To neslepia ir didžiųjų šalies miestų ligoninių atstovai - pacientų, sergančių šia ir panašiomis infekcijomis tikrai yra, tačiau situacija, toli gražu, nėra kritinė.
Pajūryje - rotaviruso protrūkis
tv3.lt susisiekus su didžiųjų šalies miestų ligoninių atstovais, buvo gauta informacija apie šia liga sergančius pacientus.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis patikino, kad šiuo metu ligoninėje tikrai yra padidėjęs sergamumas šia liga.
„Rotavirusu sergama tam tikromis bangomis. Šiuo metu vaikų skyriuje, iš 20 pacientų, net 11 yra patvirtinta ši infekcija. Dauguma sergančiųjų – vaikai iki 5 metų.
Reikia pabrėžti, kad tai yra virusinė liga, todėl nuo jos, kaip ir nuo kitų, pavyzdžiui viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, apsisaugoti neįmanoma, nes jos plinta oru“, - aiškina medikas ir pabrėžia, kad bet kuriuo atveju būtina laikytis tinkamos asmens higienos.
Jis pastebi, kad vaikus, sergančius šia infekcija, būtina stebėti. Kylanti temperatūra ir nesiliaujantis viduriavimas, kuris yra pagrindinis šios infekcijos simptomas, gali pakenkti vaiko sveikatai, jis gali dehidratuoti, o negydant net ir mirti.
Vilniuje ir Kaune situacija išlieka stabili
Vilniaus Santaros klinikų Vaikų ligoninės atstovė spaudai Jolanta Normantienė sakė, kad ligoninėje visada yra pacientų, sergančių šia infekcija, tačiau pastaruoju metu tikrai nėra apgulties ar šios ligos protrūkio.
„Žmonės visas žarnyno virusines infekcijas linkę vadinti rotavirusų, tačiau jų yra įvairių. Ir jų pasitaiko visais metų laikais.
Galima pastebėti tendenciją, kad sergamumas išauga šaltuoju periodu, tačiau dabar ligoninėje šiomis infekcijomis sergančių pacientų tikrai nėra daugiau nei įprasta“, - pirmadienio rytą kalbėjo J.Normantienė.
Kauno klinikinėje ligoninėje, panašu, savaitgalis buvo taip pat eilinis, be ypatingo antplūdžio.
„Protrūkio fiksuojamo tikrai nėra. Pastebiu, kad pikas buvo pavasarį, o dabar, atvirkščiai, atoslūgis, lyginant su pirmuoju metų pusmečiu.
Didelis sergamumas buvo išaugęs gegužės mėnesį – fiksuota net apie 150 ligonių su rotavirusine infekcija, tačiau dabar skaičius nėra išaugęs, pacientų mažiau“, - tv3.lt komentavo Kauno klinikinės ligoninės atstovas spaudai Saulius Tvirbutas.
Vis dėlto jis sako, kad esant tokiems darganotiems orams, niekada nežinai, kada gali susirgti šia virusine liga ir kada konkrečiai prasidės protrūkis viename ar kitame mieste.
Simptomai pasireiškia po paros
Užrečiamų ligų ir AIDS centras skelbia, kad žarnyno virusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu. Skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, tačiau ilgai išlieka ant įvairių daiktų, aplinkos paviršių.
Esant 4 –20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant.
Pirmieji rotavirusų sukeltos infekcijos simptomai atsiranda po 24–72 val. po užsikrėtimo.
Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi 2–6 dienas.
Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 % ligonių karščiuoja.
Ligoniui gausiai viduriuojant, rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių.
Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas. Dėl atsparumo aplinkoje ir labai mažos užkrečiamosios dozės rotavirusai ypač greitai plinta vaikų ugdymo įstaigose, kur yra glaudus buitinis sąlytis ir nepakankama rankų higiena.
Norint sumažinti užsikrėtimo virusais riziką būtina kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas, nuolat valyti ir vėdinti patalpas, dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, vandens čiaupus, vandens nuleidimo rankenėles, unitazų dangčius) šluostyti naudojant buitines dezinfekuojančias priemones, skirtas šiems įrenginiams valyti ir dezinfekuoti.
Kūdikiams dehidratacija sukelia pavojų gyvybei
Rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija.
Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais.
Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus. Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, nors sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose.
Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Nors rečiau, tačiau gali sirgti ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema.
Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3 – 35 mėnesių kūdikiai ir vaikai. Vyresni vaikai ir suaugę asmenys gali sirgti ir pakartotinai, tačiau lengvesnėmis formomis arba be klinikinių ligos požymių.
Lietuvoje didžiausi sergamumo RVI rodikliai yra iki 2 metų amžiaus vaikų grupėje, vyresni vaikai ir suaugusieji asmenys serga žymiai rečiau.
Kaip užsikrečiama?
Pagrindinis rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Nuo gyvūnų RVI neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančių virusų padermės žmogui nepavojingos.
Rotavirusais užsikrečiama per burną. Pagrindinis RVI plitimo būdas – fekalinis – oralinis. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną.
Rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas virusais užterštomis rankomis. Dažniausiai tai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės.
Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų. Asmenys, sergantys besimptome ligos forma, kelia epidemiologinį pavojų, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama nuolatinė rankų higiena.
Kadangi maži vaikai asmeninės higienos įgūdžių neturi, užsikrėsti ir susirgti RVI jie gali keletą kartų.
Ligos požymiai
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24 – 72 valandų po užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos. Dažnesnės vidutinio sunkumo formos. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų.
Vemiama 3 – 4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 % ligonių karščiuoja.
Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų. Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, t.y. sutrinka elektrolitų balansas. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.
Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus kliniškai pasireiškiantys susirgimai reti, nes jie gauna motinos antikūnus kartu su motinos pienu. Būdingi rotavirusinei infekcijai simptomai gali nepasireikšti, tačiau jie su išmatomis į aplinką išskiria didelius viruso kiekius.
Persirgus rotavirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimui. Susirgus pakartotinai klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna žymiai lengvesni. Imunitetas susilpnėja senyvame amžiuje, dėl to užsikrėtus senyvo amžiaus asmenims gali išsivystyti sunkios ligos formos.
Tik pagal ligos požymius rotavirusinės infekcijos diagnozuoti negalima, nes viduriavimus sukelia ir kiti virusai bei bakterijos. Diagnostikai svarbūs laboratoriniai tyrimai, todėl reikia kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą.
Profilaktika
Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepijimai rotavirusine vakcina.
Nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis galima sumažinti rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose:
- Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys nusiplauti tinkamai rankų, tai turėtų daryti kolektyvuose personalas, o namuose – tėvai.
- Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs RVI, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama tokio vaiko neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos simptomai ir dar kelias dienas;
- Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, būtina gerai vėdinti. Sergančiojo slaugai naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių;
- Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas;
- Saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius.
- Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne;
- Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti;
- Maitinimas krūtimi yra patikima profilaktika, apsauganti kūdikius nuo užsikrėtimo rotavirusais.
