Vertindama dabartines Rusijos karines galimybes, M. Šešelgytė teigia, jog šalis-agresorė turi kelis pagrindinius strateginius tikslus. Ji paminėjo, kad kuo labiau autoritarinis režimas yra stipresnis, tuo yra sudėtingiau iš jo išeiti.
„Ko gero, jeigu kalbėtume apie strateginius tikslus, tai du dalykai yra. Vienas dalykas, tai yra tai, kad jisai turi tikslą atkurti buvusią Rusijos imperiją ir tikrai yra daug skaitęs apie tai bei įsivaizduoja, kad yra vos ne vadas pirmasis. Ir toks tikslas, na, ko gero, paaiškintų tai, kas vyksta Ukrainoje.
Tai čia vienas toks ideologinis tikslas, o kitas ir labai taktinis tikslas yra autoritarinis režimas. Iš tiesų, kuo labiau tas režimas stiprėja, kol autoritarizmas auga, tuo sunkiau yra išeiti, pasitraukti iš sistemos, nebūnant sunaikintam.
Tai iš esmės, jeigu Putinas dabar sustabdytų tą karo mašiną, tai jo išlikimas pakibtų ant plauko, su juo būtų susidorota, nes tiktai stiprus lyderis tokiame režime gali išgyventi. Tai mes matome tokią, sakyčiau, kaip ir desperaciją, jeigu karas Ukrainoje pralaimimas, tai, ko gero, ir Putino klausimas gali iškilti.
Artimiausia aplinka gali turėti planų su juo susidoroti. Ir nors atrodo, kad tas režimas yra pakankamai stiprus šiai dienai ir ta parama jam, kiek iš viso įmanoma vertinti paramą tokioje valstybėje kaip Rusija, neturint labai aiškių instrumentų, kaip išmatuoti gyventojų nuomonę, bet mes matėme, kas ištiko Sirijoje ir režimai kartais paima subyra labai greitai“, – komentavo ji.
Rusijos režimo griūtis
M. Šešelgytė įvertino, kiek yra realu, jog Rusijos režimas sužlugtų.
„Tai, aišku, Rusijos režimo subyrėjimas, ko gero, artimiausiu metu sunkiai įmanomas, bet tai, kad atsirastų iš aplinkos kažkoks kitas lyderis, jeigu ten pradėtų, sakyčiau, Ukrainoje aiškiai nebesisekti, jeigu būtų pripažįstama tai, kas atsitiko Ukrainoje kaip pralaimėjimas, tai toks scenarijus būtų įmanomas.
Tai štai jo yra du pagrindiniai tikslai. Vienas tikslas yra ideologinis ir jie abudu tarpusavyje susiję. Sukurti, atkurti Rusijos imperiją, tai yra sukurti tą didybę ir būti tam stipriam lyderiui. O antras dalykas yra išlikimas“, – kalbėjo moteris.
Ar Rusija atsilaikytų prieš NATO bei kokia konvencinio karo tikimybė?
Kalbėdama ar Rusija būtų pasiruošusi galimam susidūrimui su NATO, M. Šešelgytė teigė, kad nors ir sunku dabar sakyti, tačiau dažnai vyrauja ir dar gali pasitaikyti kiti kariniai veiksmai: tokie kaip sabotažai ar kitos atakos. Konvencinio karo tikimybė – maža.
„Na, kol kas labai sudėtinga yra vertinti, nes yra daug veiksnių, kurie lyg ir stabdo. Tai aš sakyčiau, šiandien, rytoj konvencinio karo tikimybė yra pakankamai maža. Mes matome kitus karinius veiksmus, tai yra sabotažo atakos, kurios vyksta prieš NATO valstybės vos ne kažkelintą dieną.
Tai be šalia tų tokių mums visiems pažįstamų informacinių kibernetinių atakų matome Šešėlinio laivyno vykdomas sabotažo aktus Baltijos jūroje, kuomet yra traukiami, nutraukiami kabeliai, bandoma paralyžiuoti visuomenių valstybių veiklą aplink Baltijos jūrą, sukelti paniką. Tai tokio pobūdžio, ne kinetiniais veiksmais ir tas karas, jis ir vyksta.
Dabar konvencinio (karo), kaip ir sakiau, artimiausiu metu tikimybė yra pakankamai menka. Vertinant pajėgumus, iš tiesų, na, Rusijos privalumas yra masei, yra didelis žmonių kiekis, kuriuos meta į karo lauką, visiškai nesirūpindamas režimas, kiek jų žus ir naudodamas tą masę prieš, tarkime, ukrainiečius.
Tai šiuo atveju ta masė problematiška yra. Plius yra užkurta karo pramonė, kuri dirba pamainom. Yra milžiniški pinigai skiriami tai karo pramonei remti ir išaugęs gynybos biudžetas paskutiniais metais leidžia ją palaikyti. Tas irgi kelia nerimą“, – pasidalino ekspertė.
Putino ne naudai – ekonomika
VU TSPMI direktorės įžvalgomis, Putino karo ekonomika, karo mašinos gali klestėti tik trumpuoju laikotarpiu ir tai vėliau nebus gerai Rusijos ekonominei padėčiai.
„Vienintelis toks veiksnys, kuris, sakyčiau, kalbėtų ne naudai Putino, tai yra ekonomika. Paprastai istoriniai tyrimai rodo, kad tokios karo mašinos, karo ekonomikos, jos būna labai sėkmingos trumpuoju periodu. Tai yra bendras ekonominis augimas ir gyventojams sukuriamos darbo vietos.
Man irgi toks fenomenas, kad paskutiniaisiais metais, kuomet ta pramonė užsikūrė, atsikūrė tam tikrose Rusijos provincijos miesteliuose, parama Putinui, nes elementariai. Tie žmonės turi darbą, jie gauna atlyginimus ir tas gyvenimo lygis ten tuose provincijos, miesteliuose išaugo
Bet tai yra trumpalaikis efektas, ilguoju periodu tai nėra tvaru ir paprastai po karo ar užsitęsus tokiai karo mašinai, ateina tos ekonominės pagirios. Išauga infliacija, yra neinvestuojama į modernizaciją, yra atsilikimas ir tada ekonomika pradeda byrėti“, – dėstė moteris.
Įvardijo konkrečius ženklus, išduodančius tragišką ekonominę situaciją Rusijoje
Pasak M. Šešelgytės, infliacija Rusijoje atsiliepia į tai, jog sviestas yra pradedamas dėti į plastikines dėžutes.
„Tai tokių ženklų, dar plius pradėjo aiškiai veikti sankcijos, kurios irgi turi labai ilgalaikį efektą, kad ne iš karto suveikia. Šiandien mes matome tikrai ne vieną iš tokių pavyzdžių, tai yra infliacija auganti Rusijoje.
Vyriausybė kalba apie 90%, bet tie skaičiai, aišku, yra netikri ir ji yra daug didesnė. Ir ten, kad Maskvos parduotuvėse sviestas jau yra dedamas į plastikines dėžutes ir imamas, tai jau irgi rodo tam tikras tendencijas.
Kol kas tas nedarbo lygis yra pakankamai mažas, bet vėlgi tai laikosi ant tos karinės pramonės.
Tai vėlgi, viena vertus, galimybės prigaminti ir turėti žmonių gali kelti nerimą. Todėl mums reikia ruoštis. Kita vertus, prošvaistė yra tokia, kad ta ekonomika, šitokiu būdu varoma, ji ilgainiui neišsilaikys“, – dėstė moteris.
Kokia būtų derybų strategija tarp Rusijos ir NATO?
M. Šešelgytės nuomone, veiksmingos derybos tarp Rusijos ir NATO yra beprasmiškos, tačiau yra porą aspektų, kurie šiame kare daug ką nulemtų.
„Manau, įvertinus tuos strateginius tikslus, kuriuos Putinas turi, ką aš kalbėjau apie tai, derybos yra beprasmiškos, nes čia kurčio su nebyliu yra pokalbis, visiškai kiti strateginiai tikslai.
Kas galėtų tapti lemiamu tašku šitame kare, tai du dalykai. Vienas dalykas yra tokios visiškai atrišimas rankų Ukrainai paramos karinės padidinimas.
Ir antras dalykas, tolimesnės sankcijos, įskaitant ir antrinių sankcijų įvedimą. Plius, čia irgi daug kalbama apie tai, kad vienas žingsnių, kuriuos galėtų Trumpas daryti ir galbūt tai ir bus derybinių derybų objektas.
Tai yra atlaisvinimas Amerikos, JAV energetinių išteklių, bandant sužlugdyti tą Rusijos energetikos pramonę, kad tiesiog režimas nebeturėtų pinigų karui finansuoti“, – teigė ekspertė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
