Vakar Klaipėdoje prasidėjo 64-oji Jūros šventė. Šiemet, anot organizatorių, Jūros šventėje numatyta jūrinių renginių gausa – nuo ilgaamžių ceremonijų iki „Baltic Sail“ burlaivių, oro balionų čempionatas, įvairių atlikėjų pasirodymai ir koncertai bei mugė.
Kone didžiausias srautas šventės svečių traukia aplankyti amatininkus, tautodailininkus ir kitus prekeivius Jūros šventės mugėje, kur galima pamatyti ir įsigyti pačių įvairiausių dirbinių ar prekių.
Vis dėlto, šiemet dėl Jūros šventės mugės kilo nesutarimų tarp prekeivių ir organizatorių. Internete dar birželio mėnesį buvo pasirodžiusi peticija, kurioje teigiama, kad šventės organizatoriai priėmė neadekvatų sprendimą dėl prekybinių vietų mugėje rinkliavos.
Kainos – kosminės, bet nuotaika – gera
Pasivaikščiojus po šių metų Jūros šventės mugę matyti gausybė dizainerių, tautodailininkų, amatininkų dirbinių. Pakalbinus prekeivius, dauguma jų atviri – pakilusi prekybos vietos kaina mugėje iš tiesų liūdina, bet nepaisant visko, jų nuotaika – puiki.
„Šiemet kaina kilo ne truputį, o dvigubai, bent mano atveju. Pernai stovėjau kelis metrus toliau, vieta kainavo apie 200 eurų, o šiemet už vietą trims dienoms teko mokėti 450 eurų“, – dalinasi nuo 2008 metų Jūros šventės mugėje dalyvaujanti rankų darbo odinių šlepečių kūrėja Asta.
Be to, moteris atvira, dėl pakilusios kainos šiemet teko šiek tiek padidinti ir prekių įkainius. „Pakelti teko, bet dvigubai tikrai nekeliu. Pernai pardavinėjau už 20 eurų, o šiemet po 25. Tačiau tai yra mano rankų darbas. Žinote, atiduoti tokią sumą už 3 metrus asfalto – skaudu.
Man reikia tikrai daug dirbti, kadangi prekių neperpardavinėju, o jas darau pati. Visokių prekybininkų yra. Mes, rankų darbo meistrai, savo rankomis turime užsidirbti viską patys“, – sakė iš Šakių rajono atvykusi amatininkė.
Panašiai kalba ir daugiau nei 30 metų keramikos dirbinius kuriantys sutuoktiniai Genutė ir Erikas iš Panevėžio rajono.
„Kaina sąlyginai darosi kosminė. Kaip bebūtų, 450 eurų yra brangu. Pernai mokėjome 360 eurų, tad papildomi 90 eurų vis tik sudaro skirtumą, ypač, kai viską reikia savomis rankomis uždirbti“, – teigia Erikas.
Panevėžiečiui priduria ir žmona, tačiau ji pabrėžia, kad nors kaina nuo jų ir nepriklauso, jie vis tik į Jūros šventę sugrįžta ne tik norėdami parduoti savo dirbinius, bet ir pasimatyti su draugais tapusiais kitais prekeiviais, klientais.
„Galima ir nevažiuoti, niekas neverčia, jeigu nėra pinigų. Bet kadangi mes iš to gyvename, tai ir važiuojame. Kaip bebūtų mūsų nuotaika yra puiki, nes be geros nuotaikos nebus nieko. Šypsomės, derinamės su kainomis, nes jeigu stovėsime susiraukę, niekas iš mūsų nieko nepirks“, – sako keramikė.
Nusistovėjusios kainos ir jų pakėlimai
Paklausti, ar dėl pakilusios prekyvietės kainos jie kėlė savo keramikos dirbinių kainas, sutuoktiniai teigia, kad jos yra tokios pačios kaip ir praėjusiais metais. Pavyzdžiui, praėjusiais metais rankų darbo dubenėlis kainavo 8 eurus, tad ir šiemet jo kaina nėra pakitusi:
„Pas mus kainos nuo 2,5 eurų ir aukštyn, priklausomai nuo dirbinio. Dubenėliai – 8 eurai. Jie yra paišyti ranka, tikras rankų darbas. Būna ateina žmonės ir sako, kad parduotuvėje galima įsigyti tokius už 5 eurus. Sakau – pirkite, o tada prasideda, kad jie negražūs, kinietiški ir panašiai. Bet ir aš, savo darbą vertinu.“
Be to, sutuoktiniai Genutė ir Erikas teigia, kad nors visi ir piktinasi pakilusia prekybos mugėje vietos kaina, tačiau tik atsiradus galimybei įsigyti bilietą, kone visa sistema kaip mat palūžo – teko ilgokai laukti, o ir rinktis iš to, kas liko, kadangi susidomėjimas buvo kaip niekada didžiulis.
Mediniais dirbiniais, tarp kurių ir mentelės, ir šaukštai, ir pjaustymo lentos, prekiaujanti moteris taip pat pasakojo, kad kaina už prekybos vietą mugėje yra neadekvati: „Pakilo, bet kas iš to, niekas nieko neperka, niekam nieko nereikia.“
Šiemet už vietą mugėje sumokėjusi 306 eurus amatininkė atvirauja, kad tikėtina, jog kitąmet dalyvavimo Jūros šventėje teks atsisakyti.
„Pernai mugėje nedalyvavome, vykome kitur. Ko gero, taip pat reikės daryti ir kitąmet. <...> Mūsų produkcijos kaina kilo, bet ne dėl to, kad pabrango vietos rinkliava. Kilo nuo to, kad kilo viskas apskritai: medienos kaina, PSD, mokesčiai ir panašiai, todėl teko šiek tiek pakelti“, – pasakoja moteris.
Praėjusiais metais medienos dirbiniais prekiaujanti amatininkė už šaukštus prašė 3 eurų, o šiemet – 5. Kai kurių dirbinių kainų ji net ir nekėlė. „Viskas – gerai, svarbiausia, kad orai būtų geri, tad ir nuotaika bus puiki“, – nusišypsojo ji neprarasdama optimizmo.
Prekyvietės kainos kilo 20-40 proc.
Kaip teigia pasipiktinę prekeiviai, lyginant su praėjusiais metais vietinė rinkliava pakilo 20-40 procentų. Apie tai kiek anksčiau rašė ir „Vakarų ekspresas“.
Pigiausia prekybos vieta Jūros šventės mugėje trims dienoms pabrango nuo 128 eurų iki 192 eurų (už 6 kv. metrus ploto), brangiausia – nuo 360 iki 450 eurų (9 kv. m).
Prekybininkai teigia, kad pastaraisiais metais amatininkams ir kitiems rankų darbo kūrėjams tapo vis sunkiau išgyventi dėl kylančių kainų.
Visgi, nepaisant kilusio pasipiktinimo, visos prekybos vietos šiemet mugėje buvo išpirktos, jų negavę prekeiviai sutiko mokėti net dvigubai.
Pernai iš Jūros šventės verslininkų ir prekybininkų buvo surinkta 219 tūkst. eurų. Šiemet suma turėtų artėti prie 300 tūkst. eurų. Mugėje šiemet dalyvauja apie 800 prekybininkų.
Šventę organizuojančios viešosios įmonės „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė sakė, kad anksčiau rinkliavos tarifai Jūros šventės mugei buvo padidinti 2016 metais. Pinigai, surinkti iš mugės prekybininkų, naudojami Jūros šventei organizuoti.
