Žarnyno ligų yra daug ir įvairių, tačiau labiausiai gąsdinanti – vėžys. LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos, Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja onkologė-chemoterapeutė doc. Rasa Jančiauskienė pasakoja apie pirmuosius žarnyno vėžio simptomus, šios ligos gydymą bei kaip galime sumažinti vėžio atsiradimo riziką.
„Žmogaus žarnynas skirstomas į dvi dalis – plonąsias ir storąją žarnas. Plonųjų žarnų vėžys yra itin retas, tačiau storosios žarnos, deja, pasitaiko labai dažnai. Būtent todėl kiekvienam reikalinga žinoti pirmuosius simptomus ir pastebėjus bent vieną iš jų, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Simptomai priklauso nuo to, kurioje žarnos dalyje vėžys yra. Jei vėžys atsiranda tiesiojoje žarnoje - tai yra paskutiniai 15 cm. storosios žarnos, galima išmatų paviršiuje pastebėti kraujo. Taip pat, kadangi dėl vėžio siaurėja tiesiosios žarnos spindis, sumažėja vadinamas išmatų kalibras, jos gali tapti panašios į pieštuką.
Jei tiesiojoje žarnoje atsiranda vėžys, jaučiamas nuolatinis noras tuštintis: žmogus dažnai bėga į tualetą, tačiau išlieka nepilno išsituštinimo jausmas, kartais tai gali būti ir skausminga“, – nurodo Rasa Jančiauskienė.
Kada vėžys vystosi kylančioje storojoje žarnoje (dešinėje pilvo pusėje), labai ilgai galima nejusti jokių simptomų. Anot gydytojos, kadangi kylančioje žarnoje žarnyno turinys dar skystas, tai lengvai prateka pro susiaurėjusią, vėžio pažeistą vietą.
Storosios žarnos vėžio vienas pirmųjų požymių gali būti geležies stokos mažakraujystė. Todėl kraujo tyrime radus sumažėjusį hemoglobino kiekį ir įtariant, kad taip įvyko dėl geležies stokos, pirmiausiai reikia ieškoti kraujavimo priežasties, ištirti skrandį ir storąją žarną.
Dar vienas svarbus simptomas vadinamas melena – tai juodos spalvos, nemalonaus kvapo, sunkiai nuo klozeto sienelių nusiplaunančios išmatos.
Bendrieji storosios žarnos simptomai,galintys signalizuoti apie vėžį: tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas, užkietėję viduriai, pilvo pūtimas, raižymas, apetito praradimas, krentantis svoris, silpnumas ir nuovargis.
Ligos nustatymas ir gydymas
Pasak onkologės, pastebėjus šiuos negalavimams, delsti apsilankyti pas medikus nereikėtų, ypač tiems, kurių šeimoje jau buvo vėžinių susirgimų arba kuriems yra daugiau nei 50 metų. Be to, kuo ankstyvesnėje stadijoje vėžys bus aptiktas, tuo lengviau bus išgydomas.
„Tiksliausias būdas žarnyno vėžiui diagnozuoti yra tyrimas, vadinamas – kolonoskopija, kada gydytojas specialiu ilgu lanksčiu instrumentu iš vidaus apžiūri visą storąją žarną. Be abejo, procedūra nemaloni, kartais skausminga, tačiau šio tyrimo tikslumas didelis“, – teigia Rasa Jančiauskienė.
Vėžys gali išsivystyti įvairiose žarnyno vietose, o ligos gydymas priklauso nuo vėžio išplitimo. Pagrindinis ankstyvųjų žarnyno vėžio susirgimų gydymas – chirurginis, kada atliekama operacija, kurios metu siekiama pašalinti visą naviką.
Gydytoja akcentuoja, kad gydantis vėžį, labai svarbu, kad operaciją atliktų chirurgas, kuris yra sukaupęs didelę patirtį būtent šioje srityje – operuojant vėžį.
„Po operacijos taip pat gali būti skiriama chemoterapija, siekiant, kad vėžys neatsinaujintų. Taip pat, kadangi tiesioji žarna yra nejudri, vėžiui gydyti po operacijos arba prieš ją galima skirti ir spindulinę terapiją – švitinimą, tačiau kiekvienas atvejis individualus ir koks gydymas būtų naudingiausias, sprendžia vadinamoji daugiadalykė komanda, kurioje dalyvauja onkologas chemoterapeutas, onkologas radioterapeutas, chirurgas, radiologas, patologas. Geriausių rezultatų pasiekiama taikant visus reikalingus gydymo būdus – kompleksinį gydymą“, – nurodo specialistė.
Kad žarnynas būtų sveikas
Susidūrus su žarnyno negalavimais tiek jauname, tiek vyresniame amžiuje, dažnai suvokiama, kokia svarbi jo sklandi veikla, tačiau be pastangų ne visuomet pavyksta išlaikyti jį sveiką. Laikantis sveikos gyvensenos principų galima ne tik išvengti kasdienių nepatogumų, kaip pilvo pūtimas, tačiau ir sumažinti vėžio ar kitų žarnyno ligų atsiradimo riziką.
„Žarnyno sveikata prasideda nuo tinkamo maisto pasirinkimo ir gero jo sukramtymo. Maistas turi būti įvairus, visavertis, turintis skaidulų, pavyzdžiui, neskaldyti grūdai, daržovės, vaisiai. Nuolat valgomas kaloringas, sausas, greitas maistas žarnyno veiklai darys tik neigiamą įtaką. Taip pat vanduo, kaip ir skaidulos, yra būtinas kasdien.
Žarnyno veiklą taip pat gerina fizinis aktyvumas, rytą naudinga pradėti išgeriant stiklinę vandens, būtina papusryčiauti – tai prabudina žarnyną ir pavalgius kyla noras tuštintis“, – pataria Rasa Jančiauskienė.
Šiandien atsiranda vis daugiau mokslo duomenų, rodančių, kad labai svarbi yra žarnyno bakterijų sudėtis, todėl pagiriamąjį žodį galima tarti fermentuotam maistui, kaip rauginti kopūstai, agurkai, burokėliai, kefyras ir kitas panašus maistas. Tokie produktai padeda didinti „gerųjų“ bakterijū kiekį.
Atrankinės patikros programa
Visoje Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programa, kurios metu 50 m. ir vyresni žmonės kas 2 metus yra kviečiami atlikti vadinamąjį slapto kraujo išmatose testą. Jei šis testas teigiamas, t.y. išmatose yra kraujo, šeimos gydytojas tokį pacientą turi nusiųsti kolonoskopijai. Šio tyrimo metu storoji žarna apžiūrima iš vidaus. Jei randama, [avyzdžiui, polipų, juos galima pašalinti ir išvengti vėžio vystymosi.
