Į kainų šoktelėjimą reaguodami lietuviai socialiniame tinkle „Reddit“ ėmė dalintis būdais, kaip prisitaiko prie augančių maisto produktų kainų.
„Kažkaip anksčiau neplanuodavau savaitės patiekalų, bet nu jaučiuosi kaip kokia močiutė dabar. Susirandu maždaug patiekalus, kuriuos gaminsiu, ir tada su sąrašu į parduotuvę“, – pasidalino patirtimi komentatorė.
„Esu ypač sekantis akcijas, kuo nesididžiuoju. Labiausiai kliūna, kad pastarąsias savaites jokia parduotuvė nedaro nuolaidų kiaušiniams“, – nuogąstauja lietuvis.
„Akcijas persekioju, kad ir kaip jų nekenčiu“, – antrina kitas.
„Mes tiesiog nebeužsisakinėjame maisto, tik kartą per savaitę nueiname į restoraną ar kavinę, tai net ir susitaupė. O maistas 4 asmenims 100–120 eurų per savaitę. Sriuba + antras patiekalas, vaikams košės, užkandžiaujama obuoliais, morkomis“, – išlaidomis pasidalina socialinio tinklo vartotoja.
Taip pat gyventojai tikina dažniausiai perkantys parduotuvės, kurioje lankosi, prekinio ženklo produktus, mat jie pigesni nei kitų prekinių ženklų.
Tiesa, dalis žmonių socialiniame tinkle rašo, kad kainų kilimas jų nepalietė ir pirkimo įpročiai nepasikeitė.
Tai parodo, kad maisto produktai – neįperkami
„Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas atkreipia dėmesį, kad pirmoji brangimo banga buvo po Covid-19 pandemijos, antroji – po Rusijos platesnio masto įsiveržimo į Ukrainą, o trečioji esą prasidėjo visai ką tik.
Lietuvos kainos, jo teigimu, jau didesnės negu Europos Sąjungos vidurkis, tad ir žmonių reakcija esą atitinkama.
„Mes pastebime, kad kai kurie produktai jau yra brangesni negu Vokietijoje, nors atlyginimai toli gražu nėra didesni. Kainos panašėja į Švedijos ar Norvegijos. Kai kurie sako, kad kai kuriose kategorijose galbūt netgi aukščiau“, – sako A. Vizickas.
„Pricer.lt“ vadovo vertinimu, itin išaugo ir nukainotų prekių pirkimas. Vis tik maisto prekių parduotuvėse galima pastebėti skirtingų nuolaidų prekėms, kurių galiojimas eina į pabaigą.
„Dabar yra tokia vat bandymas suvaldyti šitą nukainotų prekių pirkimo srautą. Kai kurios parduoda su 25 proc. nuolaida, norėdamos sutaupyti, o konkurentai atvirkščiai – siūlo 50 proc. nuolaidą.
Iš principo čia vyksta ne visai teisinga konkurencija, nes čia jau bandoma parduoti produktą, kurio jau nesugebėjo parduoti. Bet tai parodo, kad produktai tiesiog yra per brangūs ir neįperkami“, – akcentuoja jis.
O štai jeigu skaičiuojant komunalinius mokesčius, vaikų išlaikymą, vaistų pirkimą ir transportą, anot „Pricer.lt“ vadovo, kenčia kultūra, pramogos, savęs edukavimas, hobių vystymas ir daug kitų svarbių gyvenimo aspektų.
Dešimtadaliui lietuvių trūksta pinigų maistui
Šių metų vasario mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 8,7 proc. šalies gyventojų trūko pinigų maistui, o 12,4 proc. – būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Tiesa, akcentuojama jog šie skaičiai yra mažesni nei pernai.
Ekonomistas Romas Lazutka tvirtina, kad kaip tik ne kiekvieną paliečia maisto prekių kainų augimas, nors pigiausių prekių maisto krepšelis Lietuvoje pabrango 5 eurais nuo praėjusių metų sausio.
„Kokiam trečdaliui gyventojų tie 5 eurai, žodžiu, prie maisto kainų yra svarbu. O jeigu kiti mes perkame puodelį kavos gatvėje už 3 eurus ir nekreipiame taip dėmesio, tikrai mums 5 eurai nėra pinigai“, – tikina ekonomistas.
Vis dėlto jis akcentuoja, jog tie, kuriuos paveikia maisto kainų augimas labiausiai, randa kūrybiškiausius būdus prisitaikyti.
„Jie sugeba iš labai mažų pajamų būtent taip išsiversti ir rasti pigesnių prekių, paslaugų ar ten į kirpyklą neina, patys nusikerpa, plauna indus ne kriauklėje, bet dubenyje, o paskui rankas plauna su tuo pačiu vandeniu, gal skalbimui naudoja ar tą dubenį su vandeniu nupila į tualetą – tiesiog gyvenimas išmoko“, – pastebi ekonomistas.
Spalio mėnesį metinė infliacija nesiekė vieno procento (buvo 0,3 proc.), o vasarį svyravo 3,5 procento.
Lietuvos bankas pakoregavo savo prognozes. Dar gruodžio mėnesį institucija spėjo, kad 2025 m. vidutinė metinė infliacija šiek tiek viršys 2 procentus, tačiau kovą savo prognozę pablogino procentu: prekės ir paslaugos šiemet turėtų brangti sparčiau nei manyta anksčiau, 3,3 procento.
„Mes turėjome padidintus akcizus įvairioms prekėms nuo sausio pradžios ir tai labai akivaizdžiai padidino kainas kai kuriose prekių kategorijose ir, be jokios abejonės, tai prisideda prie infliacijos. Energijos kainos taip pat padidėjo šiek tiek“, – teigia LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Tiesa, R. Lazutka sako, kad Lietuvos banko prognozėmis nereikėtų per daug pasitikėti, nes nuspėti ateities ekonomistai negali.
