Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė pasakojo, kad toks mėsos gaminimo būdas nėra naudingas sveikatai ne tik dėl paties gaminimo būdo, tačiau ir dėl įpročio suvalgyti daugiau, nei reikėtų.
„Reikėtų atsižvelgti, kad mums per dieną rekomenduojama suvalgyti 70-100 gramų raudonos mėsos, o Pasaulio sveikatos organizacija raudonos mėsos valgymą apskritai pataria sumažinti iki vieno karto per savaitę. Tuo tarpu dažnas lietuvis kepant mėsą ant laužo suvalgo 2, 3 ar net 4 kartus didesnę porciją“, – sakė gydytoja.
Ką ir kaip kepti ant laužo?
Suprantama, kad keptų ant laužo gaminių visiškai atsisakyti greičiausiai nepavyks. D. Vaitkevičiūtė patarė, kokie produktai galėtų pakeisti mūsų pamėgtą raudoną mėsą ir rūkytas dešreles. Pastarosios, beje, yra itin netinkamas pasirinkimas.
„Labai dažnai ant laužo kepamos rūkytos dešrelės, į kurias dedama nitritinės druskos, o ją ilgai kaitinant ji virsta kancerogenine medžiaga – nitrozaminu. Ką turėtume pabrėžti – rūkytų, sūdytų ir perdirbtų gaminių labai svarbu nekepti ant laužo“, – patarė dietologė.
Kaip sveikesnes alternatyvas gydytoja pasiūlė žuvį, baltą mėsą, daržoves. Vis dėlto, kai ką žinoti reikia kepant ir šiuos produktus.
„Turime atsižvelgti, kad plutelė ant mėsos, kuri susidarė kaitinant baltymus, nėra sveika ir reikalinga žmogui. Tai yra toksinė medžiaga, su kuria organizmas dar kurį laiką kovoja, todėl piktnaudžiauti kepsninėmis ir jų malonumais nereikėtų“, – pabrėžė D. Vaitkevičiūtė.
Tam, kad kepant mėsą susidarytų mažiau kancerogeninių medžiagų, svarbu pasirinkti tinkamą temperatūrą. Gydytojos teigimu, maistą, kepamą ant žarijų, reikia kepti ant mažesnės kaitros ir ilgesnį laiką. Taip ne tik būsite tikri, kad mėsa iškepusi, tačiau ir sumažinsite kancerogeninių medžiagų susidarymą kepamuose produktuose.
Ant laužo kepta mėsa – pavojus turintiems skrandžio ligų
Daktarės teigimu, piktnaudžiauti ant žarijų keptu maistu negalima net sveikiems žmonėms, tačiau kai kurie iš mūsų turėtų būti dar atidesni. „Žmonėms, turintiems virškinamojo trakto ligų, gastritą, opaligę, refliuksą, arba tiems, kurių jautresnis skrandis, ypatingai svarbu nevalgyti ant žarijų kepto maisto. Jie ir taip turi didesnę riziką susirgti vėžiniais virškinamojo trakto susirgimais, be to, jie gali paūminti savo būklę“, – atskleidė D. Vaitkevičiūtė.
Vis dėlto dietologė dar kartą priminė, kad maistą atsakingai rinktis turėtų net ir sveiki žmonės: „Raudonos mėsos, rūkytų, perdirbtų gaminių vartojimas yra rizikos veiksnys, kuris sukelia storosios žarnos, kiaušidžių, prostatos ir krūties vėžį. Turime begalę punktų, kodėl tos mėsos geriau atsisakyti. Tokiu būdu kepamoje mėsoje susidarę kancerogenai, net ir neturint lėtinių ligų, skatina vėžio atsiradimą“.
Gydytoja taip pat pasakojo, kad per dažnas riebios mėsos valgymas didina nutukimo riziką, kuris gali prisidėti ir prie širdies kraujagyslių ligų, padidėjusio cholesterolio bei pablogėjusios gliukozės koncentracijos tolerancijos, kuri gali nuvesti prie cukrinio diabeto.
D. Vaitkevičiūtė rekomendavo kartu su kepta mėsa valgyti kuo daugiau daržovių, kuriose esantys antioksidantai bent iš dalies bus lyg atsvara kenksmingoms medžiagoms, esančioms mėsoje. Ji taip pat paneigė vis dar sklandantį mitą apie tai, kad mėsos ir duonos ar bulvių negalima valgyti kartu.
„Tai labiau taisyklė tiems, kurie nori mažinti kūno masę. Sakoma, kad vyksta puvimo procesai ar skrandis nevirškina mėsos ir duonos kartu – tai mitas. Visi fermentai, reikalingi virškinimui, išsiskiria vienu kartu. Jei valgysime normalios porcijomis, žalojančio efekto nebus“, – paaiškino gydytoja.
Ar virškinimą gerinantys vaistai saugūs?
Persivalgę esame turbūt visi bent keletą kartų gyvenime. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas gastroenterologas Benediktas Kurlinkus sakė, kad tai – gana dažnas pacientų nusiskundimas. „Maistas kokybiškas, skanus, todėl žmonės toliau valgo ir patenkinę alkio pojūtį. Paprastai simptomai praeina savaime, per kelias dienas“, – sakė gydytojas.
Vis dėlto, kartais sunkumo jausmas gali apkartinti visą dieną, todėl griebiamės virškinimą gerinančių vaistų. B. Kurlinkaus teigimu, tokie vaistai pacientų naudojami gana dažnai, o suskirstyti juos galima į dvi grupes.
„Pagrindinės dvi grupės: virškinimo fermentai ir prokinetikai. Virškinimo fermentai yra saugūs vaistai, į kraują visiškai nepatenka. Jie padeda suvirškinti suvalgytą didesnį maisto kiekį ir veikia tik žarnyno spindyje kartu su žmogaus organizme natūraliai susidarančiais fermentais“, – sakė gydytojas.
Dažnai virškinimo fermentai parduodami be recepto, ir, pasak gydytojo, yra visiškai saugūs naudoti – jų efektyvumas įrodytas, prie jų nepriprantama, o kadangi jie veikia tik žarnyne, jokių šalutinių šių vaistų poveikių patirti neturėtumėte.
Virškinimo fermentus, gastroenterologo teigimu, geriausia gerti viduryje valgio: „Jei turite vieną kapsulę, kurią planuojate išgerti, ją geriausia suvartoti valgio viduryje, kad susimaišytų su maistu.“
Su gydytojo receptu parduodami prokinetikai, pasak B. Kurlinkaus, veikia kiek kitaip. „Prokinetikai mažina pykinimą ir aktyvina skrandžio ir žarnyno motoriką. Kitaip sakant – padeda išjudinti sulėtėjusį virškinamąjį traktą, o tokia būklė galima, kai persivalgome.
Tačiau šie vaistai jau patenka į kraują, todėl gali sukelti tam tikrus šalutinius poveikius, o jų vartojimo trukmė yra ribojama, nes jau yra įmanomas jų perdozavimas“, – sakė gydytojas. Vis dėlto, jei persivalgymo simptomai per keletą dienų nepagerėjo arba net pablogėjo, turėtumėte apsilankyti pas gydytojus.
Gydytojas taip pat pasakojo, kad, nors vasarą dažnai papiktnaudžiaujame ant laužo keptu maistu ar jo kiekiu, susirgimų, susijusių su virškinamuoju traktu, mažėja. „Daug nusiskundimų, susijusių su virškinamuoju traktu, būna nulemti ir streso, nervinių išgyvenimų. Vasarą gauname daugiau saulės, daugiau žmonių atostogauja, todėl ir ligų, sukeltų streso, pamažėja“, – atskleidė B. Kurlinkus.
Vis dėlto, jei dažnai jaučiate skausmą viršutinėje pilvo dalyje, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti. Gydytojas pasakė, kokias ligas dažniausiai išduoda tokio pobūdžio skausmas. „Pagrindinės ligos yra gastritas, gastroezofaginio refliukso liga, funkcinė dispepsija. Rečiau pasitaiko kasos ligos, tulžies pūslės ar tulžies latakų uždegimas“, – sakė B. Kurlinkus.