Išlaikytas egzaminas
Prieš rinkimus daugelis ekspertų teigė, kad šie rinkimai Gruzijai yra labai rimtas ir sudėtingas egzaminas. Ar Gruzija išlaikė šį egzaminą?
Be abejo išlaikė. Jau daug metų buvo kalbama, kad vis dėlto posovietinėse valstybėse nėra laisvos valios rinkti valdžią, o žmonės yra pripratę visada rinkti tik vieną žmogų. Tačiau po 2003 metų Gruzija vystėsi kitaip. Ir tai, kas dabar įvyko Gruzijoje, yra to įrodymas. Tai buvo visiškai demokratiški rinkimai. Valdžia buvo perduota iš vienų rankų į kitas. Tokia buvo žmonių valia. Būtent žmonės suvaidino svarbiausią vaidmenį, nes pasikeitė jų mentalitetas. Gruzinai visada mėgo laisvę ir teisingą žodį. Rinkimų rezultatai parodė, kad žmonės balsavo laisvai ir demokratiškai.
Galėtume teigti, kad rinkimai, palyginus su išties agresyvia priešrinkimine kampanija, praėjo pakankamai ramiai ir sklandžiai?
Taip, žinoma. Gruzija iš tiesų išlaikė egzaminą. Jei vertintume pagal dešimties balų sistemą, galima būtų rašyti devynis. Nes vis dėlto tam tikrų pažeidimų buvo, tačiau jų būna visur. Palyginus su kitomis Europos valstybėms, Gruzija yra labai politizuota – dėl savo geopolitinės reikšmės. Gruzinams rinkimai labai svarbūs. Juk ir taip pas mus įtempta padėtis po 2008 metų. Ta įtampa išlieka, kaip ir baimė dėl naujo įsiveržimo iš Rusijos pusės. Gruzinai labai atidžiai renkasi. Gruzinai yra protinga tauta, todėl visada renkasi kelią į laisvę. Ir pasikartosiu, Gruzija išlaikė egzaminą, nors viskas buvo ant plauko. Juk galėjo kažkas įvykdyti kokią provokaciją, ir mes vėl būtume padarę žingsnį 15 metų atgal. Ką pasakytų pasaulio ir Europos bendruomenė: kiek mes jums padedame, o jūs vis tiek. Tad mes įrodėme – esame Europos šalis. Įrodėme, kad mūsų šalis demokratiška, ir viską sprendžia žmonės.
O kas paskatino gruzinus pakeisti valdžią?
Šis klausimas yra specifinis. Tai tiesiog yra demokratijos vystymasis. Aš pirmą kartą Gruzijoje pamačiau civilizuotą rinkiminį procesą. Tai buvo tikrai įdomu – susitikimai su rinkėjais, debatai. Ir žmonės išrinko patys, niekas nieko nevertė. Vieniems patinka viena kryptis, kitiems – kita. Dabartinė valdžia pasiekė didžiulį progresą, tačiau padarė ir didelių klaidų.
Opozicija iškovojo pergalę, tačiau bloke yra net 6 partijos, kurios jau ne kartą spėjo pasižymėti pakankamai prieštaringais pasisakymais. Ar jos sugebės sėkmingai dirbti kartu?
Visų pirma, įdomu tai, kad jos sugebėjo sudaryti koaliciją ir surasti bendrą kalbą. Dabar bus įdomu, kaip viskas klostysis parlamente, kuriame jie turės daugumą. Šios partijos turėjo skirtingas kryptis, skirtingas programas, tačiau sugebėjo susijungti su bendra programa į vieną politinę platformą. Kol kas sunku pasakyti, kaip viskas klostysis parlamente. Kol kas apie tai kalbėti anksti. Tačiau aš manau, kad parlamente vyks labai geri debatai. Būsimoji opozicija, kuri dabar valdė šalį, yra labai patyrusi. Todėl abi pusės labai gerai viena kitą tikrins. Tad viskas turės vykti pagal programą. Patikėkite, aš galiu jums garantuoti – viskas bus daroma tik šalies ir žmonių labui, nes toks yra mūsų šalies, mūsų žmonių pasirinkimas.
O ar pergalę iškovojusi opozicija sugebės rasti bendrą kalbą su pralaimėjusiais valdančiaisiais?
Būtinai. Civilizuotos valstybės parlamentas veikia valstybės labui, savo žmonių labui. Aš nežinau žmonių parlamente, kurie galvotų kitaip. Man labai patiko, kad pirma, ką pasakė opozicijos lyderis B. Ivanišvilis, buvo tai, kad šalis vystysis ta pačia kryptimi, kuria vystėsi iki šiol – Europos Sąjunga ir NATO. Man tai svarbiausia. Tai svarbiausia ir visiems žmonėms. Ir aš manau, kad šiame sektoriuje abi pusės parlamente sėkmingai bendradarbiaus.
Tad galime būti užtikrinti, kad Gruzija išlaikys provakarietišką kursą?
Būtinai, aš tuo neabejoju.
O kaip dėl visų tų žiniasklaidoje išsakytų baimių dėl tariamo atsigręžimo į Rusiją?
Tai jokiais būdais nereiškia, kad mes pasitraukiame iš savo orbitos. Mes vystysime santykius, mes ieškosime kelių, kaip kalbėti su Rusija. Be dialogo nieko nebūna, reikia diskutuoti, reikia kalbėti. Opozicijos programoje yra punktas, kaip vystyti santykius su Rusija. Kaip „vystyti“. Tai įdomi koncepcija. Nes yra svarbių klausimų – ekonominis ir okupuotų regionų klausimai. Tačiau su Rusija tartis bus labai sunku. Duok dieve, kad viskas vyktų taip, kaip mes norime, kaip jūs norite, kaip nori Europa – kad būtų kalbama kaip lygūs su lygiais, o ne kaip viena maža ir viena didelė valstybė.
Ar yra galimybė normalizuoti santykius su Rusija?
Ką reiškia normalizuoti? Aš nemanau, kad Rusija pasakys, kad štai, pasikeitė valdžia, tad mes išvesime savo karius ir paliksime okupuotas teritorijas.
Tai turbūt ir yra svarbiausias klausimas?
Šis klausimas svarbiausias kiekvienam gruzinui. Svarbiausias ir man. Ir visos šios santykių vystymo pastangos turbūt ir yra dėl to, kad būtų galima rasti kažkokį protingą sprendimą, kaip vėl atstatyti teritorinį Gruzijos vientisumą.
George Kerdikošvilis (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
B. Ivanišvilio programa – įdomi
B. Ivanišvilis daugeliui žmonių vis dar išlieka pakankamai paslaptinga persona. Kaip jūs galėtumėte jį apibūdinti? Ko mes iš jo galime tikėtis?
Šis žmogus sugebėjo „laukiniuose Vakaruose“ sukurti didžiulį kapitalą. Tačiau svarbiau tai, kad jis turėjo valios surinkti ir suvienyti tiek skirtingų partijų į vieną koaliciją bei iškovoti pergalę rinkimuose. Tai daug ką pasako. Kaip bus toliau? Sunku pasakyti, nes asmeniškai jo dar nepažįstu. Tačiau tai, kad šis žmogus yra labai užsibrėžęs, yra neabejotina. Niekas iki tol nesugebėjo sujungti opozicines partijas, o jis sugebėjo. Jis geras organizatorius. Ir jo programa yra įdomi, nors ją vykdytų bus sunku. Jeigu ši programa vis dėlto bus pamažu vykdoma, tai turėtų būti tikras ekonominis bumas Gruzijai. Ir jis turės labai rimtų oponentų parlamente. Jų taikus oponavimas tik dar labiau prisidės prie demokratijos vystymo Gruzijoje.
O kas dabar laukia M. Saakašvilio, ypač turint omenyje, kad kitąmet laukia prezidento rinkimai?
Pagal Gruzijos konstituciją jis prezidentu būti nebegali. Ir niekas nenumato tokios galimybės. Bus nauji rinkimai, ir kandidatų atsiras daug. Nors pagal naują konstituciją, prezidento galios bus gerokai sumažintos.
Tad tas pats B. Ivanišvilis turbūt net nepretenduos į prezidento postą?
Aš manau, kad ne. Jis turbūt sieks premjero posto. Ne paslaptis, kad laimėjęs rinkimus blokas siūlys prezidentui į premjero postą kandidatą B. Ivanišvilį. M. Saakašvilis pareiškė, kad padės dirbti laimėjusiai partijai, patvirtindamas ministrų kabinetą. Aš manau, kad viskas vyks konstruktyviai. Nes toks yra žmonių interesas. Niekas Gruzijoje neleis priešintis žmonių valiai. Aš manau, kad Gruzijos žmonės politiškai subrendo. Visas procesas vyko taikiai. O kol kas prezidentu lieka M. Saakašvilis. Ir jis dirbs su parlamentu būdamas opozicijoje. Tai yra normalu.
Abipusė meilė
Gruzijos ir Lietuvos santykiai visada buvo draugiški. Tokie jie buvo ypač prezidento Valdo Adamkaus laikais. Kaip Jūs mūsų šalių santykius apibūdintumėte dabar? Ir kokios yra perspektyvos?
Lietuvos politikai daug stengėsi, daug konsultavo, padedant daryti demokratiškus žingsnius. Tad Gruzijos demokratijos pergalė yra ir Lietuvos politikų pergalė. Ir manau, kad jokių pasikeitimų laukti nereikėtų. Žinoma, laukiame ir rinkimų Lietuvoje, tačiau kas benugalėtų, kas beatsidurtų parlamente, nėra tokių politinių jėgų, kurios nesusivienytų Gruzijos klausimu. Nes Lietuva taip pat perėjo tą kelią, kaip ir Gruzija. Tai buvo sunkūs laikai. Lietuviai irgi kentėjo.
Lietuvos ir Gruzijos santykiai visada išliks geri, nepaisant to, kas bus parlamente. Tai yra abipusė meilė. Ir mes, diplomatai, ir toliau sieksime, kad Lietuvos ir Gruzijos politikai kontaktuotų, darytų bendrus žingsnius. Juk puikiai žinome, kaip aktyviai Lietuva ragina priimti Gruziją į Europos Sąjungą ir NATO. Politikus ir politiką pasirenka žmonės. Lietuvos tauta myli Gruzijos tautą. Gruzijos tauta myli Lietuvos tautą. O žmonėms netrukdo jokia politika. Žmonių diplomatija yra geriausia diplomatija.
O kokia situacija su ekonominiais Lietuvos ir Gruzijos santykiais? Ar kas keisis po šių rinkimų? Kokios yra ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos?
Šiais metais lietuviškos produkcijos eksportas į Gruziją išaugo taip, kad aplenkė visas Baltijos šalis. Pastaruosius trejus ketverius metus mes aktyviai vystome ekonominį bendradarbiavimą ir turime rimtą progresą. Na o didžiausias eksportas iš Gruzijos į Lietuvą yra be abejo „Borjomi“. „Borjomi Europe“ įkurtas Lietuvoje, ir tik per Lietuvą į Europą keliauja visas „Borjomi“ eksportas. Tai yra labai svarbus rodiklis, juk Lietuvai patikėjome tai, kas mums brangiausia – „Borjomi“.
Galima kalbėti ir apie kitas sferas. Lietuviai nusipirko prekybos centrų tinklą Gruzijoje. Daug lietuvių įmonių dirbo su statybomis Gruzijoje. Labai rimtai veikia „Acme Computer Components Georgia“, kuri kontroliuoja daugiau nei pusę Gruzijos rinkos. Tad galiu teigti, kad Lietuvos ir Gruzijos ekonominiai santykiai yra išties geri. Ir jie vystysis dar labiau. Lietuvos ir Gruzijos santykiai visada bus aukščiausiame lygyje – tiek politine, tiek ir ekonomine prasme.
Ačiū už pokalbį.
Ačiū jums.
Taip pat skaitykite:
Suskaičiavus beveik visus biuletenius, Gruzijos opozicija pirmauja su 55 proc. balsų
