Nors Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektas dar neužregistruotas Seime, politikai laužo ietis ginčydamiesi, koks jis turi būti, o svarbiausia – kas turėtų būti pašauktas į kariuomenę. Didžiajai daliai jaunųjų ūkininkų, regis, nereikės kabinti kareiviškos košės.
Nežino kainos
Briedis dar miške, o puodą jau kaičia. Taip galima apibūdinti politikų ir kariškių samprotavimus, kiek šalies biudžetui per metus atsieis 3 000–3 500 šauktinių kariuomenė. Po vasario pabaigoje vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas teigė, kad šalies kariuomenei papildomos ginkluotės ar infrastruktūros nereikia, o šauktiniams parengti reikės... 35 mln. litų. Kariuomenės vyriausiasis greičiausiai užmiršo, kad jau antras mėnuo Lietuvoje cirkuliuoja ne litai, bet eurai. O netrukus imta skelbti ir kitokius skaičius: 10 mln. eurų, 30 mln. eurų, 35 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministras Juozas Oleka nukirto – pakaks 20 mln. eurų. Bet štai ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Vaidotas Linkus skaičiuoja kitaip: girdi, norint šauktiniams kas mėnesį mokėti 138 eurų, reikės 1 mln. eurų.
Ministras iš anksto būsimiems šauktiniams pažadėjo ne tik kasmėnesines pinigines išmokas, bet dar ir „premiją“ baigus tarnybą. Jei tikėtume J.Oleko žodžiais, tai biudžetui kainuotų 6–8 mln. eurų. O kur dar lėšos, reikalingos šauktiniams išlaikyti devynis mėnesius?
Taigi, suku ir suprasti, kiek iš tikrųjų tų pinigų reikės: ar politikai ir kariškiai matematikos nemoka, ar paprasčiausiai bando burti iš kavos tirščių.
„Seniai“ netarnaus
Krašto apsaugos ministras J.Olekas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) pristatė siūlymus dėl Karo prievolės įstatymo pakeitimo. Ministro siūlymams dar turi pritarti Seimas, bet jame, ko gero, virs karštas mūšis: jau yra užregistruoti keturi šio įstatymo pakeitimo projektai.
NSGK nutarta įstatyme nustatyti, kad būtų sudaromi šeši papildomi karo prievolininkų sąrašai. Jie būtų sudaromi atsižvelgiant į Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių teritorijų ribas, apimančias visą Lietuvos teritoriją. Tai leistų užtikrinti, kad būtų pašaukti karo prievolininkai iš visų savivaldybių proporcingai atitinkamose savivaldybėse esančių galimų pašaukti karo prievolininkų skaičiui. Tikimasi, kad tai padėtų išvengti atvejų, kai dauguma šaukiamų karo prievolininkų būtų iš vienos ar kelių savivaldybių. Jaunuolio pavardė patektų į to regiono sąrašą, kur yra pastarąjį kartą deklaruota jo gyvenamoji vieta.
Bene svarbiausias klausimas siūlomose įstatymo pataisose – šauktinių amžius. Manoma, kad karo prievolininkų, šaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, amžius turėtų būtų nuo 19 iki 26 metų. Šiuo metu tokio amžiaus jaunuolių Lietuvoje yra 180 tūkst.
Taip pat ketinama panaikinti reikalavimą studijas aukštojoje mokykloje baigusiems asmenims atlikti privalomąją karo tarnybą, iki jiems sukaks 38 metai. Ši riba liktų tik savanoriams (įskaitant ir moteris), kurie pradinę privalomąją karo tarnybą galėtų atlikti nuo 18 iki 38 metų.
Kaliniai nereikalingi
Krašto apsaugos ministras siūlo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą tiems karo prievolininkams, kurie pripažinti kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir (arba) yra atlikę laisvės atėmimo bausmę. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti, kad tarp tarnybą atliekančių karo prievolininkų būtų kuo mažiau abejotinos reputacijos asmenų, galinčių daryti neigiamą įtaką ir kelti grėsmę ne tik kitiems tarnybą atliekantiems karo prievolininkams, bet ir visuomenei.
„Jeigu asmenys buvo pripažinti kaltais, bet jiems bausmė buvo atidėta, tokius mes sutinkame šaukti. T. y. tik tokius, kurie neišėję kalėjimo mokyklos“, – NSGK posėdyje sakė J.Olekas.
Nors NSGK ir atmetė kai kurių Seimo narių siūlymą į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukti pirmiau bedarbius ar kitus asmenis, panašūs siūlymai, tikėtina, posėdžiuose vis tiek bus svarstomi. Mat Petras Gražulis yra pateikęs įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatyta eilės tvarka, kas turėtų būti šaukiamas į kariuomenę. Pirmi – bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmokas, antri – dirbantys valstybės tarnyboje. Paskutinius šis politikas į kariuomenę šauktų tuos, kurie yra nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
Lis mana?
Krašto apsaugos ministras J.Olekas rengiasi šauktinius pamaloninti pinigais. Dabar karinį parengimą įgiję jaunuoliai galėjo tikėtis iki 50 proc. faktinės studijų kainos padengimo, bet tokią lengvatą gaudavo tik tie karinį parengimą įgiję jaunuoliai, kurie aukštosiose mokyklose mokėjo už mokslą. Besimokiusieji gerai jokių kompensacijų negaudavo, nes už mokslą nemokėdavo. Įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad kas mėnesį šauktinis gautų apie 140 eurų išmoką, tačiau baigęs tarnybą toks asmuo gaus dar vieną sukauptą išmoką.
Pasak J.Oleko, išmoka priklausys nuo to, ar asmuo gerai atliko tarnybą. Tarnavusiems labai gerai bendra išmoka (mokama kas mėnesį ir mokama pabaigus tarnybą) bus 2 633 eurai, tarnavusiems gerai – 2291 euras, patenkinamai – 1 949 eurai. Savanoriams išmokos bus didesnės: tarnavusiems labai gerai – 2 975, tarnavusiems gerai – 2 547 eurai, patenkinamai – 2 120 eurų. Dar 25 proc. kaupiamasis fondas padidės, jeigu jaunuolis į privalomąją karo tarnybą atvyks savo noru. Privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems šauktiniams taip pat liks išmokos už vaikus, įmokos socialiniam draudimui.
Būtent šiems ministro pažadams įvykdyti kasmet papildomai reikės vidutiniškai 6–8 mln. eurų.
Grės baudos
Siekiant užtikrinti, kad karo prievolininkai būtų informuoti apie prievolę atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo skyrius, karo prievolininką apie tai privalėtų informuoti šeimos nariai, jo darbovietė, mokslo įstaigos, taip pat valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios karo prievolininkui teikia viešąsias paslaugas.
„Galima šaukimą palikti mamai, žmonai, darbdaviui ir pasakyti: šaukiame jūsų darbuotoją, prašome perduoti jam tą šaukimą. Nes kitaip gali būti sunku jį surasti“, – aiškino J.Olekas.
Tačiau NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas iškėlė klausimą, kas nutiks, jeigu šaukiamojo asmens žmona ar tėvai atsisakys priimti šaukimą: „O jeigu tėvai neims? Sakys, nieko nematau arba jis manęs neklauso. Kaip tada, jei atsakomybės vengs tėvai?“
Tuomet buvo sutarta, kad įstatyme bus įtvirtinta pareiga ir priimti šaukimą, ir perduoti jį šaukiamajam. Už tokios pareigos nevykdymą gresia administracinė atsakomybė. Neatvykimas į privalomąją pradinę karo tarnybą užtraukia 144–289 eurų baudą.
Įstatymo pataisų projekte siūloma, kad, išvykus į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo privaloma informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą. Duomenų, reikalingų karo prievolininkų karinei įskaitai, nepateikimas laiku fiziniam ar juridiniam asmeniui užtraukia 28–289 eurų baudą. Pateikus melagingus duomenis gresia 144–289 eurų bauda.
Bankai lengvatų neteiks
Bene pats aktualiausias kliausimas būsimiesiems šauktiniams – kaip teks verstis, jei iš banko yra paimtas kreditas?
Seimo NSGK posėdžio metu politikams nepavyko įtikinti Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, kad bankai atidėtų kreditų ir palūkanų mokėjimą, kol atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba. Bankai sutinka atidėti kredito dalies mokėjimą, tačiau ne palūkanų. Asociacija sutinka tik su viena išlyga: šauktinis palūkanas galėtų mokėti arba kas mėnesį, arba jos tiesiog kauptųsi ir turėtų būti sumokamos iškart po tarnybos.
„Klausimas ir anksčiau buvo taip pat sprendžiamas, kai buvo šauktiniai. Jeigu asmuo pašaukiamas devyniems mėnesiams, kredito mokėjimas natūraliai atidedamas tam laikotarpiui. Bankai gali mokėjimą atidėti iki metų. Ir nebūtinai šauktiniui – priežastis gali būti liga, motinystės atostogos, kiti dalykai. Visa tai sprendžiama ir be papildomo reguliavimo“, – Seimo komiteto posėdyje aiškino S.Kropas. Jis akcentavo, kad kredito mokėjimo atidėjimas turėtų būti įtvirtintas tik šauktinio prašymu.
Ūkininkų ketina neliesti
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė nustebusi, kodėl krašto apsaugos ministras neakcentavo siūlymų dėl jaunųjų ūkininkų: „Prieš jam einant į Seimą mes kalbėjomės ir aš išsakiau savo siūlymus dėl jaunųjų ūkininkų. Nežinau, kodėl jisai jų nepaviešino.“
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu yra apie 22 tūkst. jaunųjų ūkininkų, kuriems – mažiau negu 40 metų. Galima spėti, kad jaunųjų ūkininkų iki 26 metų, kuriems grėstų šaukimas į kariuomenę, galėtų būti 7–10 tūkst.
Pagal Karo prievolės įstatymą pradinė privalomoji karo tarnyba individualia tvarka gali būti atidėta, jei karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas, jo šeimoje auga 2 ar daugiau vaikų iki 14 metų. „Logiškai galvojant, jaunas ūkininkas ir yra vienintelis šeimos maitintojas – jis ir aria, ir sėja, ir derlių nuima. Jam reikia ir traktorių, ir kombainą vairuoti, prižiūrėti techniką. Taigi, tokį ūkininką pašaukus į kariuomenę, šeima liktų be maitintojo“, – kalbėjo V.Baltraitienė.
Ministrės teigimu, dar vienas jos pateiktas siūlymas krašto apsaugos ministrui – atidėti tarnybą tiems jauniesiems ūkininkams, kurie dalyvauja kaimo plėtros priemonėse: „Jie turi įsipareigojimų, kuriuos per nustatytą laiką privalo įgyvendinti. Be to, šiuo metu jaunieji ūkininkai ir vėl kviečiami teikti paraiškas.“
Žemės ūkio ministerija yra parengusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių projektą. Paraiškos priimamos nuo balandžio 1 iki 30 d. Šiai priemonei vien 2015 m. bus skirta 20 mln. eurų, visam septynerių metų laikotarpiui – 64,7 mln. eurų.
V.Baltraitienė teigė, kad jei jau kokiam nors jaunam ūkininkui ir tektų būti pašauktam į kariuomenę, tokiu atveju Krašto apsaugos ministerija privalėtų derinti tarnybos laiką: „Jokiu būdu tai neturėtų būti darbymetis. Jo metu ne tik būtų sunku surasti pagalbininką, bet ir ne kiekvieną pasodinsi, pavyzdžiui, prie kelis šimtus tūkstančių eurų kainuojančio kombaino vairo. Manau, įstatymo pataisos bus protingos ir dirbančiam, ūkininkaujančiam kaimo jaunimui šaukimas į kariuomenę negrės.“
