Pastate vandens valymo įrenginiai, pastatyti Jurbarko krašte už Europos sąjungos milijonus. Kaip ir būtų viskas gerai, jei ne vienas bet. Jurbarko valdžia pasirinko ne itin draugiškus projekto partnerius ir vietoje džiaugsmo dėl pagerintos vandens kokybės, šiuo metu turi milijono vertės skolą.
Tokius pat įrenginius tik kokius keturis kartus didesnius, dalyvaudami tame pačiame Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimo projekte, pasistatė ir Rusija, Karaliaučiaus srities Nemano mieste. Projektas buvo skirtas Nemuno upės ekologinei būklei gerinti.
Iš daugiau nei septyniolikos milijonų projekte numatytų pinigų daugiau nei dešimt milijonų buvo skirta Rusijai, tačiau dorai šio sandorio kaimynai neatliko, o Jurbarkas, kaip šio projekto užsakovas turi srėbti šią prisvilusią košę ir prieš Lenkiją atsakyti už Rusijos veiksmus.
„Šiaip buvo viskas pastatyta, kad numatyta projekte, tačiau dalis lėšų, kurias išleido ar gal galimai išleido Nemano savivaldybės administracija buvo pripažintos netinkamomis finansuoti“, - aiškina Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Projektą administruojantys lenkai neužskaitė tam tikrų Rusijos pateiktų projektų išlaidų. Šioje situacijoje Jurbarkas tapo atpirkimo ožiu, mat rusai skolos nesiteikia grąžinti. Dabartinis Jurbarko meras šį trišalį bendradarbiavimą vadina neapgalvotu buvusios valdžios veiksmu.
Visi kaltinimai dėl prarasto milijono krenta ant Lietuvos, o konkrečiai Jurbarko valdžios, kaip šio projekto pareiškėjos. Jeigu tokią sumą reiks grąžinti iš savo biudžeto, miestiečiams tai smarkiai pasijus.
Dėl susidariusius situacijos vyksta trišalis bendradarbiavimas, tačiau panašu, kad iš jo kol kas nieko gero. Rusija toliau išsisukinėja, esą tokių pinigų šiuo metu neturi, o Jurbarko valdžia, įspęsta į kampą vis prašo Lenkijos pratęsti pinigų grąžinimo terminą.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže
