Šviesos ir garso banga nuskriejo Latvijoje, kai šios šalies kariškiai susprogdino rusiškojo „Shahed“ drono neštą sprogstamąjį užtaisą. Sprogimas stiprus, tad visa laimė, kad į Latviją įskridęs dronas nukrito pamiškėje.
Teoriškai, jis galėjo kristi ir miesto viduryje, ar ten, kur yra žmonių. O nukritus sprogmenys taip pat galėjo detonuotis. Greta drono nukritimo vietos gyvenantys latviai sako girdėję sprogimo garsą:
„Mes buvome išėję į lauką parūkyti, o sprogimas buvo toks, kad net kelnes prikrovėme. Stogas pakilo. Nu jis nebuvo toks didelis, bet buvo sprogimas.“
„Baisus sprogimas. Iš pradžių maniau, kad mano gėlės nukrito. Bet kada išgirdau, nesijaučiau gerai, suprantama. Mes ir taip esame pavojuje iš visų pusių, kaip toli nuo mūsų Rusija? 60 kilometrų tiesia linija.“
„Jau buvo naktis, jau buvau ramiai, tyliai. Nežinojau kas ten, bet kaip sakė per žinias, niekas neatsakyta – bomba, ne bomba.“
Pasiaiškinti išsikvietė Rusijos ambasados atstovą
Dėl šio įvykio į Latvijos Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas ir Rusijos ambasados atstovas. Bet net ir išklausęs latvių diplomatų informacijos, rusas ir toliau aiškina, kad Rusija su tuo nesusijusi.
„Ar tai buvo rusų dronas? – Ne, mums tai kol kas nepatvirtinta, mes to negalime patvirtinti. –Bet „Shahed“ dronus Rusija turi. – Taip, bet tai nepatvirtinta. – Tai gal čia baltarusių? – Nežinau, negaliu jums pasakyti, iš kur jis. Kol kas žinoma, kad tai kažkoks dronas, nukrito, tame rajone, mes gavome papildomą informaciją, ją analizuosime. – O jūs nepametėte drono? – Manau, kad nepametėme. Atsiprašau, aš pasakiau viską, ką galėjau“, – į klausimus atsakė Rusijos ambasados Latvijoje atstovas Dmitrijus Kasatkinas.
Atskirą posėdį dėl nukritusio drono surengė ir aukščiausi Latvijos politikai. Po jo šalies premjerė pripažino, kad tokie incidentai gali kartotis.
Ką tokiu atveju darytų Lietuva?
Jeigu rusų dronų gali sulaukti Latvija, reiškia, gali sulaukti ir Lietuva. Niekas nėra garantuotas, kad jie arba patys nukrypę nuo kurso pasuks į mūsų pusę, arba kad bus pasiųstas specialiai patikrinti mūsų reakciją.
„Iš karto galiu pasakyti, mes turime nacionalinio sprendimo priėmimo grandinę, ją atidirbinėjame dar labiau, kad būtų galima, jeigu yra tokia situacija, mes jį detektuojame, pastebime ir yra sprendimas numušinėti“, – sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tik klausimas, ar turime su kuo numušinėti tokius objektus. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad oro gynybos priemonių turi vidutinio nuotolio sistemą NASAMS.
Ji dengia 40 kilometrų plotą Šiaurės Lietuvoje. Taip pat mūsų kariai turi ir artimojo nuotolio sistemas RB70 bei Grom. Bet ir šios mobilios sistemos, taikos metu nėra išdėstytos pasienyje. O jeigu ir būtų duotas įsakymas su jomis medžioti virš Lietuvos skrendantį droną, tikėtina, užtruktų nemažai laiko.
„Oro gynybos stiprinimą, aš išsikėliau kaip vieną didžiausių savo prioritetų, kai tik tapau ministru prieš 5 mėnesius“, – sako L. Kasčiūnas.
Pirks papildomą techniką
L. Kasčiūnas sako, kad jau sudarytas kontraktas dėl dar vienos NASAMS baterijos. O šį mėnesį ministras planuoja pasirašyti sutartį ir dėl dar vienos baterijos pirkimo. Birželį pasirašyta sutartis ir dėl švedų kompanijos SAAB gaminamų MSHORAD sistemų pirkimo. Tai raketų sistema, galinti numušinėti ir kitas raketas, ir tuos pačius dronus. Perkamos ir lenkiškos Piorun artimojo nuotolio gynybos sistemos.
„Bet be jokios abejonės, turėkime galvoje – čia pirmiausia brigadų apsauga, kritinės infrastruktūros apsauga“, – teigia L. Kasčiūnas.
Kitaip tariant, Lietuvos žmonės neturėtų tikėtis, kad taikos, o ne karo metu, visas Lietuvos dangus bus saugomas. Jeigu pasikartotų latviškas drono įskridimo scenarijus, liktų tik tikėtis, kad jis nukris kur nors, kur nėra žmonių.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
