Tačiau sistema, regis, suveikė kitaip. Jai išmokėta tik dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Su tuo nesutikusi buvusi slaugytoja kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus Darbo ginčų komisiją (DGK). Ten ji išgirdo taip pat nepalankų sprendimą, nors tiek teisininkai, tiek kiti atstovai vertina šią situaciją kitaip.
Išgirdo vienintelį motyvą
Su portalu tv3.lt bendravusi buvusi slaugytoja Rūta prisiminė ir painiai vykusį komisijos posėdį, kuriame pripažino išgirdusi tik vieną argumentą, kodėl jos prašymas atmestas. Ji prisiminė, kad ir įspėjimą apie atleidimą ji gavo prieš du mėnesius, kaip ir turi būti.
„Manęs atleidimą motyvavo tuo, kad ta vieta yra perteklinė, sumažėjo darbo krūvis. Viskas būtų gerai, jeigu ne išeitinė kompensaciją. Juk pagal šakos kolektyvinę sutartį visiems galioja sąlygos vienodos. O man vietoje priklausančių šešių mėnesių dydžio išmokos, sumokėjo tik už du. Aš bylinėtis norėjau tik dėl išmokos.
Matėsi, kad komisijoje svarstydami mano istoriją, jie sunerimę, ilgai svarstė. Komisijoje man pabrėžė tik apie profsąjungą – kad nesu profsąjungos narė. Bet man juk pritaikė šį reikalavimą, kuris pradės galioti tik nuo 2019 m. sausio 1 d.”, - pasakojo buvusi slaugytoja.
Moteris įsitikinusi, kad jai pritaikė dvigubus standartus: dalį iš senos tvarkos, dalį iš dar negaliojančios. Šiuo atveju patenkintas liko tik darbdavys.
Nors Rūta nepriklauso profesinei sąjungai, tačiau šiam atvejui abejinga neliko ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė. Kalbėdama su portalu tv3.lt, ji šį atvejį pavadino beprecedenčiu.
„Tai niekuo nepaaiškinamas toks sprendimas, kadangi akivaizdžiai ignoruojama Nacionalinė kolektyvinė sutartis“, - sakė A. Baublytė. Jos teigimu, profesinių sąjungų nariams galiosiančios privilegijos, paskatins žmones stoti į profsąjungas, bet šis minimas atvejis yra neteisingas ir negalima jo ignoruoti.
Kreipimąsi atmetė dėl „tam tikrų kolizijų“
Valstybinės darbo inspekcijos komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė priminė, kad Darbo ginčų komisija sudaroma iš trijų narių – darbo ginčų komisijos pirmininko bei darbuotojų ir darbdavių atstovų, skiriamų iš VDI teritorinių skyrių veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų. O bylos nagrinėjamos ir sprendimai priimami remiantis trišalės partnerystės principu.
„Aptariamu atveju Darbo ginčų komisija, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, priėmė sprendimą ieškovės prašymo netenkinti. Komisija nusprendė, kad atsakovui nekyla pareigos tenkinti ieškovės reikalavimų dėl tam tikrų su kolektyviniais santykiais ir kolektyvinės sutarties galiojimu ir taikymu susijusių kolizijų.
Šią poziciją darbo ginčo metu palaikė tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai, tą dieną buvę Darbo ginčų komisijos nariais. Primename, kad šalys, nesutikdamos su darbo ginčų komisijos sprendimu, per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis į apylinkės teismą“, - nurodė M. Čereškevičiūtė.
Teisybės ieškos teisme
Buvusi slaugytoja Rūta portalui tv3.lt kaip tik ir nurodė, kad ketina kreiptis į teismą. Ją atstovaujantis darbo teisės ekpertas, advokatas dr. Nerijus Kasiliauskas įsitikinęs, kad šioje situacijoje pritaikytas nelogiškas sprendimas.
„Turi remtis senąja, galiojančia tvarka, priimant sprendimus, o ne dar tik įsigaliosiančia. Aš vertinčiau taip, kad čia galėjo būti per sudėtingas klausimas darbo ginčų komisijai. Dabar yra pereinamasis laikotarpis, kuomet galioja naujasis darbo kodeksas, bet dar viena tvarka negalioja, todėl galėjo įvykti nesusipratimai.
Šiuo atveju į teismą bus kreipiamasi, kur reikia tikėtis, bus išaiškinta, kas ta kolektyvinė sutartis ir kaip ji turi būti taikoma pereinamuoju laikotarpiu“, - sakė N. Kasiliauskas.
Komisijos sprendimą vadina nepagrįstu
Vilniaus universiteto darbo teisės mokslininkas, advokatas dr. Tomas Bagdanskis taip pat antrino kitiems pašnekovams, sakydamas, kad darbo ginčų komisijos sprendimas – nepagrįstas.
„Iš esmės, norint nesivadovauti kolektyvine sutartimi ar jos dalimi, ji turi būti pripažinta negaliojančia ar dalis jos normų pripažintos negaliojančiomis. DGK tai ir bando padaryti, argumentuodama procedūros tam tikrais pažeidimais ir principų pažeidimu, tačiau argumentai mano galva per silpni. Jie patys nustatė, kad Trakų ligoninė galėjo būti atstovaujama ministerijos“, - kalbėjo T. Bagdanskis.
Pasak jo, šis ginčas pasidaro politinis ir tuo pačiu nurodė, kokia galėtų būti analogija iš teisinės pusės.
„Jei vadovas neteisėtai paskiria premiją, tai darbuotojas jos neprivalo grąžinti (nebent pats buvo nesąžiningas), o jei vadovas tą padarė neteisėtai, tai steigėjas/įmonė turi reikalauti žalos iš vadovo. Taigi turėtų būti priteista“, - sakė advokatas.
Todėl, jo teigimu, kai atsiranda politinė pusė, teisė nebūtinai yra pirmoje vietoje.
