– Kalbant apie svarbiausius Lietuvos mokslo pasiekimus dažniausiai minimi laimėjimai lazerių tyrimų srityje. Kam, Jūsų manymu, reikėtų būti dėkingiems, kad ši jau kelis dešimtmečius naudojama Lietuvos mokslo ir technologijų pasiekimų „vizitinė kortelė" dar nesusidėvėjo – mokslinių kolektyvų vadovams, mokslininkų entuziazmui, valstybės skiriamam dėmesiui ir finansavimui, komercinių produktų sėkmei?
V. Sirutkaitis: – Tokiai sėkmei pasiekti vienokiu ar kitokiu aspektu svarbūs buvo visi išvardinti faktoriai, bet kartu reiktų pažymėti toliaregišką Vilniaus universiteto profesoriaus akademiko P. Brazdžiūno veiklą inicijuojant lazerių tyrimus Lietuvoje. Pagrindinai jo pastangomis 1962 m. keletas Vilniaus universiteto studentų buvo nusiųsti į Maskvos Lomonosovo universitetą, kur tarp kitų perspektyvių fizikos krypčių pradėjo gilintis į lazerių fizikos ir netiesinės optikos problemas. Būtent tie studentai, baigę mokslus Maskvos Lomonosovo universitete ir pratęsę doktorantūros (tada tai vadinosi aspirantūros) studijas tame pat universitete ar kitose Maskvos mokslo institucijose ir apgynę daktaro disertacijas grįžo į Vilniaus universitetą ir kitas Lietuvos mokslo institucijas. Jie ir inicijavo lazerių ir netiesinės optikos tyrimus Lietuvoje.
Tarp šių iniciatorių pirmiausia reikėtų pažymėti Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros vedėją profesorių akademiką A. P. Piskarską ir tos pat katedros profesorių A. Stabinį. Puslaidininkių fizikos institute, o vėliau Fizikos institute lazerių tyrimus inicijavo iš doktorantūros grįžęs dr. E. Maldutis, dabar dirbantis profesoriumi Lietuvos karo akademijoje. Per trumpą laiką jie įtraukė į tyrimus didelį ratą Vilniaus universiteto ir Fizikos instituto darbuotojų, studentų ir doktorantų. 1975 m. buvo paruošti pirmieji lazerių fizikos specializacijos studentai Vilniaus universitete. Buvo paruošti pirmieji mokslų daktarai, Lietuvos tyrėjų skaičius dirbančių lazerių ir netiesinės optikos srityje išaugo iki maždaug 150. Nepriklausomybės pradžioje prasidėjo greitas Lietuvos lazerinių bendrovių kūrimasis, nors pirmoji lazerinės įrangos gamykla „Eksma" buvo įkurta dar 1983 m.
Šiuolaikinei lazerinių tyrimų sėkmei Lietuvoje svarbūs bent jau keli niuansai: pirma, sėkmingas kvalifikuotų lazerių fizikos, lazerinių technologijų ir netiesinės optikos specialistų ruošimas Vilniaus universitete, antra, aukšto lygio moksliniai tyrimai Vilniaus universitete ir Fizinių technologijų ir mokslo centre, trečia, Lietuvos lazerinių bendrovių, gebančių kurti ir gaminti pasaulyje konkurencingus lazerius ir lazerines sistemas, egzistavimas. Aišku, svarbios ir pasaulinės fotonikos prietaisų, kuriems priskiriami lazeriai ir lazerinės sistemos, apimčių spartaus augimo tendencijos bent jau artimiausiems dešimtmečiams. Kuriant naujų inovatyvių produktų prototipus labai svarbus mokslo institucijų ir lazerinių bendrovių tyrėjų bendradarbiavimas, vykdomas pagal Aukštųjų technologijų plėtros programą.
– Prieš 5 metus Vilniaus universitete viešint D. Britanijos karalienei Elžbietai II pasakojote jai apie Lietuvoje kuriamus lazerius. Kas iš esmės pasikeitė VU Lazerinių tyrimų centre per šiuos metus, kokie pasiekimai Jūsų manymu yra pakankamai svarbūs, kad juos būtų galima pristatyti kitų valstybių vadovams?
M. Vengris: – Kažkokių revoliucinių pokyčių per tuos 5 metus turbūt neįvyko. Tačiau vyksta graži evoliucija ir tai, ko gero, dar svarbiau, negu kažkokios didelės permainos. VU Lazerinių tyrimų centras per tą laiką vykdė ir tebevykdo aukštųjų technologijų plėtros projektus, fundamentinius tyrimus, taip pat ruošia lazerių fizikos ir technologijų specialistus – magistrantus, doktorantus.
Manau, pasidžiaugti yra kuo: per tą laiką ne vienas milijonas litų investuotas ir į mokslines laboratorijas, ir į mokomąsias. Nė vienam pasaulio mokslo centre, kuriuose teko lankytis, nemačiau tokių mokymui skirtų laboratorijų, kaip pas mus. Galiu drąsiai teigti, kad mūsų magistrantai mokosi geriausiomis sąlygomis. Iš dalies ir jų nuopelnas, kad mūsų lazerių pramonės įmonėms neblogai sekasi.
Jau greitai ES struktūrinių fondų lėšų dėka atsiras naujas lazerinių tyrimų kompleksas „Naglis", kuriame bus atliekama daug ir fundamentinių ir taikomųjų tyrimų. Nežinau, ar tai įdomu užsienio valstybių vadovams, tačiau mums tai tikrai svarbu ir džiugu.
– 2013-ųjų pradžioje Vilniaus Saulėtekio slėnyje turėtų pradėti veikti Didelio intensyvumo lazerių laboratorija. Kokie tyrimai bus joje atliekami, kaip tai atsilieps Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro vykdomoms tyrimų programoms ir apskritai lazerių mokslo Lietuvoje plėtrai?
R. Butkus: – Naujai įrengtoje laboratorijoje bus pradėti vykdyti moksliniai tyrimai, kurių nebūtų įmanoma atlikti neturint didelio intensyvumo lazerinės spinduliuotės. Tuo tikslu bus sukurtas „galingas“ lazeris ir jau vien tokio tipo lazerio kūrimas yra gana didelis mokslinis ir technologinis iššūkis, kuriam įveikti prireiks ir mokslininkų ir įvairius lazerinius komponentus gaminančių įmonių bendrų pastangų. Vėliau „galingo“ lazerio šviesa bus nukreipiama į specialias kameras, kuriose bus generuojami bei tiriami itin mažos trukmės žybsniai Rentgeno srityje bei terahercinių dažnių diapazone. Tai yra naujos, perspektyvios mokslinės kryptys, kurių sėkmingai plėtrai reikės daug naujų idėjų, naujų žmonių įsiliejimo ir daug darbo. Tolesnis etapas yra šios naujos spinduliuotės taikomieji tyrimai ir tai jau matyt bus atliekama bendradarbiaujant ir su kitų, ne tik lazerių fizikos, mokslo sričių atstovais.
– Ar matote galimybių Lietuvoje kuriamus lazerius plačiau naudoti ne tik mokslinių tyrimų srityje, bet ir kitose, pavyzdžiui, medicinoje, telekomunikacijose, buitinėje elektronikoje ir kt.? Gal mūsų mokslininkai, lazerių inžinieriai ir konstruktoriai konkurencingi tik mokslinių lazerių rinkoje?
V. Sirutkaitis: – Taip, galimybių naudoti Lietuvoje kuriamus lazerius matome ir tokiose srityse kaip lazerinis medžiagų apdirbimas ir medicina. Šios lazerių pardavimo rinkos yra atitinkamai apie dešimt ir keturis kartus didesnės už mokslinių lazerių rinką. Taigi įėjimas į šias rinkas galėtų žymiai praplėsti Lietuvos lazerinių bendrovių pardavimų apimtis.
Šiose taikymų srityse reikalingos jau lazerinės sistemos, sudarytos ne tik iš lazerio, bet iš pluošto skenavimo, fokusavimo, lazerio pluošto ir apdirbamų paviršių monitoringo sistemų. Taigi į vieną sistemą reikia integruoti ne tik Lietuvoje gaminamus lazerius, bet ir kitose šalyse gaminamas pluošto skenavimo ir fokusavimo sistemas. Tam reikalingi ir moksliniai tyrimai, kuriuose turi būti parenkami lazerinio medžiagų ar biologinių objektų apdirbimo optimalūs parametrai. Tai yra gana ilgas tyrimų procesas, daugiausia atliekamas mokslo centruose vykdant bendrus lazerinių bendrovių, universitetų ir mokslo centrų darbus pagal Aukštųjų technologijų plėtros programas.
Medicinai skirtos lazerinės sistemos dar turi įveikti brangią ir ilgą aprobaciją, todėl, regis, įeiti į šią rinką lengviau kooperuojantis su užsienio kompanijomis, jau daug metų gaminančiomis medicinines lazerių sistemas. Manoma, kad Lietuvoje gaminami ultratrumpų impulsų lazeriai galėtų būti integruojami į regos korekcijos sistemas, kai akies lęšiuko forma lazerio pluoštu yra nugarinama taip, kad kompensuotų regos trūkumus.
Lazeris medžiagų mikroapdirbimas – kita sritis, kurioje Lietuvoje gaminami trumpų ir ultratrumpų impulsų lazeriai gali rasti pritaikymą juos integruojant į lazerinio apdirbimo sistemas. Lietuvos lazerinių bendrovių patyrimas ir pasaulinis pripažinimas mokslinių lazerių rinkoje turėtų padėti patekti į šias perspektyvias rinkas. Šiems tikslams pasiekti Lietuvoje yra kuriamos naujos lazerinės kompanijos, kurios turėtų komercializuoti tyrimų rezultatus.
– Kokie svarbiausi Saulėtekio slėnyje kuriamo tarptautinės prieigos lazerių komplekso „Naglis„ tikslai? Kokia įranga ir kaip jame bus naudojama? Kokius planus su juo sieja Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros, kitų Lietuvos lazerių tyrimų centrų mokslininkai? Kokios su „Naglio“ lazerių kompleksu siejamos galimybės Jums atrodo įdomiausios ir perspektyviausios?
R. Butkus: – Šis atviros prieigos mokslinis korpusas bus kaip „priešakinė linija“, naudojama perspektyviausių mokslinių krypčių plėtojimui ir lazerinių technologijų kūrimui. Komplekse bus įkurtos keturios naujos laboratorijos, kurių kiekvienoje bus skirtingi lazeriai bei eksperimentams būtina mokslinė įranga. Kiekvienoje iš šių laboratorijų bus vykdomi skirtingi tyrimai, moksliniai projektai tiek su kitų Lietuvos mokslo institucijų, tiek ir su užsienio lazerinių centrų tyrėjais.
Be abejo, tikimasi, kad visa tai sustiprins mūsų pozicijas Europos mokslinių infrastruktūrų esamuose ir kuriamuose tinkluose. Didesnis dėmesys bus skiriamas ir technologijų bei naujų lazerinių produktų kūrimo projektams bendradarbiaujant su Lietuvos lazerinių technologijų sektoriaus įmonėmis, kurių ratas nuolatos plečiasi. Įdomiausia gal būtų tai, kad nors lyginant su didžiausiomis pasaulio sistemomis, mūsų „galingiausia“ sistema vis dar bus „nykštukė“, tačiau tai bus labai svarbus „idėjų poligonas", kur ekstremalios lazerinės fizikos idėjas bus galima išbandyti mažame mastelyje, prieš įgyvendinant didžiausiuose pasaulio lazerinių tyrimų centruose.
