„Pradžioje pirmieji vėžio simptomai pasirodė dar prieš nėštumą, kada bendradarbės pastebėjo, jog mano lūpos nuolatos mėlynuoja. Kitas simptomas – nuovargis, kurio taip pat nesureikšminau, nes maniau, kad įtemptas gyvenimo ritmas daro savo.
Tuomet ėmė sparčiai kristi ir svoris, tačiau neseniai buvau netekusi mylimo artimo žmogaus, tai kėlė didžiulį stresą, vėliau pradėjau laikytis dietų, aktyviai sportuoti, tad maniau, kad nykstantis svoris viso to pasekmės“, – prisimena Kristina.
Kiti apgaulingi simptomai
Moteris teigia, kad anksčiau pas medikus lankydavosi retai, kadangi sveikata nesiskundė, o dėl apgaulingų vėžio simptomų taip pat nekilo mintis pasirodyti gydytojams.
„Tuomet simptomų nesureikšminau, tai atrodė natūralios nuovargio ir streso pasekmės. Retas kuris kreipiasi į medikus tokiais atvejais.
Taigi, vėliau pastojau, nėštumo laikotarpis buvo gana lengvas, tik neramino, kad net įsibėgėjus nėštumui niekaip nepriaugau svorio, tačiau raminau save, kad kiekvienos moters organizmas reaguoja skirtingai.
Be to, nėštumo metu kamavo ir kiti ligos simptomai, tačiau jie niekuo nesiskyrė nuo paties nėštumo sukeliamų negalavimų, kaip dusulys, ypač išryškėjantis padidėjus fiziniam krūviui, gausus naktinis prakaitavimas, kūno niežulys. Ilgainiui pradėjo varginti sausas kosulys, tačiau šie rimtesni simptomai išryškėjo vėliau, nėštumo pabaigoje. Būtent tada pastebėjau esminį simptomą, kuris galutinai patvirtino mano nerimą – kakle užčiuopiau guziuką“, – pasakoja moteris.
Pastebėjus atsiradusį darinį kaklo srityje Kristina bandė save raminti, kad galbūt tai tik peršalimo pasekmės ir dėl to padidėjęs limfmazgis, tačiau vedama smalsumo tą patį vakarą internete suskubo ieškoti informacijos apie pastebėtą simptomą ir pirmasis paieškos rezultatas buvo kraujo sistemos vėžys – limfoma.
„Be abejo, suvokiau, kad pačiai diagnozės nusistatyti iš anksto neverta, tad mane skubiai paguldė į ligoninę atlikti gausybės skirtingų tyrimų dėl įvairių infekcijų ir ligų“, – sako Kristina.
Kančios laukiant diagnozės
Pašnekovė prisimena, kad belaukdama tyrimų rezultatų jautė didžiulį apmaudą ir klausė savęs, ar išties vienu metu likimas galėjo dovanoti tokį didelį stebuklą – vaikelį, tačiau tuo pat metu suteikti ir didžiulį skausmą – vėžį. Sulaukus tyrimų rezultatų paaiškėjo, kad infekcijų ar kitų ligų spėjimai nepasitvirtino, o tai Kristinai širdyje pasėjo dar didesnį nerimą, jog tai tikrai gali būti vėžys.
„Gydytojai užsiminiau, kad mano giminėje yra buvę daug vėžinių susirgimų, o ji patvirtino, kad reikia neatmesti ir šios galimybės. Vis dėlto, medikai patarė ir aš tam pritariau, kad biopsiją – ląstelių paėmimą iš kakle atsiradusio guziuko, kad nustatyti, ar tai vėžinis susirgimas, reikėtų atlikti po gimdymo, siekiant nepakenkti vaisiui“, – kalba moteris.
Kiek anksčiau nei buvo tikėtasi Kristina pagimdė vaikelį. Kaip pati moteris sako, ankstesniam gimdymui įtaką galėjo padaryti dėl sveikatos vyraujantis stresas bei įtampa, tačiau laimei, vaikas gimė sveikas. Po gimdymo moteriai buvo paskirtas vizitai pas hematologus, kad būtų nustatyta tiksli ligos diagnozė.
„Po gimdymo apie mėnesį delsiau apsilankyti pas gydytojus, norėjau praleisti kuo daugiau laiko su vaiku ir man atrodė, kad kai nustatys ligą, tikriausiai vėžį, gyvenimo nebeliks, viskas sugrius ir man tik teks laukti mirties.
Visgi, maždaug po mėnesio teko pasidaryti biopsiją, tačiau tuo metu neturėjau gydytojos, kuri mane vestų per ligą, patartų, ko imtis, todėl buvau labai išsigandusi ir besiblaškanti. Atliekant biopsiją tikriausiai man viduje kažką sujudino, nes po poros dienų ištino visas kaklas ir kairė ranka. Vėliau jos net nebegalėjau sulenkti“, – kalba Kristina.
Moterį po biopsijos ėmė kamuoti skausmai, dėl negaluojančios sveikatos Kristina nebepajėgė rūpintis vaiku, tad artimiesiems teko suvienyti jėgas ir pasirūpinti tiek kūdikiu, tiek pačia Kristina. Tyrimų rezultatų laukimas užsitęsė, tuo metu sveikata vis blogėjo: moters gerklė nuo tinimo buvo lyg užspausta, dingo apetitas, svoris ėmė dar sparčiau kristi ir vėliau moteris net nebepajėgė atsikelti iš lovos.
„Diagnozės laukėme porą savaičių, kol galiausiai mums buvo pranešta, kad tyrimas blogai atliktas, per mažai paimta skysčio ir liepė kreiptis į onkologinę ligoninę, kad vėl iš naujo viską atlikti. Tuo metu net nebegalėjau miegoti, sunkiai kvėpavau, vyras prie manęs naktimis budėdavo ir prižiūrėdavo, kad neuždusčiau. Situacija buvo labai prasta, tad buvo nuspręsta operuoti kaklą spaudžiantį limfmazgį“, – išgyvenimus atskleidžia moteris.
Naujas darinys
Operacija buvo sudėtinga, kadangi Kristina buvo nusilpusi, būklė rizikinga, todėl operacija vyko su nepilna narkoze. Laimei, po viskos būklė pagerėjo, atslūgo kaklo ir rankos tinimas.
„Po operacijos pagaliau suradau savo gydytoją – kelrodę žvaigždę, kuri apsiėmė mane gydytis ir po ilgo laiko bei kančių pagaliau išgirdau konkrečią diagnozę – Hodžiko limfoma, tai buvo antros stadijos limfinės sistemos vėžys. Netikėta, tačiau išgirdus diagnozę man viduje palengvėjo, kadangi ilgai trukusi nežinomybė, vis nepasitvirtinantys tyrimai, man kėlė siaubą“, – teigia Kristina.
Vėliau moteriai buvo paskirti 6 chemoterapijos kursai, trukę 7 mėnesius. Rezultatai buvo džiuginantys, vėžys traukėsi ir visa šeima gyveno pakiliomis nuotaikomis. Visgi, vieno tyrimo metu, kada buvo siekiama eilinį kartą patikrinti, ar vėžys neatsinaujina, netoli širdies buvo pastebėtas naujas darinys.
„Būtent prieš šį tyrimą kamavo bloga nuojauta ir pastebėjus darinį teko iškęsti dar vieną operaciją, kad būtų galima jį ištirti. Po chemotarapijos buvau nusilpusi, tad operacija buvo sunki, po jos teko ilgai gulėti reanimacijoje. Tai vienas iš tų išgyvenimų, kuriuos bandau pamiršti“, – kalba pašnekovė.
Laukiant rezultatų apie aptiktą darinį moteris buvo nusiteikusi toliau ryžtingai kovoti su liga, nenuleisti rankų, tačiau gydytojai pranešus rezultatus moteris puolė į ašaras.
„Pasirodo ten buvo užkrūčio liauka, kuri atliekant kontrolinį tyrimą buvo veikimo procese ir tai suklaidino, kad tai gali būti vėžinis darinys. Išgirdusi geras naujienas verkiau iš laimės, suvokiau, kad įveikiau ligą ir dabar yra praėję metai nuo ligos diagnozės, kurią man pavyko įveikti.
Po šios patirties tiek mano, tiek artimųjų požiūris į gyvenimą pasikeitė. Suvokiau, kad rytojus niekam nėra garantuota, todėl dabar džiaugiuosi kiekviena nauja diena ir patirtimi“, – išgyvenimais dalinasi Kristina.
