Europiečiams, JAV, Kanados gyventojams Kalėdos reiškia žiemą ir sniegą. Tačiau daugybė krikščionių švenčia ir be sniego, ir be eglučių.
Šiltos šventės
Afrikoje yra apie milijardas gyventojų. Maždaug 400 mln. jų – krikščionys. Likusieji – musulmonai (apie 450 mln.) ir stabmeldžiai, tradicinių vietinių religijų sekėjai.
Kalėdų dieną džiaugsmingos krikščioniškos giesmės sklinda nuo Sacharos iki Pietų Afrikos. Kaip ir Europoje, čia lankomos giminės, žmonės keičiasi dovanomis. Etiopijoje ir Egipte gyvenantys koptai yra krikščionys beveik nuo pat Kristaus laikų, bet Kalėdas švenčia jie ne gruodžio 25-ąją, o sausio 7-ąją – kaip ir rusų stačiatikiai.
Kalėdos švenčiamos net kai kuriose Afrikos šalyse, kur vyrauja musulmonai. Pavyzdžiui, Senegalo sostinėje Dakare prekybininkai siūlo žmonėms plastmasinių medžių ir pripučiamų Kalėdų Senių. Ši šalis ilgai priklausė Prancūzijai. Gal todėl tenai prigijo ir Kalėdos.
Kalėdos Pietų Afrikoje būna vasarą, kadangi pietų pusrutulyje metų laikai susikeitę vietomis. Mokyklose tuo metu yra atostogos, o pačioje Afrikoje – kurortinio sezono įkarštis.
Per Kalėdas Afrikoje galima daug kur išvysti dirbtinį sniegą, pavyzdžiui, Nairobio (Kenija) parduotuvių vitrinose, tačiau tikros Kalėdų eglės – retenybė.
Palmės puošiamos žvakėmis Ganoje, varpeliais – Liberijoje. Žmonės namus vietoj eglišakių papuošia būtent palmių lapais. Ir tik retais atvejais Afrikoje galima išvysti Kalėdų eglę, po kuria dedamos dovanos vaikams.
Papročiai panašūs
Per Kūčias viso pasaulio krikščionys – net ir Afrikoje – daro tą patį: susiburia šeimoje. Vaikai kalėdoja: gieda Kalėdų giesmes ir vaikščiodami gatvėmis šlovina Kristų.
Tarp krikščionių priimta po mišių susėsti prie šventinio stalo su šeima ir draugais. Daugumoje Afrikos šalių Kalėdos yra išeiginė, todėl žmonės naudojasi proga aplankyti draugus, artimuosius.
Malavyje maži vaikai, namuose pasidarę paprastus muzikinius instrumentus ir pasipuošę apdarais iš lapų, eina nuo durų prie durų, šoka ir dainuoja kalėdines dainas. Už tai jie gauna mažas pinigines dovanėles. Gambijoje žmonės plačiai žygiuoja laikydami rankose „fanals“ – valčių ir namų formos žibintus.
Demokratinėje Kongo Respublikoje įprasta rengti Kalėdų procesijas. Kalėdų rytą giesmininkai vaikšto po kaimus ir dainuoja kalėdinius choralus. Paskui grįžta namo, kad pasipuoštų šventiniais drabužiais, ir skuba į bažnyčią, kur deda prie altoriaus „meilės dovanas“ Jėzui.
Čia pat vaidinamos Kristaus gimimo scenos, žmonės gieda pakilias giesmes. Po pamaldų draugai susiburia kalėdiniams pietums, kurie rengiami gryname ore.
Rytų Afrikoje per Kalėdas sumažėja ožkų – jų kepta mėsa yra įprastas kalėdinis patiekalas. Pavyzdžiui, Zimbabvės gyventojai ožkų mėsą valgo su duona, džemu ir arbata.
Saulėtoje Pietų Afrikoje per Kalėdas paplūdimiuose pilna žmonių, besimėgaujančių gamintais ant grotelių arba tradiciniais Kalėdų pietumis, į kuriuos būtinai įeina pyragai, kalakutas ir slyvų pudingas (tai britų kolonistų palikimas).
Ganoje kalėdiniai pietūs neįsivaizduojami be saldžių bulvių košės („fufu“) ir ybiškių sriubos, Liberijoje – be ryžių, jautienos ir bandelių.
Dovanų gali ir nebūti
Kalėdos Afrikoje nėra tokia komercinė šventė kaip Europoje ar Amerikoje. Tie, kas gali sau leisti nupirkti kalėdinių dovanų, būtinai tai padarys. Tačiau Afrikos krikščionims labai svarbus religinis aspektas – švęsti Kristaus gimimą ir giedoti bažnyčioje yra svarbiau, nei dovanoti dovanas.
Dažniausiai per Kalėdas žmonės nusiperka naujų drabužių, kurie dėvimi per pamaldas. Daugelis afrikiečių gyvena dideliame skurde, todėl negali nupirkti dovanų vaikams.
Vis dėlto jei neturtingose bendruomenėse ir keičiamasi dovanomis, dažniausiai tai būna praktiški ir nebrangūs dalykai: mokyklos vadovėliai, muilas, audeklai, žvakės ir t. t.
Šiltos Kalėdos (SCANPIX nuotr.)
Eglės – šviesos medžiai
Kinijoje krikščionių vaikai puošia egles spalvingais popieriniais žibintais, gėlėmis ir girliandomis. Čia Kalėdų eglės vadinamos „šviesos medžiais“, o Kalėdų Senis – „Dun Che Lao Ren“, o tai reiškia „Senas Kalėdų žmogus“.
Vaikai kabina kojines, kad „Senas žmogus“ įdėtų į jas dovanų ir vaišių. Dažniausiai tai būna nauji drabužiai ir žaislai. Per šventes valgomas skanus maistas ir mėgaujamasi fejerverkais.
Honkonge per Kalėdas kinų kalba vyksta daugybė pamaldų krikščionims. Europiečiams rengiamos mišios anglų kalba. Žmonės keičiasi kalėdiniais atvirukais, o tie, kas sugeba, dovanoja artimiesiems savo rankų darbo atvirukus. Pagrindiniai atvirukų motyvai – šventoji šeima, kurioje visi nariai panašūs į kinus.
Padeda vargingesniems
Krikščionys sudaro tik 1 proc. Japonijos gyventojų. Dauguma Japonijos žmonių per Kalėdas savo namus ir parduotuves puošia amžinai žaliuojančiais augalais ir keičiasi dovanomis.
Kalėdų Senelis vadinamas „Hoteiosha“. Nuo Europos Kalėdų Senelio jis skiriasi tuo, kad, kaip tikima, turi akis nugaroje, todėl vaikai stengiasi gražiai elgtis, nes jis viską mato.
Japonijos krikščionys nelaiko Kalėdų šeimos švente. Jie negamina valgių iš kalakuto, nekepa slyvų pudingo. Šią dieną jie užsiima socialine veikla, geranoriškais darbais, tokiais kaip pagalba sergantiems ir vargingiems vaikams.
Bažnyčių sekmadieninėse mokyklose organizuojama Kūčių programa vaikams: giedama, deklamuojama ir vaidinamos Kristaus gyvenimo scenos.
Puošia mangų medžius
Indijoje krikščionys nesudaro nė 3 proc. gyventojų. Kadangi ten gyvena daugiau nei milijardas žmonių, krikščionių irgi nemažai – arti 25 mln. Kalėdų papročius čia atnešė kolonizatoriai anglai. Šiandien Kalėdas švenčia daugumos Indijos religijų atstovai.
Vietoj eglės indų krikščionys puošia bananų ir mangų medžius. Buvusioje portugalų kolonijoje Indijos Goa regione yra kelios senovinės katalikų bažnyčios, kuriose per Kalėdas lankosi tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai.
Hindi ir urdu kalbomis linksmų Kalėdų linkima taip: „Bade Din ki Mubarak“. O sanskrito kalba, kurią kalbininkai laiko artima mūsų lietuvių kalbai, palinkėjimas ne itin pažįstamas mūsų ausiai: „Krismasasya shubhkaamnaa“. Užtat Kalėdų Senelis vadinamas labai aiškiai: „Christmas baba“.
Indijoje taip pat prekiaujama Kalėdų eglutėmis (SCANPIX nuotr.)
Anksti pradeda ir daug švenčia
Antai Kolumbijoje Kalėdoms pradedama ruoštis dar lapkritį, o gruodžio 7 dieną ten švenčiama vadinamoji žvakių diena. Visi įmanomi kampai – gatvės, šaligatviai, balkonai, prieangiai – puošiami žvakėmis ir popieriniais žibintais. Ši iliuminacija skirta Nekalto prasidėjimo šventei gruodžio 8 dieną, kada daug grojama ir leidžiami fejerverkai.
Venesueloje Kalėdų sezonas irgi prasideda antroje lapkričio pusėje, kada Marakaiboje vyksta šventė „La Chinita“ (tai mažybinis kreipinys į Dievo Motiną). Po to prasideda koncertai ir fejerverkai, rengiami jaunimui.
Faktai apie Kalėdas
Kalėdos angliškai – „Christmas“. Tai reiškia tiesiog „Kristaus mišios“.
Pirmosios Kalėdų dienos data – gruodžio 25 diena – nusistovėjo IV amžiuje po Kristaus.
Prisilaikantieji vadinamojo Julijaus bažnytinio kalendoriaus Rusijos, Gruzijos, Egipto, Ukrainos, Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Palestinos, Etiopijos krikščionys stačiatikiai Kalėdas švenčia sausio 7 dieną.
