Bankas „Snoras“, viešai pasigyręs apie naujo institucinio investuotojo atsiradimą ir sėkmingai išplatintą akcijų emisiją, po devyniais užraktais paslėpė daug klaustukų keliančią informaciją.
Banko „Snoras“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas – dalį turimų akcijų pasirašymo teisių perleido Didžiosios Britanijos bendrovės „Jubilee Financial Products“, kurią prižiūri ir reguliuoja šios šalies finansinių paslaugų rinkos priežiūros tarnyba, valdomam alternatyvaus investavimo fondui „JFP Emerging Europe Momentum Fund“, – skelbia bankas.
Žinia, kad bankas „Snoras“ rado naują institucinį investuotoją, pati savaime gal ir nebūtų itin įdomi, jeigu ne kelios detalės. Pirmiausia, „Snoras“ nesigiria, kad šis fondas registruotas mokesčių rojumi vadinamoje Maltoje. Ne paslaptis, kad šioje šalyje labai lengva paslėpti kapitalo kilmę.
„Snoras“ savo pranešime apie naują investuotoją pabrėžė, kad fondą administruojančios kompanijos „Jubilee Financial Products“ (JFP) veiklą prižiūri Didžiosios Britanijos finansų priežiūros tarnyba (FSA), kuri pasižymi griežtumu ir principingumu. Beje, toji pati FSA, kuri ne taip seniai uždraudė „Snorui“ atidaryti filialą Britanijoje ir užsiimti bankininkyste.
Čia ir slypi viena mažyčių paslapčių, apie kurią nutyli savo pranešime „Snoras“. Būtent tai, kad administruojančio fondo veiklą prižiūri Maltos, o ne Britanijos finansų priežiūros institucijos ir šis fondas veikia vadovaudamasis Maltos įstatymais.
Kas tas JFP?
Prieš kurį laiką Didžiojoje Britanijoje veiklą bandė pradėti bendrovė „Jubilee Financial“. Tuomet tos šalies finansų priežiūros institucijos paskelbė, kad ši bendrovė neturi teisės vykdyti finansinių operacijų ir kad jos veikla Britanijos teritorijoje yra uždrausta. Nors į „Snorą“ investavęs JFP tikino, kad su „Jubilee Financial“ nieko bendro neturi, jau pats pavadinimas verčia tuo abejoti. Tokių sutapimų gyvenime vargu ar pasitaiko.
„Snorui“ paskelbus, kad jis radęs institucinį investuotoją – alternatyvaus investavimo fondą „JFP Emerging Europe momentum Funds“, – bankų akcijų rinkoje kaipmat kilo sujudimas. Akcijų pirkėjai skelbė: „Bankas patikimas“, „Bankas skaidrus“, „Reikia pirkti banko platinamas akcijas“. Tačiau nemaža dalis potencialių pirkėjų netrukus suabejojo banko teikiamos informacijos apie naująjį investuotoją patikimumu. Kodėl?
Pirmas dalykas, užkliuvęs galimiems pirkėjams, buvo neaiški pinigų kilmė, o tiksliau – kieno pinigus investuoja minėtas fondas: asmeninius pagrindinio „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo ar jo valdomų bendrovių, „Snoro“ indėlininkų ar visai neaiškių asmenų, nesusijusių su V.Antonovo verslu, pinigus. Šie neaiškumai iškėlė daugiau klausimų, nei pateikė atsakymų.
Jokios informacijos
Ši akcijų emisija kelia ir daugiau įtarimų.
Pirmiausia, „JFP Emerging Europe momentum Funds“ įkurtas visai neseniai, gal net tik šiemet, nes tik šiais metais jis paminėtas Maltos fondų sąraše. Priešingai nei apie kitus fondus, apie kuriuos pateikiama išsami informacija, apie jo veiklą nėra nurodyta jokių duomenų. Šis fondas labai uždaras, neturi savo svetainės, neteikia informacijos apie klientus, pagaliau pačios kompanijos JFP svetainėje į jį nėra jokių nuorodų.
Paslaptingoji rusė
Praėjusių metų rudenį kompanijos JFP vadovų gretas papildė rusaitė Olga Nikolskaja. Tik studijas baigusi mergina pateko tarp patyrusių finansininkų, dirbusių garsiuose bankuose ir kitose finansinėse institucijoje. „Ekonomika.lt“ šaltiniai teigia, kad jos funkcija gali būti specifinė – atlikti „prižiūrėtojos“ vaidmenį. Kitaip tariant, stebėti pinigų srautus ir laiku informuoti tikruosius šeimininkus. Panašią „pareigybę“ savo banke kadaise turėjo ir „Snoras“.
Senos istorijos
Nemažą bankinio darbo patirtį turintis bankas „Snoras“ niekaip negali atsikratyti įtarimų šleifo. Beveik prieš dešimtmetį Lietuvos bankas nepatenkino Rumunijos piliečio Žano Filipo de Grimaldi, prisidengusio garsia Monako kunigaikščių giminės pavarde, prašymo įsigyti bei valdyti „Snoro“ išplatintų naujų banko akcijų paketo ir paskelbė, kad Grimaldi pateikti dokumentai neįrodo lėšų kilmės ir jų įsigijimo teisėtumo.
Dar visai neseniai Generalinės prokuratūros pavedimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) aiškinosi, kokia maždaug 2,4 mln. eurų (8,29 mln. litų), gautų iš lengvatinių mokesčių zonose įsikūrusių bendrovių, kilmė. Buvo įtariama, esą šios lėšos galėjo būti panaudotos banko „Snoras“ akcijoms įsigyti.
Prieš porą savaičių Generalinė prokuratūra šį tyrimą nutraukė.
„Atlikus visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes faktiniams duomenims surinkti ir įtvirtinti, nebuvo gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad banko „Snoras“ pagrindinio akcijų paketo įgijimui panaudotos piniginės lėšos buvo įgytos nusikalstamu būdu, o minėtas sandoris buvo sudarytas siekiant tokias lėšas įteisinti“, – pranešime cituojamas prokuroras Dainius Baraniūnas.
Tyrimas pakliuvo į aklavietė, nes Rusija nesutiko Lietuvai suteikti šioje byloje būtinos teisinės pagalbos.
Negavo leidimo
„Ekonomika.lt“ primena, kad Britanijos finansų rinkų priežiūros tarnyba dar 2008 metų pradžioje neleido bankui „Snoras“ dirbti Jungtinėje Karalystėje, nes esą banko atstovai nuolat pateikdavo „klaidinamą ir ne visą informaciją“. Dėl tokio savo sprendimo tarnybos atstovai buvo priversti aiškintis. „Tai nėra atskiras atvejis, tai yra nuolat pasikartojantis p. V. Antonovo kontroliuojamų institucijų elgesio pavyzdys“, – tada sakė tarnybos atstovai. Matyt, jie turi praktikos, nes V. Antonovui Britanijoje priklauso „Convers Group Holding“.
Negavęs leidimo dirbti Jungtinėje Karalystėje „Snoras“ tokį Finansų rinkų priežiūros sprendimą apskundė Finansinių paslaugų ir rinkų tribunolui, tačiau klausimo svarstymas buvo atidėliojamas.
Galiausiai 2009 metų kovą „Snoras“ išplatino pranešimą, kad atsisako ketinimų pradėti ir vykdyti filialo veiklą Didžiojoje Britanijoje.
Pagal kovo 18 d. pasirašytą sutartį „Snoro“ pagrindiniai akcininkai investiciniam fondui „JFP Emerging Europe momentum Funds“ perleido 80,021 mln. vnt. akcijų pasirašymo teisių.
V. Antonovas, šiuo metu valdantis 68,1 proc. banko įstatinio kapitalo, naujam investuotojui perleido 58,338 mln. vnt. akcijų pasirašymo teisių, o R. Baranauskas (valdo 25,31 proc. banko įstatinio kapitalo) – 21,683 mln. vnt. teisių.
„Snoras“ skelbia, kad naujasis investuotojas turės 9,37 proc. akcijų.
FAKTAI: „Snoras“ išlaidauja
Bankas indėlininkų pinigus – apie 54 mln. litų – „investavo“ į pastatą Rygos centre
Ties bankroto riba atsidūrusiai Rusijos nekilnojamojo turto bendrovei „Mirax Group“ „Snoras“ suteikė net 75 mln. JAV dolerių paskolą
„Snoro“ pagrindinis akcininkas V. Antonovas už 43,3 mln. dolerių perka „Saab Automobile“ gamyklą.
