Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje intensyviai vyksta darbai – darbuotojos ruošia operacinę, valo prietaisus, instrumentus. Netrukus į operacinę atvežamas ir pacientas. Ant operacinės stalo medikai guldo jauną vyriškį. Ir tai jau ne pirma vyro operacija: „Dėl šlapios gangrenos yra amputuotas pirmas pirštas.“
Piršto amputacijos operacija vyrui buvo atlikta skubiai. O štai kraujotaką atstatanti operacija cukriniu diabetu sergančiam vyrui – planinė.
Sunykusios kraujagyslės, sutrikusi kraujotaka ir dėl to amputuotas vyro kojos pirštas – cukrinio diabeto ir jo komplikacijos pasekmė. Medikai tikisi, kad po operacijos vyro kraujotaka pagerės ir rizika, kad dar kartą prireiks amputacijos – sumažės.
Vytautas, kuris ilsisi savo palatoje jau po operacijos. Vyrui, nebesuskaičiuojančiam kiek metų serga cukriniu diabetu, taip pat amputuotas kojos pirštas. Vyras eidamas į parduotuvę susižeidė koją ir dėl sutrikusios kraujotakos to net nepajautė, kol galiausiai ėmė tinti.
„Ištino, paraudo, pajuodo pirštas. Paskui lyg tai skausmas praėjo, kažkas tai pradėjo tekėti iš piršto. Tas raudonumas, ištino koja, tas raudonumas. Nu, galvoju praeis“, – pasakoja Vytautas.
Bet nepraėjo. Vytautas savaitę laiko gaišo kreiptis į medikus ir pirštas pradėjo gangrenuoti – teko amputuoti. Toks pats likimas ištiko ir Vytauto palatos kaimyną Sergėjų.
„Ten buvo žaizda. Po dviejų dienų gangrena. Nuėjau į polikliniką. Poliklinikoj bandė išgelbėti, bet neišėjo, nu ir atvažiavau čia“, – kalba Sergėjus.
„Stebime tendenciją, kad pirmosios grandies specialistai gangreninius pakitimus bando gydyti patys ir tą laiką atitolina kuomet pacientas pakliūna pas mus į stacionarą“, – teigia kraujagyslių chirurgė Ingrida Valužytė.
O kai tokie pacientai atsiduria ligoninėje, anot medikų, labai dažnai jų laukia tik amputacija. Medikai sako, kad daugėja cukriniu diabetu sergančių, tad daugėja ir komplikacijų, o ant operacinės stalo atsigula vis daugiau jaunesnių pacientų. Tiesa, augančiam sergančių cukriniu diabetu skaičiui įtakos turėjo ir jau primiršta kovido pandemija.
„Pas specializuotą specialistą, pavyzdžiui, pas kraujagyslių chirurgą, tai iš tiesų yra keli mėnesiai eilė ir žmonės nepapuola. Tuomet, kuomet mes turime cukrinį diabetą, tai sprendimui priimti mes neturime daug laiko, kadangi gangrena nelaukia mėnesio ar dviejų, sprendimą reikia priimti čia ir dabar. Priešpandeminį laikotarpį, jeigu turime per metus Antakalnio klinikose 230–250 amputacijų, tai pėdų, pirštų ir kitų mažų amputacijų turime 110. Tai yra dideli skaičiai“, – tvirtina I. Valužytė.
O ir sergančių cukriniu diabetu žmonių skaičius, anot medikų, didėja ir toliau didės.
„2020 metų duomenimis Lietuvoje serga apie 140 tūkstančių Lietuvos gyventojų ir tai sudaro: 1 iš 18 Lietuvos žmonių serga cukriniu diabetu. Iš tikrųjų manoma, kad 2030 metais sirgs 190 tūkstančių žmonių ir tai bus 1 iš 11. Tai tas skaičius tikrai didėja“, – tikina endokrinologė Eglė Liudkovska.
Žmonėms, kurie nesportuoja ir rūko, tikimybė susirgti cukriniu diabetu yra tris kartus didesnė. Ir visgi pagrindinė cukraligės priežastis – nutukimas.
„Yra įrodyta, kad 2 tipo cukrinio diabeto 80–90 procentų asmenų turi nutukimą ar antsvorį, o Lietuvoje nuo 20 iki 60 metų amžiaus žmonių tarpe apie pusė žmonių turi nutukimą. Yra įrodyta, kad praktiškai žmogus, kurio kūno masės indeksas yra virš 35 kūno masės kvadratu, yra tikimybė, kad susirgs cukriniu diabetu 30 kartų daugiau negu žmogus, kurio kūno masės indeksas 21“, – sako E. Liudovska.
Lietuvoje žmonės dažniausiai serga II tipo cukriniu diabetu. Žmogus gali jausti nuovargį, šiek tiek didesnį troškulį, dažniau šlapintis, gali atsirasti ir žaizdelės odoje, bet, pasak medikų, dažniausiai žmogus nejaučia nieko. Mat II tipo cukrinis diabetas yra besimptomė liga, kurią dažniausiai medikai aptinka atsitiktinio patikrinimo metu.