Moteris pasakoja, kad vaikiškų drabužėlių pavertimas kitais naudingais daiktais užtrunka apie mėnesį. Ji atvirauja, jog tam reikia daug kantrybės, nes norint pasiūti pledą iš šių medžiagų tenka pjaustyti, karpyti, dėlioti ir sujungti dar tris sluoksnius.
Pagailo nenešiojamų drabužėlių
Snieguolei idėja siūti ir daryti kitus daiktus iš vaikiškų drabužėlių kilo prieš pusmetį, kai dukra nusprendė išmesti nebenaudojamus anūkų drabužėlius.
„Kadangi turiu 4 anūkes, dukra bandė pardavinėti vaikų nešiotus drabužius socialiniuose tinkluose. Nelabai ką pardavė, vėliau bandė atidavinėti, bet atsirasdavo tokių, kurios norėdavo, kad iki namų atvežtų, todėl ji pasakė: „bus geriausias variantas man išmesti į konteinerį“.
Aš pagailėjau drabužėlių, jie ne tiek „sunešioti“, kad juos reikėtų mesti į konteinerį. Pasakiau dukrai, kad atvežtų man, nes galima padėti į palėpę arba ką nors sugalvoti. Kai aš pradėjau juos dėlioti, man kilo mintis, kad galima pasiūti mergaitėms pledą“, – apie netikėtą veiklą pasakoja moteris.
Ji sako, kad pledas, pagamintas iš vaikų išaugtų drabužėlių, mamoms tampa savotišku prisiminimu – kiekviena drabužio aplikacija ar piešinėlis primena įvairius momentus: „Kilo mintis, pabandžiau, padariau, visiems labai patiko ir toliau imuosi šių darbų.“
Nors Snieguolė dažniausiai iš vaikiškų drabužėlių siuva pledus, ji neslepia, kad yra sukūrusi ir pagalvių užvalkalų bei kosmetinių iš išaugtų suknelių. Ji mano, kad pledai yra gražiausi ir priduria, jog nors vaikų drabužiai dažniausiai siuvami iš trikotažo, geriausia naudoti šimtaprocentinę medvilnę.
„Jokių kursų nesu praėjusi. Tarybiniais laikais kiekvienuose namuose buvo siuvimo mašina ir paprasta kojinė. Mama ten siūdavo, nors nebuvo siuvėja, bet palenkdavo užuolaidas, kelnes, pasisiūdavo paklodes.
Mes, vaikai, pripuldavome prie siuvimo mašinos ir stebėdavome. Drabužių siūti aš nemoku – nei patiktų, nei norėčiau, nes „užkabino“ skiautiniai. Jie yra lyg menas, atsipalaidavimo forma, spalvos, medžiagų faktūros“, – atskleidžia moteris ir priduria, kad skiautinius įdomu paliesti ir vaikams, nes jie yra pagaminti iš įvairių paveikslėlių, medžiagos faktūrų, o tai – kūrybos laukas.
Ilgas siuvimo procesas
Snieguolė dažniausiai siuva pledus iš šimtaprocentinės medvilnės, nors yra bandžiusi dirbti ir su trikotažu. Pasak jos, nors pavyko išmokti dirbti su trikotažo medžiaga, siūti iš jos yra labai sudėtinga.
„Su skiautiniais „draugauju“ dvejus metus. Čia yra mano hobis. Pirmasis projektas buvo pledas iš mano vaikų drabužių. Ten buvo jų marškiniai, suknelė, bet ten buvo ne trikotažas, o paprasta medžiaga“, – pažymi ji.
Kūrėja teigia, kad reikia įgūdžių norint „susidraugauti“ su trikotažu, nes kūrybinis procesas nėra tik siuvimas. Apibūdindama pledų siuvimo procesą, ji atskleidžia, kad kartais paveikslėlių išdėstymas gali užtrukti savaitę, kol pasiekiamas patinkantis rezultatas.
„Išsidėlioju drabužėlius, išsikarpau aplikacijas ir jas dėlioju. Reikia sudėlioti spalviškai, kad jos viena su kita „nesipjautų“. Savaitę laiko dėlioju, prieinu, vėl perdėlioju, kol patinka rezultatas. Kai patinka rezultatas, siuvu skiautinį ir vėliau dedu apatinį sluoksnį, su kuriuo gali kontaktuoti šimtaprocentinė medvilnė.
Vėliau dedasi vidurinis sluoksnis – sinteponas, o ant viršaus dedasi skiautinys. Visi trys sluoksniai yra sudaigstomi. Kitos moterys daigsto rankomis, o aš tai darau siuvimo mašina – laisva eiga, siuvinėju zigzagus“, – pasakoja Snieguolė.
Svarbiausi įrankiai, kuriuos moteris naudoja savo kūryboje, yra pjaustymo kilimėlis, liniuotė ir ratukinis peiliukas skiautiniams pjaustyti. Procesui taip pat būtinas lygintuvas, nes kiekvieną susiūtą siūlę reikia atlenkti ir išlyginti, o tai yra ilgas procesas.
„Pasitaiko klaidų. Buvau susiuvusi priešinga puse ir teko ardyti, tada labiausiai pyksti ant savęs, kad ne taip pažiūrėjau, ne taip padariau, nes iš naujo persiūti irgi užima laiko“, – dalijasi ji.
Snieguolė pabrėžia, kad perdirbti ir suteikti medžiagoms antrą gyvenimą yra svarbu, nes tai mažina vartojimą, taupo gamtos išteklius ir padeda sutaupyti.
