Portalui tv3.lt išsamų interviu davė „Lietkabelio“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis.
- Ar po dvejų finalo serijos rungtynių tikite, jog galite laimėti aukso žiedus?
- Nenoriu mėtytis skambiomis frazėmis, bet tikime. Tai, kad galime kovoti su „Žalgiriu“, parodėme pirmose dvejose finalo rungtynėse. Mūsų žaidimo kokybė nebloga. Esame pasirengę, nusiteikę rimtai, tikime tuo, ką darome.
- Ką reikėtų pagerinti jūsų žaidime, kad laimėtumėte LKL pirmenybes?
- Pirmiausia – kovą dėl atšokusių kamuolių. Žalgiriečiai vakar antraisiais šansais pelnė net 18 taškų. O mūsų vidurkis yra apie 10 taškų. Reikia geriau atsitverti savo žmones. Taip pat reikėtų aktyviau kovoti dėl kamuolių mūsų antrosios linijos žaidėjams. Tiesa, tai nelengva. „Žalgirio“ krepšininkai yra greiti, fiziškai stiprūs. Mes turime kažką aukoti, todėl taip ir išeina.
- Daugelis sirgalių, specialistų prieš sezoną prognozavo, kad jo pabaigoje „Lietkabelio“ veteranai pavargs ar juos išguldys traumos. Tačiau išėjo atvirkščiai – lemiamu metu ir vyriausi žaidėjai atrodo kupini jėgų ir turi daugiau energijos nei čempionato pirmoje pusėje. Kodėl?
- Jėgos priklauso ir nuo motyvacijos, noro kažką laimėti. Mums motyvacijos netrūksta. Tada ir papildomų jėgų atsiranda. Reikia padėkoti mūsų daktarams, fizinio rengimo treneriui. Jie atliko puikų darbą. Mes stengėmės nenuvarginti veteranų. Mūsų komandoje žaidėjai skirstome į tris grupes – jaunimas, Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai bei likusieji. Jauni krepšininkai treniruojasi dažniau, vyresni kiek mažiau, broliai dar rečiau. Tai pasiteisino.
- Didžiąją dalį sezono mažokai naudos ekipai davė D. Lavrinovičius, tačiau nuo pusfinalio jis žaidžia solidžiai. Kokios priežastys?
- Darjušas ilgą laiką nebuvo atsigavęs po traumos. Jam buvo sunkoka grįžti į rungtynių ritmą. Mes ir be šio brolio atrodėme neblogai. Jam atsigavus reikėjo Darjušą įtraukti į žaidimą. Tai irgi šiek tiek užtruko laiko.
- „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius po antrojo serijos mačo teigė, kad daugeliui jo auklėtinių stinga motyvacijos žaisti finale. Ar jums krinta į akis, kad kauniečiai būtų nenusiteikę rimtai kovai?
- Aš nenoriu kalbėti apie varžovų motyvaciją. Mums reikia galvoti apie savo žaidimą.
- Ar Donatas Tarolis, kuris vakar po ilgesnės pertraukos vėl rungtyniavo, jau pasirengęs 100 procentų?
- Jis jau visiškai pasveiko, tik yra truputį praradęs varžybų ritmą. Vakar Donatas kalnų nenuvertė, bet žaidimo negadino, leido pailsėti mūsų svarbiausiems krepšininkams. Manau, kad Tarolis mums bus naudingas ir kitose rungtynėse.
- Trečiadienį įspūdingai žaidė Edgaras Ulanovas , surinkęs net 30 naudingumo balų. „Lietkabelis“ nuolat dvigubino gynybą prieš jį, bet ir tai nepadėjo. Ką planuojate keisti gynyboje?
- Buvo momentų, kai Mindaugas Lukauskis ar Gintaras Leonavičius bandė apsiginti vienas prieš vieną likę su Edgaru, bet Ulanovas labai gerai žaidžia nugara į krepšį, jis puikiai rungtyniauja baudos aikštelėje. Dvigubinimas irgi rizikingas, nes tada jų snaiperiai gali primesti tritaškių.
Svarstysime, kaip ginsimės kitą kartą. Kalbant apie visą žaidimą neplanuojame kardinalių permainų, nes dabar rungtyniaujame neblogai ir radikalių pokyčių nereikia.
- Antrojoje finalo dvikovoje labiau tankinote gynybą baudos aikštelėje nei pirmojoje. Tai buvo rizikinga – „Žalgiris“ pataikė dvigubai daugiau tolimų metimų nei pirmajame mače. Kodėl nusprendėte pakeisti gynybos taktiką?
- Dėl to, kad pirmosiose rungtynėse mums ginantis labai vėlavo pagalba iš silpnosios pusės. Augusto Lima po pikenrolų pelnė daug taškų. Dabar šią problemą pavyko išspręsti.
- Žalgiriečiai dažnai jus bando paspausti nuo galinės linijos, bet jų presingas man pasirodė nelabai efektyvus.
- Mes kruopščiai ruošiamės pulti prieš varžovų presingą. „Žalgiris“ finale naudoja dar didesnę žaidėjų rotaciją nei anksčiau ir taip stengiasi palaikyti maksimalų tempą. Jie nori atkirsti mūsų įžaidėją nuo komandos draugų. Mes rengėmės ir tokiam variantui.
- Antrajame serijos mūšyje kiek netikėtai driokstelėjo iki tol šešėlyje tūnojęs atsarginis įžaidėjas Žygimantas Janavičius, kuris pelnė 13 taškų, atliko 6 perdavimus, pataikė 2 tritaškius iš 4, surinko 18 naudingumo balų. Gal Ž. Janavičius jau pagerino metimą ir gali neblogai pataikyti iš toli keliuose mačuose iš eilės?
- Tritaškiai yra gerai, bet svarbiausia, kad Žygis gerai gintųsi ir užtikrintai vadovautų puolimui. Jo sportinė forma dabar gera. Mums reikia Janavičiaus, Leonavičiaus, Žygimanto Skučo, Simo Galdiko energijos viso finalo metu. Kad nenusileistume varžovams greičiu ir kontaktu.
- Abejose rungtynėse kurį laiką jūs oponentams primetėte lėtą, klampų žaidimą. Toks jūsų nurodymas?
- Supernurodymo žūtbūt ilgai laikyti kamuolį nėra. Akcentuoju, kad svarbiausia branginti kamuolį, kad žalgiriečiai nepelnytų daug lengvų taškų. Antrosiose rungtynėse tą iš esmės pavyko įgyvendinti. Padarėme tik 9 klaidas.
- Kauniečiai Panevėžyje greitajame puolime surinko tik 4 taškus, o jūs – 8. Kaip pavyko išjungti vieną svarbiausių „Žalgirio“ ginklų?
- Tam reikėjo ir dažniau prasižengti. Bet ir šis sprendimas iš esmės pasiteisino.
- Naudojote ir zoninę gynybą, bet labai trumpai. Kodėl aikšte nesigynėte ilgiau?
- Zoninę gynybą pasitelkėme po minutės petraukėlės, kad sujauktume varžovų planus puolant. Tačiau ilgiau aikštės gynybos nenaudojome, nes baiminomės, kad mus gali nubausti „Žalgirio“ metikai. Kai kurie treneriai sako, kad tos komandos, kurios ginasi „zona“, nemoka gintis asmeniškai, todėl neva taip bando užglaistyti savo nekompetenciją. Aš taip nemanau. Kartais zoninė gynyba, naudojama trumpą laiką, praverčia. Pavyzdžiui, ir tada, kai besiginančių komandoje yra lėtų ar pavargusių krepšininkų.
