L. Kasčiūnas svarsto, kad pagrindinis nuomonių išsiskyrimas su A. Kumpiu gali būti susijęs su tuo, jog pastarasis siekia į bepiločių orlaivių instruktorių ir operatorių rengimą įtraukti verslą, nes neva įmonės daug ką gali padaryti efektyviau, bet Lietuvos kariuomenė gali apsispręsti instruktorius ir operatorius rengti per savo mokymo centrus. „Čia yra mokymo centro klausimas, koks jis turėtų būti – ar su verslu, ar be verslo. Toks įspūdis, kad vyrauja nuomonė: arba viskas pagal mane, arba viskas blogai. Bet gyvenime taip nebūna“, – teigia ministras.
„Jei yra kažkoks interesas, tada aišku. Bet jeigu yra tik pozicijų išsiskyrimo klausimas, ar verta rašyti apie ABBA, ištraukti viceministrių išvaizdos vertinimus, ar verta kalbėti apie fotografą, bėgiojantį šalia, nors iš to susitikimo jokio posto nebuvo ir niekas nesireklamavo? Ar verta pažymėti poste mano labai gerbiamą Rimą Armaitį, kuriam aš tikrai dėkingas, už tai, ką jis padarė Ukrainai, ir dar dirbsime su juo prie kontrmobilumo reikalų. Čia man visiškai keistas veiksmas, aš nesupratau“, – nusistebėjo L. Kasčiūnas.
Ukrainoje kariaujantis lietuvis A. Kumpis neseniai pažėrė kritikos Krašto apsaugos ministerijai dėl prasto viešo ir privataus sektoriaus veiksmų koordinavimo įtraukiant verslą į bepiločių orlaivių operatorių rengimo procesą. Karys ir verslininkas socialiniame tinkle pasakojo savaitės pradžioje dalyvavęs ministerijos surengtoje diskusijoje su ministerijos, Gynybos resursų agentūros ir kariuomenės atstovais, bet liko nusivylęs nekompetencija.
Nebūtinai tik verslas viską gerai daro
Ministras aiškino, kad šiaip lietuviškos dronų gamintojų įmonės dar nėra tokios pažengusios. Pavyzdžiui, kadangi Latvija inicijavo vadinamąją „dronų koaliciją“, tai neseniai šioje šalyje vyko įvairių įmonių gaminamų bepiločių orlaivių testavimas: iš viso testavimui užsiregistravo apie 100 įmonių iš NATO šalių, bet atrinktos buvo tik 33, o iš tų atrinktų tik 1 įmonė buvo lietuviška.
„Man šitas kritikos pliūpsnis yra kaip iš giedro dangaus. Poną A. Kumpį tikrai gerbiu ir mes buvome labai dalykiškuose atviruose santykiuose. Mes turėjome ne vieną dvišalį pokalbį, buvome kartu tikrai rimtuose susitikimuose su būsima kariuomenės vadovybe, kuri jau eina pareigas, daug dalykų buvome apsitarę. Jis buvo išsakęs mintį (tas susitikimas ir vyko šios idėjos pagrindu), kad reikėtų pagalvoti apie tam tikrą mokymų centrą, kur partnerystės būdu dalyvauja verslas kartu su valstybe ir vykdo dronų instruktorių rengimą. Kad atsirastų kuo daugiau instruktorių, kurie galėtų rengti dronų operatorius. Jo idėja yra toks kompetencijų centras, pagrįstas partneryste. Man idėja įdomi. Bet kartais taip atrodo iš pirmo žvilgsnio, kad valstybė kažko nepadaro, o jau verslas pajėgus viską daryti“, – portalui tv3.lt aiškino L. Kasčiūnas.
„Noriu pasakyti svarbų dalyką: mūsų dronų gamintojai šiai minutei tikrai turi, kur pasitempti. Keli svarbūs momentai: Latvija dalyvauja „dronų koalicijoje“ ir darė testus dronų įmonių, kurios galėjo registruotis. Registravosi virš 100 įmonių iš NATO šalių. Čia kad galėtų iš tų įmonių po to pirkti dronus Ukrainai. Pirmas testas buvo Latvijoje ir iš 100 užsiregistravusių įmonių buvo atrinktos 33, o iš jų tik 1 lietuviška. Ir ta įmonė, kuri atrinkta, nedalyvavo mūsų susitikime. Atėjo kitos įmonės, kurios A. Kumpio įvardintos kaip kažkuria prasme pajėgios įmonės. Viskas tvarkoje, reikia kalbėtis su visais, bet kai kalbama, kad kažkas kažko nepadarė, tai kamuoliukas yra abiejose pusėse. Pavyzdys, su latvių testavimu ir jo rezultatais“, – į kritiką atsakė ministras.
L. Kasčiūnas pripažino, kad susitikimas galėjo būti dalykiškesnis. Bet, pavyzdžiui, A. Kumpio kritika dėl diskusijos, ar Kinijoje pagamintas varžtelis gali būti naudojamas Lietuvos gamintojų gaminamuose bepiločiuose orlaiviuose, ministrui pasirodė keista, nes čia tikrai yra problemų. Lietuvos kariuomenė pagal įstatymus tikrai negali naudoti jokios ginkluotės, kurioje yra kinietiškos įrangos. Tačiau kai įranga perkama Ukrainai arba yra eksperimentiniame lygyje, tai kinietiškos detalės dar apie metus laiko galės būti naudojamos, nors nuo kitų metų balandžio turės pranykti. „Padarėme išimtį, kad skatintume lietuvišką pramonę, jog ji galėtų užsikūrinėti, išeidinėti iš kinietiškų produktų“, – sako L. Kasčiūnas.
Pirks kovinius dronus kariuomenei
„Taip pat esu sutelkęs 10 mln. eurų programą, tiek FPV, tiek kieto sparno dronams, žvalgybiniams dronams. Mūsų kompanijos irgi testuoja Ukrainoje, nes negalime į Ukrainą siųsti paprastų nereikalingų dronų, turi būti efektyvūs radioelektroninę kovą įveikiantys dronai. Tai ten irgi rezultatai kol kas neįkvepiantys. Mes norime, kad augtume kartu. Ne mėtytumėmės priekaištais vienas kitam, o augtume kartu. Tai tokiame probleminiame lauke vyko diskusija“, – nurodė ministras.
Pasak L. Kasčiūno, Lietuva dar šiais metais pirks įvairių tipų kovinių bepiločių orlaivių Lietuvos kariuomenei (iki šiol buvo perkami tik žvalgybiniai dronai). Krašto apsaugos ministerija neseniai skelbė, kad iki 2030 m. visų tipų bepiločių orlaivių sistemų įsigijimams numatyta skirti apie 200 mln. eurų. Kasmet planuojama skirti vidutiniškai po 30 mln. eurų.
„Ir tame biudžete aš planuoju numatyti dronų operatorių ir instruktorių rengimo lėšas. Kitaip tariant, kad išsiugdytume trenerius, turbūt, reikės samdyti ukrainiečius arba kitus žmones, turinčius kovinės patirties, kurie galėtų po truputį rengti mūsų instruktorius. Mes turime užsiauginti kokį 50 instruktorių, kurie jau po to galės dirbti su dronų operatoriais įvairiuose segmentuose su įvairaus tipo dronais. Tas ir yra mano planuose, aš ir pasakiau, kad toks yra planas“, – sako ministras.
L. Kasčiūnas sako nesuprantantis užsiciklinimo, kad dronų instruktoriai ir operatoriai būtinai turi būti rengiami tik įtraukus verslą. Anot jo, reikia pasižiūrėti, kaip tai įmanoma, ar verslas yra pajėgus tai padaryti, jeigu su pačiais dronais nepraeina testų. Ministro teigimu, Lietuvos kariuomenė gali apsispręsti instruktorius ir operatorius rengti per savo mokymo centrus.
Lietuvos kariuomenė birželio pabaigoje skelbė apie Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje organizuojamus mokymus ir pratybas, bepiločių orlaivių instruktorių rengimą bei pajėgumo vystymą. Anot kariuomenės pranešimo, Lietuvos kariuomenės mokykloje kursą vedė instruktoriai, FPV dronų mokymus sukūrę remdamiesi Ukrainos karių patirtimi ir Ukrainos mūšio lauko realijomis.
„Birželį pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyko dronų instruktorių rengimo kursai. Ir tame susitikime mes diskutavome, kokie jie buvo: geri, blogi ir panašiai. Vieni sako, gerai, kad pajudėjom, kiti sako, oi, čia reikia daug giliau. Bet mes nejudėjom anksčiau visai, o dabar judam. Tai, vietoje to, kad suremtume pečius judėti į priekį, gauni tokį skuduru per veidą už tikras pastangas ir už rezultatus, kurie jau yra: 10 mln. eurų dronų programai, pirmas įvykęs kursas, nuo rugsėjo 3 dienos pradės veikti „dronų regitra“ visuomenei, kur bazinius įgūdžius gaus. Plius yra planai dar įsigyti dronų ir pradėti formuoti apmokymų paketą, tai yra skirta pinigų mokymui. Prašau, kokioje kryptyje mes esame“, – sakė L. Kasčiūnas.
Apgynė viceministres
Paklaustas apie kritiką viceministrėms dėl jų išvaizdos, esą viena blondinė, kita brunetė, kurios su ministru atrodo kaip švedų grupė ABBA, L. Kasčiūnas teigia, jog kai neturima argumentų, tada traukiami tokie teiginiai.
Šiuo metu viceministrėmis Krašto apsaugos ministerijoje dirba dar Arvydo Anušausko paskirta Greta Monika Tučkutė ir neseniai L. Kasčiūno paskirta Kamilė Gogelienė.
Dėl pernelyg gražios išvaizdos neseniai paskirtą viceministrę K. Gogelienę kritikavo ir valstietis žaliasis Aurelijus Veryga, kuris abejojo jos kompetencija krašto apsaugos srityje ir juokėsi, jog L. Kasčiūnas keistai supranta posakį, kad grožis išgelbės pasaulį.
„Čia yra kita problema: kai neturi argumentų, trauki panašaus pobūdžio insinuacijas. Aš savo viceministrėmis pasitikiu. Man atrodo, mes duodame rezultatą (geriau ar blogiau, čia vertinimo klausimas) ir judame į priekį. Žinoma, viceministrėms nėra malonu skaityti tokias mintis, bet jeigu apsispręsta tokiu būdu diskutuoti, tai, mano požiūriu, netinkama“, – nurodė L. Kasčiūnas.
Seime tavo patarėja 6-is metus už mokesčių mok. pinigus, Vilniaus tarybos narė, dabar KAM'e...
Gal pasakysi "slaptą" formulę, kaip patekti į patarėjus, Vilniaus tarybą ir KAM'ą?
Per dziundzę ar užpakalį???
2012–2013 m. JAV kariuomenės vado pavaduotojas, paskutinysis JAV ginkluotųjų pajėgų Irake operacijos „Naujoji Aušra“ vadovaujantis generolas. 2013–2016 m. JAV centrinės vadavietės (angl. CENTCOM) vadas. Ir dabar jis JAV gynybos sekretorius.
