Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau stebuklų. Maždaug taip būtų galima apibūdinti kai kuriuos pastarojo meto įvykius, kurie verčia kelti klausimą, kas ką kaip ir kiek šiandien Lietuvoje valdo ir kas kam tarnauja.
Juk ar ne stebuklas, kad vienas iš Lietuvos teismų – o konkrečiau Vilniaus apygardos administracinis teismas - penktadienį gavęs skundą, pirmadienį iš pat ryto ima ir paskelbia sprendimą dėl šio skundo.
Ar kada nors iki šiol Lietuvoje taip yra buvę? Aš bent nepamenu. Paprastai sprendimams priimti Lietuvos teismams reikia ne dienų ir net ne savaičių, o mėnesių. O dažniausiai - kaip, pavyzdžiui Viktoro Uspaskicho ir Darbo partijos byloje – ir metų neužtenka.
O ar girdėjote, pavyzdžiui, kad kada nors per 18 nepriklausomybės metų kas nors Lietuvoje būtų rašęs skundą teismui prieš patį save ir prašęs, kad teismas apribotų skundo autoriaus veiksmus. Gal ką nors praleidau, bet man tokių stebuklų išgirsti neteko.
Iki šiol niekada neteko girdėti ir apie skundą teismui, kuriame būtų prašoma kam nors apriboti laisvę tokį prašymą argumentuojant tuo, kad planuojamas veiksmas gali būti neteisėtas. Tai yra, iš esmės prašoma nubausti už dar nepadarytą veiką.
Aš asmeniškai apie tokius kvailus prašymus tikrai nesu girdėjęs. Net tada, kai studijų laikais teko dirbti Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje. O mintis, kad toks prašymas kokiame nors teisme gali būti patenkintas tikriausiai nebūtų atėjusi į galvą net patiems sunkiausiems šios ligoninės skyriaus pacientams.
Pasirodo, visa tai įmanoma. Ir ne tik teoriškai, bet ir realiame gyvenime.
Štai praėjusį penktadienį energetikos bendrovė Rytų skirstomieji tinklai, kurios didžiąją dalį valdo valstybė ėmė ir apskundė Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kuriai valstybė yra patikėjusi energetikos kainų reguliavimo funkciją.
„Mes padavėme skundą, nes komisijos sprendimas būtų buvęs neteisėtas“ – naujienų portalui DELFI sakė RST Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Mažeikytė.
Šiek tiek keista, ar ne? Sprendimo dar nebuvo, o panelė Kristina jau žino, kad jis būtų buvęs neteisėtas.
Tačiau kas keista man, visiškai nekeista Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šio teismo teisėjams tikriausiai atrodo, kad numatyti ateitį yra visiškai normalu, todėl jie skundą ėmė ir patenkino.
Kaip teisingai pastebėjo Seimo narys Kęstutis Čilinskas, tokiu sprendimu teismas iš esmės leido valstybei apriboti savo pačios funkcijas.
Šioje vietoje gali kilti klausimas, kodėl gi valstybei prireikė riboti savo pačios galias? Atsakymas labai paprastas – to nori VP grupė, kuriai dabartinė Vyriausybė, padedama daugumos parlamentarų šių metų pradžioje perdavė valdyti visą Lietuvos energetikos sektorių.
Jei kas nežino visos istorijos, trumpai priminsiu: pirmiausia, du prezidento Valdo Adamkaus paskirti Kainų komisijos nariai nusprendė sabotuoti šios komisijos veiklą ir neatvyko į posėdį, kuriame turėjo būti tvirtinama nauja elektros perdavimo ir skirstymo viršutinių kainų ribų skaičiavimo metodika. Ta nauja metodika, būtų neleidusi didinti elektros energijos kainų vartotojams.
„Leo LT“ tokie planai labai nepatiko. Ir koks sutapimas: tie planai taip pat nepatiko ir tiems dviems Kainų komisijos nariams, kurie lyg ir turėtų tarnauti valstybei.
Beje, tikriausiai tik sutapimas yra ir tai, kad šie du Kainų komisijos nariai - Jonas Grigas ir Rimantas Lukoševičius – išliko komisijoje po pernai įvykusių permainų.
Jei nepamenate kokios tai buvo permainos ir su kuo jos buvo susijusios, galiu priminti: komisija pernai buvo labai kritikuojama už tai, kad bandė apriboti vienos tam tikruose sluoksniuose labai gerai žinomos ir dujas į Lietuvą improtuojančios bendrovės viršpelnius. Tos pačios, kurios vadovas, prieš porą metų dalyvavo parenkant naują premjerą naujai Lietuvos Vyriausybei.
Tada, beje irgi buvo pateikta nemažai skundų įvairiems teismams, kurie priėmė daug įvairių sprendimų. Metodika, galų gale buvo patvirtinta, tačiau komisija neišgyveno. Išskyrus jau paminėtus du nežinia kam tarnaujančius komisijos narius.
Jie beje, atrodo, irgi yra orakulai, nes savo sabotažą teisino tuo, kad būsima metodika prieštaraus įstatymui. Pavydžiu aš jiems – viską žmonės žino ir supranta. Net jokių skundų ir jokių teismo sprendimų nereikia.
Viskas, atrodo, aišku ir skaidriausiai, pasak Gedimino Kirkilo, Lietuvos bendrovei „Leo LT“.
Kas ne su mumis, tas tarnauja rusams – maždaug tokia yra šios bendrovės politika, kurią viešai išdėstė žmogus, kurį jau senokai pažįstu ir gerbiau.
Gali būti, kad toliau vykdant tokią politiką greitai paaiškės, kad tarnaujantys Kremliui, besipriešinantys šalies energetinei nepriklausomybei ir penktosios kolonos atstovai Lietuvoje sudaro daugumą.
Visi kiti tikriausiai dirbs „Leo LT“, kurios pelnus lems pagal seną metodiką skaičiuojamos elektros energijos kainos.
Ir tada beliks atsakyti tik į vieną paprastą klausimą: o kam gi tarnauja pati „Leo LT“?
