Iškilmingai pristatytas Vakarų Baltijos laivų statyklos sukurtas pirmo tokio Lietuvos ir net pasaulio istorijoje laivo kylis. Šis, vis dar statomas, laivas bus varomas elektra ir vandeniliu.
„Tai yra pirmas laivas Baltijos jūroje varomas vandeniliu ir kaip tanklaivis jis, turbūt, yra pirmas toks laivas pasaulyje“, – paskelbė Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas.
Galės dirbti ištisas 36 valandas
Kone 13 milijonų eurų kainuojantis tanklaivis darbuotis pradės 2025-ųjų rudenį ir surinkinės atliekas bei teršalus iš kitų į uostą atplaukusių laivų. Iki šiol visa tai surinkdavo dyzeliniu kuru varomi laivai ar automobilinės cisternos krante.
„Tai yra lijaliniai vandenys, kurie yra užteršti tepalais. Šitas laivas padarys pradinį valymą – atskirs švarų lijalinį vandenį nuo tepalų. <...> Surenkamas šlamas, maisto atliekos ir visi kiti dalykai, kurie yra laive, atplaukusiame į uostą“, – paaiškino A. Latakas.
Uostininkai iš pradžių planavo, jog šis laivas bus varomas tik elektra. Tačiau viską gerai paskaičiavo ir suprato, kad vandenilis – tai ateities kuras. Tad šis laivas dirbs ir ilgiau, ir visiškai neterš gamtos.
„Elektrinis laivas turi krautis kas 6–8 valandas. O šitas laivas galės plaukti 36 valandas, tai reiškia, kad pusantros paros nepasikraudamas, negrįždamas į krantą jis gali surinkinėti atliekas“, – teigė A. Latakas.
Tikimąsi sulaukti užsakymų
Lietuva pasauliui parodė, kad yra pajėgi statyti vandeniliu varomus laivus. Todėl, tikėtina, sulauks užsakymų ne iš vienos šalies.
„Paklausa tikrai augs. Matome, kad aplinkosauga, tvarumas, įgyja visai kitą reikšmę tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Tokios patirties įgijimas, tikimės, atvers plačiai vartus į naujas rinkas, į naujų laivų tipus“, – tikino Vakarų Baltijos laivų statyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Maža to, vandenilis tokiems laivams taip pat bus gaminamas Klaipėdos uoste.
„Klaipėdos uostas jau yra parengęs visus planus vandenilio gamybai. Kitaip sakant, mes ne tik kalbam apie žaliąjį kursą, bet ir kuriam visą naują ekosistemą. Kas yra labai svarbu – tai bus ir papildomos darbo vietos, ir papildomos galimybės Lietuvos mokslui“, – dėstė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ceremonijoje prie laivo kylio pritvirtintos kelios monetos. Tai dar iš Antikos atėjusi laivų statymo tradicija, kai buvo aukojamos aukos dievams ar jūrinėms dvasioms. Graikai ir romėnai jas dėdavo po laivo stiebu.
Monetos buvo skirtos sumokėti keltininkui, kad šis perneštų mirusiųjų sielas per Stikso upę anapus, jei laivas nuskęstų. Tikėta, kad to padaryti be užmokesčio keltininkas negali, o vėlės taip ir liktų blaškytis ant kranto, nepasiekusios pomirtinio pasaulio.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
