Interviu su portalu tv3.lt Klaipėdos meras V. Grubliauskas atvirai pasakojo apie kovos su koronavirusu patirtį, požiūrį į prezidentą, santykius su Vyriausybe bei Aurelijumi Veryga ir tai, kas laukia jo politinės karjeros.
Klaipėda – priešakinė fronto linija
Kokia situacija dėl koronaviruso Klaipėdoje šiuo metu? Prieš kelis mėnesius šaukėtės kariuomenės pagalbos, o kaip yra dabar? Ar miestas vis dar karo stovyje ar Klaipėda grįžta į įprastinį gyvenimą?
Klaipėda, kaip ir visa Lietuva, tikrai atsigavo po pirmojo patirto nokdauno. Kalbant apie Klaipėdą, pirmas dalykas, kurį reikia prisiminti ir jo neužmiršti, tikriausiai visą laiką buvome priešakinėje fronto linijoje. Nei čia giriantis, nei čia per daug dėl to apgailestaujant, bet Klaipėdoje teko atlaikyti didžiąją koronaviruso bangą.
Natūralu, kad tuo metu, kai buvo kalbama apie visas suvaldymo galimybes, pajėgas ir resursus, tai, be abejo, buvo kalbama ne tik apie policiją, apie Viešojo saugumo tarnybą, bet ir tam tikrais atvejais, jei to reikėtų, ir apie kariuomenės pajungimą.
Klaipėda praktiškai visą tą laiką išliko tais niekada taip ir neužsidariusiais vartais sugrįžti į Lietuvą. Valstybinės misijos sprendimas, be abejo, buvo ne iš lengvųjų, bet šis iššūkis buvo įveiktas, tiek dėl mobiliojo punkto, tiek dėl karščiavimo klinikos. Visi šie klausimai buvo pakankamai karšti, bet jie visi buvo išspręsti.
Kalbant apie šiandieninę situaciją, ką aš matau, kiek tenka būti mieste, tai klaipėdiečiai tikrai grįžta į normalaus gyvenimo vėžes. Bet grįžta atsakingai ir suvokdami, kad per ankstyvas, per drąsus ar per daug entuziastingas grįžimas gali visus grąžinti prie niūrios ir rūsčios kovidinės realybės.
Tokio scenarijaus nelabai norisi, todėl matau nepamirštančius savisaugos jausmo miestiečius tiek prie molo, tiek paplūdimiuose, tiek ir miesto aikštėse. Tokių situacijų, kaip kokiam Italijos miestelio merui, kad reikėtų eiti su garsiakalbiu ir vaikyti, nelabai buvo. Aišku, yra visko, bet tai tikrai nedominuoja.
Dalis žmonių krizės ar sukrėtimo laikotarpiu gręžiasi į lyderius, autoritetus, ieško kažkokios paguodos ar nuraminimo. Jūsų nuomone, jums pavyko išpildyti tą lyderio vaidmenį krizės akivaizdoje?
Manau, būtų nekuklu ir nekorektiška kalbėti apie save, kaip aš save vertinu. Reikėtų klausti tų, kurie ieškojo lyderio, ar jie jį surado ir, jei taip, kame jie jį surado. Mano darbas, mano veikla, ypatingai tuo laikotarpiu, pirmiausia buvo orientuota į tas visas pasekmes, tarpžinybinius derinimus.
Nebuvo laiko galvoti, kaip tu atrodysi, ar tu patrauklus lyderis, ar ne. Visai ne tas buvo galvoje ir aš neturėjau to tikslo veikti ar dirbti dėl įvaizdžio kūrimo. Darbo buvo per akis, jis buvo labai sudėtingas, jis buvo labai karštas. Norom nenorom, dažnai tekdavo būti tos kovos su CIVID-19 frontuose.
Tikrai net negalvojau, kaip čia iš šalies atrodo, kaip čia bus vertinama. Tiesiog reikėjo dirbti nesidairant, nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro. Praėjus kažkiek laiko bus galima bus galima įvertinti, kaip kas veikė, kaip kas neveikė.
Tik tiek galiu pasakyti, kad nesislėpiau nuo nepatogių temų ir klausimų, nebėgau nuo atsakomybės, bet tą dariau, darau ir darysiu ne tam, kad kažkam patikčiau ar kažkas gerai vertintų, bet tam, kad būtų padaryti darbai taip, kaip aš geriausiai tai suprantu.
Kai kurie ekspertai pastaruoju metu pasigedo prezidento Gitano Nausėdos lyderystės šaliai sunkiu metu. Jūs per praėjusių metų rinkimus agitavote už Gitaną Nausėdą, tad, ar jums dabar nestinga ryškesnio šalies vadovo vaidmens?
Žinote, visada yra lengviau kažkam sakyti pastabas, kažką kritikuoti ar juo labiau kažkuo piktintis, kad kažko mažai matosi ar pasigendama tvirtos rankos, garsesnio žodžio. Aš asmeniškai vertinu, kad prezidentas, būdamas nepriklausomu nuo partijų, jų susitarimų ar įpareigojimų, vis tik atliko Konstitucijoje numatytą misiją.
Kad jis nesikišo ir netrukdė kai kuriais atvejais, buvo pati didžiausia pagalba. Ir taip buvo nesusikalbėjimo tuose valdžios koridoriuose, tarp ministerijų, tarp ministerijų ir Vyriausybės. Nenoriu sakyt chaoso, bet tokių disorganizacinių momentų ir taip buvo pakankama be dar papildomo kišimosi, reguliavimo ar nurodymų.
Manau, kad prezidentas buvo savo vietoje, atliko savo darbą, o jei kažkas pasigedo kažkokio diktatoriaus ar kažkokio rūstaus valdovo, tai ne ten reikėtų jo ieškoti.
Ne viena karšta diskusija su Veryga
Kaip jūs įvertintumėte santykius su Vyriausybe ir Sveikatos apsaugos ministerija šios krizės akivaizdoje? Ar, jūsų nuomone, pavyko tinkamai koordinuoti darbą? Ar, vis tik, jautėsi trintis?
Sudėtinga kalbėti ir lyginti, kaip kitiems sekėsi ar nesisekė ir, ar mums čia sekėsi ar nesisekė. Atvirai pasakysiu, kalbant apie save asmeniškai, aš visą laiką ieškau konsensuso ir sutarimo. Bet buvo tikrai ne viena tokia situacija, kai teko išsakyti kitokią nuomonę nei ji buvo transliuojama iš Vilniaus.
Čia tie nuomonių išsiskyrimai buvo ne dėl to, kad norėtųsi konflikto ar matomumo, bet, atvirai pasakius, Klaipėdos specifika, uosto specifika turėjo tam tikrų niuansų, kurie ne visada patekdavo į visiems vienodai pateiktą reglamentavimą. Todėl ne kartą teko su ministru kalbėti asmeniškai, kartais ir karštokai, dėl to, kad yra tam tikrų sprendimų, kurių Klaipėdai reikėtų šiek tiek kitokių. Ta Klaipėdos specifika buvo tokia, kurią, aš suprantu, ne taip lengva buvo iš Vilniaus išskirti.
Šiaip, natūralu, šita kovidinė krizė ir kova buvo visiems iššūkis, visiems nauja. Nepaisant to, kiek visi raportavo, kiek mes pasiruošę, laikas parodė, kad šimtu procentų pasiruošęs nebuvo niekas. Bet ne dėl to, kad kažkas sąmoningai nesiruošė ar ruošėsi kažkokiai diversijai. Matyt, niekas neįvertino, kad tai ateis taip greitai, tokia apimtimi.
Natūralu, kad tie santykiai su Sveikatos apsaugos ministerija buvo darbiniai, emocijų juose neišvengta, yra karštų, jautrių temų, kurios išlieka iki šių dienų. Bet, dar kartą kartoju, jei yra galimybė išspręsti viską diskusijose, kad ir karštose, o ne viešose polemikose, tai aš visą laiką renkuosi tą kelią. Natūralu, jei matau, kad nevisiškai tiksliai atspindima reali situacija, na, aš ne iš tų, kurie ramiai pratylės krūmuose, laukiant, kad tai pasakys kažkas kitas. Yra tokia taktika, bet ji ne man.
Ar iš valdančiųjų nejautėte bandymų, liaudiškai tariant, kišti pagalius į ratus, galbūt iš kažkokios nuoskaudos, kad nugalėjote jų kandidatą praėjusių metų mero rinkimuose?
Aš išlikčiau diplomatišku žmogumi tokioje situacijoje. Mes su ponu Vaitkumi esame tos pačios tarybos nariai, bendraujame labai normaliai, mano nuomone, pakankamai dalykiškai. Aš asmeniškai nejaučiu jokių nuoskaudų, negaliu kalbėti už jį. Ar tokių nuoskaudų nejaučia kažkas Vilniuje? Aš to tikrai negalėčiau komentuoti.
Kita vertus, kas galėtų paneigti galimybę, kad tam tikro revanšo gal ir nori, tikrai ne ponas Vaitkus, bet jį delegavę ar į jį dėję tam tikrus lūkesčius. Be abejo, Klaipėda nėra ta spalva nudažytas regionas ir miestas, kuri šiuo metu dominuoja Seime ir Vyriausybėje. Gal tai ir sukuria, leisiu sau pajuokauti, spalvinio diskomforto kam nors.
Ligoninės vadovas – ne draugas
Norėčiau pakalbėti apie Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) ir jos vadovą Vinsą Janušonį. Dėl infekcinės kontrolės pažeidimų ligoninė buvo tapusi viruso židiniu, tiriama, ar ligoninėje nebuvo klastojami dokumentai, žiniasklaidoje vis daugiau istorijų apie mobingą ir kitus įvairius pažeidimus įstaigoje, kurie vyko žinant ponui Janušoniui. Ar, jūsų nuomone, po tikrai ne vienos klausimų keliančios istorijos ir situacijos, Vinsas Janušonis gali toliau vadovauti KUL?
Visi šie garsiai nuskambėję argumentai ar nuomonės šiuo metu tiriamos STT ir prokuratūros. Visą tai, ką jūs išsakėte, yra specifiniai procesai, vykę pakankamai uždaroje teritorijoje. Net ir tos komisijos, kurios atvažiuodavo, nelabai kišdavo nosį į koronaviruso epicentrą.
Kaip ten ko būdavo laikomasi, kaip ten kas buvo aprūpinama, kiek buvo įgyvendinami tie sprendimai, kurių kartais būdavo po 3-4 per dieną, kurie kartais prieštaraudavo vienas kitam. Tai pasakyti gali tik specialistai ir kompetetingos institucijos.
Ar iš tikrųjų įstaigos vadovas pilnai atliko tuos veiksmus ir jam deleguotą misiją, vykdydamas visus reikalavimus, kurie yra pakankamai aiškiai suformuluoti? Tą turi atsakyti ne politikai, kurie, natūralu, daugelis turi politinių tikslų, bet specialistai ir tarnybos, kurios šiuo metu atlieka tyrimą. Kai tik jos paskelbs savąjį verdiktą, būtent tą dalykinį, o ne emocinį ar politinį verdiktą, be abejo, sprendimai bus adekvatūs ir neatidėliotini.
Viską suvesti į vieną personaliją, o toks tikslas, kaip matau, yra daug kam, manau nebūtų visiškai tikslinga. Galiu drąsiai ir visiškai atsakingai pasakyti, negyniau, neginu ir neginsiu nė vieno, tarp jų ir KUL vadovo, nuo jų atsakomybės už jų tiesioginę misiją.
Tikrai nenorėčiau groti iš kurios nors partijos padėtų gaidų. Turi dominuoti ne emocijos, ne norai kažką pakeisti, o labai aiškus dalykinis įvertinimas. To aš labai tikiuosi iš prokuratūros ir iš STT. Bet reikia pripažinti, kad klaidų esama, apie jas bus kalbama. Jų neišvengia nė viena įstaiga, ir sostinėje, ir Laikinojoje sostinėje, kurios gyrėsi, kad dirbo saugiai ir viso to išvengė.
Šiandieninė situacija rodo, kad beveik neliko nepaliestų tų didžiųjų įstaigų, kad ir kaip kas tvarkėsi, kad ir kaip kas džiaugėsi ir gyrėsi. Matyt, klaidų neišvengė ir jas pripažįsta ir patys aukščiausi Vyriausybės bei ministerijų atstovai, klaidų esama ir čia. Ar jos tokios, už kurias jau vadovas turi būti nušalintas, atsakys tiriančios institucijos. Jų verdiktas bus galutinis ir nediskutuotinas.
Kalbama, kad Vinsas Janušonis turi, jeigu galima išsireikšti, „stogą“ savivaldybės administracijoje, taip pat teigiama, kad jis artimas jūsų bičiulis ir dėl to gali jaustis saugus dėl savo pareigų. Kaip tai pakomentuotumėte?
Tų interpretacijų girdėjau dar ne tokių. Tos interpretacijos yra iš to paties choro. Galiu drąsiai pasakyti – nesu aš pono Janušonio draugas. Bet, be abejo, aš jį puikiai pažįstu tiek metų gyvendamas Klaipėdoje, jau dešimtus metus dirbamas mero pozicijoje.
Bet tikėtis, kad meras galėtų būti tuo „stogu“, nors steigėjas yra savivaldybės taryba, veiklą prižiūri savivaldybės administracija, būtų šiek tiek daugiau negu naivu. Juo labiau, kad opozicija taryboje yra labai kovinga ir kompetentinga, kalbėti apie kažkokius „stogus“, draugystes… Kalbėti galima ką nori, bet tai tikrai pakankamai toli nuo realybės.
Kita karšta tema buvo „Klaipėdos hospisas“. Pradėtas tyrimas, ar viruso židiniu tapę slaugos namai legaliai vykdė savo veiklą. Ar, jūsų nuomone, savivaldybės administracijai tenka kažkokia atsakomybė, kad jos teritorijoje galimai neteisėtai veiklą vykdė tokia įstaiga?
Tai yra privati tokias paslaugas teikianti įstaiga, kuriai leidimų ar derinimų savivaldybei nereikėjo ir nereikia. Čia yra tam tikras įstatymų leidėjų spragos pripažinimas. Tai čia yra vienas aspektas. Kitas dalykas, kada šita situacija pratrūko ir tapo dar vienu labai aiškiu ir rizikingu koronaviruso židiniu, tai Klaipėdos savivaldybė pati pirmoji ėmėsi visų adekvačių tą minutę ir toje vietoje įmanomų veiksmų.
Atsimenu, kai man paskambino šios įstaigos vadovė, tai mano pirmas pasakymas jai – užsidarykite duris, niekur nejudėkite, o mes tuoj pat užtikrinsime apsaugą iš išorės, kad šią minutę lokalizuotume židinį.
Dėl šios vietos reikėjo kokius keturis ar penkis ekstremalių situacijų komisijos posėdžius šaukti, įtikinėti tas pačias valstybines institucijas, kad neieškokime būdų pervežti kažką ar išvežti kažkur daugiau, o lokalizuotume židinį vietoje. Mūsų balso iš pradžių nelabai norėjo klausyti, bet galiausiai išgirdo. Šiuo metu ten yra keletas žmonių, kurie gydomi ir, tikiu, kad jie pasveiks. Vis tik, tai įrodo, kad tas sprendimas buvo tikslus ir teisingas.
Tik priminsiu, kad savivaldybė, spręsdama šito židinio lokalizavimo klausimus, neieškodama oficialių juridinių pagrindimų, bet spręsdama situaciją čia ir dabar, skyrė apgyvendinimo paslaugas savanoriams, kurie dar ir šiandien tebedirba hospise, skyrė jiems maitinimą tris kartus per dieną, parūpino konteinerius medicininėms atliekoms. Kažkas plakė iš Vilniaus, o kodėl mes padedam, tegu susimoka. Taip, galima taip spręsti, bet laikas ir rizikos dydis neleido eiti tuo keliu.
Šita situacija yra suvaldyta, savivaldybės kaltės, kad ten taip įvyko, tikrai negali būti, nes tą visą veiklą kuruoja ir prižiūri Sveikatos apsaugos ministerijos institucijos.
Mums buvo kilusi abejonė dėl europinių projektų, kuriuose savivaldybė skyrė tam tikrą dalinį kofinansavimą. Buvo kreiptasi į europines institucijas, kad išaiškintų, ar tikrai savivaldybės administracija viską darė teisėtai ir teisingai. Belieka tik konstatuoti, kad prieš kelias dienas atėjo atsakymas iš fondų, kurie kartu su savivaldybe kofinansavo veiklas hospise. Pasak jų, viskas preliminariai buvo atlikta pagal procedūras, jų nepažeidžiant.
Šitoje vietoje tai labiau išryškino teisės aktų spragas. Kai išduodamas leidimas, nesidairant į miestą, o visus instrumentus turint valstybės institucijoms. Po taip ir būna, kad metų metus neatliekant patikrinimų ir susidarius tokiai situacijai, galima tik skėsčioti rankomis ir sakyti, va, matot, nepasižiūrėjom.
„Klaipėdos hospisas“ buvo gera pamoka ne tiek Klaipėdai, kiek visai sistemai, kad joje daug ką reikia neatidėliotinai keisti. Kaip suprantu, dabar jau daug kas keičiama.
Poilsiautojų (ne)laukia
Turizmo sektorius tikisi, kad kelionių į užsienį pabūgę tautiečiai masiškai atostogaus Lietuvoje. Tad, ar Klaipėda pasiruošusi poilsiautojų antplūdžiui ir koks šiltasis sezonas laukia uostamiesčio?
Gal skambės kiek paradoksaliai, bet adekvačiai šiam laikmečiui, kad tų tokių masinių srautų, plūdimo į paplūdimius, tikrai nelabai norėtųsi. Kalbant apie vasaros sezoną Klaipėdoje, tai šiai minutei sezono atidarymas planuojamas birželio 12 d., tai čia toks oficialus startas.
O Klaipėdos paplūdimiai, kaip ir kasmet, pasitiks poilsiautojus tradiciškai atsinaujinę. Atnaujinti ir pandusai neįgaliesiems, poilsio aikštelės, apžvalgos aikštelės, dušo kabinos, kurios, be abejo, bus nuolatos dezinfekuojamos.
Kitą savaitę mes galutinai išsakysim savo poziciją dėl masinių renginių vasarą, kuriais Klaipėda garsėja. Kaip žinote, Europiadą, kurios taip laukėme ir, dėl kurios taip kovojome, teko nukelti į kitus metus.
Kitą savaitę turėtų būti sprendimas dėl Jūros šventės, nors preliminariai galiu pasakyti, kad tikrai tokia apimtimi, kokia būdavo iki šiol ir, kokia, tikiuosi, bus ateityje, tikrai nebus. Jos pagrindiniai akcentai išliks, bet ir Jūros šventės atveju, ir bet kokio kito renginio atveju, pirmas ir esminis klausimas yra saugumo užtikrinimas.
Jeigu to užtikrinimo vardan reikės aukoti kai kuriuos renginius, tikrai bus pasirinktas tas kelias. Rizikuoti, patiems veržtis pasitikti antrąją bangą nerekomenduoju niekam, mes į tai žiūrime itin atsakingai. Geriau tam tikri praradimai, kad ir skaudūs, šiais metais, bet išvengimas pasekmių, kurios būtų nepalyginamai skaudesnės.
O pats ar planavote jau atostogas? Kažkur vyksite?
Geras klausimas, apie tai net negalvojau. Pasakysiu tik tiek, kad koronavirusas sujaukė tiek, kad po dviejų atliktų operacijų abiem kojom, net neturiu laiko pagalvoti apie reabilitaciją, kuri yra būtina ir neišvengiama. Todėl ir dabar vaikštau šlubuodamas, raišuodamas. Galvoju, kaip čia reabilituotis be reabilitacijos. O apie atostogas, atvirai šnekant, net pagalvot apie tai neturėjau kada.
Per pastaruosius metus jums teko dorotis su ne viena krizine situacija, prieš tai buvo „Grigeo Klaipėda“ vamzdžio skandalas, dabar koronavirusas. Ar po tokio įtempto laikotarpio nepavargote nuo politikos? Neplanuojate visko mesti ar, bent jau, padaryti pertraukos?
Galiu drąsiai, nedviprasmiškai ir labai aiškiai pasakyti, kad tai yra tikrai paskutinioji mano kadencija. Net neturiu minties dar kartą pretenduoti. Tikrai, net nesvarstau, atmetu tokią galimybę, tęsti politinę karjerą, pasibaigus šiai kadencijai.
Kitą vertus, jūs labai teisingai pastebėjote, tiek išbandymų per trumpą laiką, kiek teko Klaipėdai, klaipėdiečiams ir man, tikriausiai nepamena nė vienas mano kolega meras per visą nepriklausomybės laikotarpį.
Tai ir „Grigeo Klaipėda“, ir tarša, ir kvapai, ir, galų gale, koronavirusas, ir dar gausybė kitų dalykų, kurie taip sukrito į Klaipėdą per trumpą laiką… Tokios situacijos nepamena niekas.
Aišku, tai vargina, tai sekina. Bet tai mano darbas, tai mano misija, tai mano tarnystė gimtajam miestui. Apie komfortą ar patogumą toje tarnystėje reikia pamiršti, apie jį negalima net kalbėti. Bet tą misiją, kuriai esu išrinktas, tikrai turiu ją daryti, turiu ją atlikti, kaip gebu, kaip moku. Bet kalbėti apie politinę karjerą, tai tikrai ne. Ačiū, užteks.