams“, – teigia „Citadele“ ekonomistas A. Izgorodinas.

Tokia situacija – ne tik Lietuvoje

Sostinėje aukštesnę pridėtinę vertę kuria paslaugų sektorius. Pasak ekonomistų, regionai irgi galėtų daugiau orientuotis į paslaugų teikimą, ypač – tinkamą eksportui. 

„Turėti daug darbo vietų pramonėje yra gerai, bet negerai yra turėti daug darbo vietų, kurios yra pakankamai pigiai apmokamos, o jos yra pigiai apmokamos ne dėl to, kad įmonės nenori dalintis su darbuotojais pelnais. Dėl to, kad tos įmonės kuria pakankamai žemą pridėtinę vertę“, – komentuoja A. Izgorodinas. 

„Savivaldybės turi galvoti apie savo konkurencinius pranašumus, kuriuos galėtų išnaudoti: tiek geografinius, tiek transporto koridorių“, – sako I. Genytė-Pikčienė. 

Visgi Verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis aiškina, kad padėtis nėra tokia jau prasta. 

„Jeigu jūs palygintumėte Londoną ir likusią Jungtinę Karalystę, jus ištiktų šokas, nes be Londono Jungtinės Karalystės BVP yra žemesnis už neturtingiausią Amerikos valstiją. Tai mūsų situacija nėra bloga“, – teigia A. Romanovskis. 

Pasak A. Romanovskio, pasistengti turėtų tiek pats verslas, tiek vietos politikai. 

„Pavyzdžiui, LEZ fenomenas, kuris yra tik regionuose, parodo, kad ten, kur susikūrė LEZ, iš karto prisitraukė aukštesnę pridėtinę vertę kuriantys verslai, iš karto žmonės ten uždirba daugiau“, – sako Verslo konfederacijos prezidentas. 

Būtent sostinės algos į viršų iškelia ir statistinį Lietuvos vidutinį uždarbį, kuris į rankas dabar siekia 1353 eurus.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.