Naujienų portalas tv3.lt primena, jog šiemet į tarnybą planuojama pašaukti 3845 jaunuolius, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).
Atlikti karo prievolės šaukiami 18-23 metų amžiaus vyrai ir 23 - 26 metų amžiaus karo prievolininkai, kuriems tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.
Alternatyviąją tarnybą pasirinko vos 12 karo prievolininkų
Kaip naujienų portalui tv3.lt komentavo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (KPKT), alternatyviąją tarnybą šiuo metu renkasi itin nedidelis skaičius karo prievolininkų. Praėjusiais metais jų buvo vos 12 – tai sudaro vos 0,32 proc. nuo visų pašauktų tarnauti jaunuolių.
Renkantis alternatyviąją karo tarnybą, nustatyta tvarka turi pateikti prašymą Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniam padaliniui. Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais, arba pacifistiniais motyvais, neleidžiančiais karo prievolininkui tarnauti su ginklu.
Šį prašymą karo prievolininkai gali pateikti iki šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios.
O štai karo prievolininkai įrašyti į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, prašymą turi pateikti iki dokumentų, kuriais pagrindžiamos atleidimo nuo karo prievolės aplinkybės, arba nurodytos privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka aplinkybės, pateikimo termino pabaigos.
KPKT duomenimis, praėjusiais metais iš 12 karo prievolininkų, teikusių prašymus leisti atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, 10 rėmėsi religiniais įsitikinimais, o 2 – pacifistiniais.
KPKT patikino, jog sveikatos reikalavimai karo prievolininkams, nusprendusiems atlikti alternatyviąją tarnybą yra tokie patys, kaip ir atliekantiems tarnybą ginklu.
Alternatyvioji krašto apsaugos tarnybos trukmė trunka 10 mėnesių, yra atliekama valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: savivaldybėse, ligoninėse, slaugos įstaigose ir kitose institucijose ar įstaigose. Galimybės atlikti tarnybą privačiose įstaigose – nėra.
Pateiktus prašymus nagrinėja speciali komisija
KPKT regioniniam padaliniui pateiktus prašymus nagrinėja ne pats KPKT padalinys, o sudaryta nagrinėjimo komisija. Šią komisiją sudaro, asociacijos, tradicinių religijų bendruomenės ir religinės bendrijos, aukštųjų mokyklų atstovai.
Kaip paaiškino KPKT, remiantis 2022 m. gegužę patvirtinu krašto apsaugos ministro įsakymu, ši komisija sudaroma trijų metų kadencijai. .
Alternatyvi karo tarnyba kitose šalyse
Galimybė atlikti tarnybą be ginklo sudaroma ir kitose šalyse, kuriose yra įgyvendintas vienokios ar kitokios formos šaukimas. Pavyzdžiui, Izraelyje karo prievolės tarnyba yra privaloma ne tik suaugusiems vyrams, bet ir moterims. Tiesa, nuo šios tarnybos karo prievolininkai gali būti atleidžiami ne tik dėl fizinių ar psichologinių sutrikimų, bet ir religinių įsitikinimų.
Tačiau, nedidelė dalis tarnybos nenorinčių ar negalinčių atlikti prievolininkų tarnybą kita forma – vadinamajame Sherut Leumi (nacionalinėje tarnyboje). Čia tarnybą daugiausiai atlieka dėl religinių priežasčių negalinčios tarnauti moterys, tačiau yra ir vyrų, motyvuojančią šios tarnybos pasirinkimą religinėmis priežastimis, ar politinėmis pažiūromis.
Kai kuriose valstybėse karo tarnybos prievolę atlikti be ginklo galima pasirinkti savo noru, nesiremiant politiniais ar religiniais argumentais.
Pavyzdžiui, Suomijoje karinė tarnyba yra privaloma visiems suaugusiems vyrams, o nuo tarnybos išsisukti siekiantys vyrai baudžiami griežtai – dažniausiai susilaukia 173 dienas trunkančios laisvės atėmimo bausmės, be galimybės būti paleistais lygtinai.
Tačiau, Suomijoje karo prievolininkai gali savo noru pasirinkti atlikti tarnybą be ginklo – ši tarnybos forma trunka 347 dienas.
Šią tarnybos formą sudaro mokymų dalis, kuri trunka 28 dienas ir apima tokius sugebėjimus, kaip pirmoji pagalba, taikos ugdymas, nesmurtinis pasipriešinimas ir t.t. Likusį laikotarpį prievolininkas tarnauja civilinės tarnybos centro patvirtintoje įstaigoje.
Siūlo leisti alternatyvią tarnybą atlikti sveikatos normų neatitinkantiems prievolininkams.
Valdančiųjų „laisviečių“ atstovo, Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo nuomone, alternatyvią tarnybą atlikti reikėtų leisti ne tik dėl religinių įsitikinimų, ar politinių pažiūrų prašymus pateikusiems jaunuoliams, bet ir tiems, kurių sveikata yra per prasta atlikti tarnybą ginklu.
„Aš manau, kad alternatyvioje karo tarnyboje ar net ir toje pačioje karo tarnyboje, tačiau kituose daliniuose ar už IT, ar už dronus atsakingą, tikrai įmanoma rasti vietos visiems, kad mūsų pasipriešinimas, kariuomenės atgrasymas duotų maksimalų efektą“, – anksčiau Žinių radijui kalbėjo V. Mitalas.
„Kai kuriuos dalykus Lietuva tikrai gali pati finansuoti, jeigu žmogus turi stiprią valią, bet neturi stiprios regos, tai tikrai šiuolaikinė medicina gali tą pataisyti, pakoreguoti, net ir galbūt už valstybės lėšas“, – pridūrė jis.
Svarstoma keisti tarnybos tvarką
Nors šiuo metu atlikti karo prievolės šaukiami 18-23 metų amžiaus vyrai ir 23 - 26 metų amžiaus karo prievolininkai, kuriems tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje, šią tvarką svarstoma keisti.
Praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą. KAM vertinimu, pokyčiai leistų padidinti šaukiamų jaunuolių skaičių iki 5 tūkst. per metus.
Įregistruotame įstatymo pakeitimų pakete numatoma, jog kad tarnybai būtų šaukiami 18-21 metų jaunuoliai – siūloma kviesti 18-19 metų vaikinus atlikti tarnybą iškart po mokyklos baigimo.
Kitas esminis pokytis – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą.
KAM taip pat nurodė, jog studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. Su tokiu pokyčiu nesutiko Parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
