Prie Europos Vadovų Tarybos stalo pirmą kartą sėdinčio naujojo Vokietijos kancelio Olofo Shcolzo veide šventinės nuotaikos nė kvapo. Europos Vadovų Taryboje dar neseniai vyravusį optimizmą dėl pažabotos koronaviruso pandemijos ir greito ekonominio atsigavimo pakeitė nerimas dėl augančios infliacijos, rekordinių energijos kainų ir plintančios omikron atmainos.
Nepaisydamos bendros europinio COVID-19 paso tvarkos, šalys viena po kitos imasi įvedinėti savo tvarką. Portugalija, Italija, o dabar ir Graikija skelbia, kad plintant omikron atmainai atvykstantiems į šias šalis nebeužteks būti pasiskiepijus. Visi keliautojai privalės kaip ir ankščiau vėl pateikti ir neigiamą COVID-19 testą. Į Italiją atvykę nepasiskiepiję asmenys turės dar ir penkias dienas karantinuotis.
„Tai kova prieš laiką. Kiekviena laimėta savaitė iki tol kol iš tiesų smogs omikron banga, mums suteikia laiko stiprinančia skiepo doze paskiepyti daugiau žmonių“, – sako Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis.
Tokie vienašališki šalių sprendimai sukėlė sumaištį Briuselyje. Lietuva kaip ir didžioji dalis kitų eurobloko narių nori, kad bendrija veiktų koordinuotai ir kartu spręstų tokius svarbius klausimus kaip kelionių suvaržymai, o negrįžtų prie chaoso pandemijos pradžioje, kai šalys nesitarusios puolė uždarinėti savo sienas.
Europoje, o ypač rytinėje jos pusėje, skiepijimo tempams stagnuojant, kalbos Europos Vadovų Taryboje pasisuko ir apie privalomą vakcinaciją. Austrija privalomus skiepus įves jau vasarį. Graikijoje nuo sausio vidurio nepasiskiepiję asmenys virš 60-ties, kas mėnesį gaus po 100 eurų baudą. Dėl privalomų vakcinų netrukus balsuos ir Vokietijos parlamentas. Tačiau derybininkai sako, kad sutarimo dėl privalomų vakcinų Europos Sąjungos mastu nematyti, nors kai kurios šalys ir nori griežtesnės kontrolės.
„Turime labai atidžiai stebėti, kas vyksta. Austrijoje užbaigėme karantiną, išskyrus tiems, kas nepasiskiepiję. Jiems jis ir toliau galioja. Karantiną baigti pavyko tik dėl to, kad žmonės jo griežtai laikėsi“, – pažymi Austrijos kancleris Karlas Nehammeris.
Temperatūrai Europoje krentant, augančios elektros ir dujų kainos dar vienas galvos skausmas Europos lyderiams. Ypač pietinėms ir rytinėms šalims, kur jos ir toliau muša visų laikų rekordus. Nors kalbama, kad pavyko rasti kompromisą, kad šalys dujas galėtų pirkti kartu ir taip gautų geresnę kainą rinkoje, Ispanija ir Lenkija ragina iš esmės keisti energetikos sektoriaus taisykles. Nepaisant Briuselio siekių pereiti prie atsinaujinančios žaliosios energetikos leisti finansuoti senuosius energijos šaltinius ir atominę energetiką.
„Lenkija nori įvesti galimybę finansuoti dujų gavybą ir branduolinę energiją. Dujos išmeta nedaug emisijų, o branduolinė energija – nulį. Mums šių energijos išteklių reikės ateinančius 30 metų ar net ilgiau“, – teigia Lenkijos premjeras Mateuszas Morawiecki.
Lyg problemų būtų negana, infliacija Europos Sąjungoje dar lapkritį pasiekė rekordinius 4,9 procento.
Augančią infliaciją Europos Sąjungoje aptarti šiandien Frankfurte renkasi Europos Centrinio banko vadovybė. Jo pirmininkė Christine Lagard ramina, kad infliacijos šuolis laikinas, tačiau čia Briuselyje, Europos Sąjungos makroekonominiai rodikliai vis labiau neramina Europos Sąjungos lyderius.
Prognozės rodo, kad didžiausiai Europos Vokietijos ekonomikai jau šią žiema gresia recesija, o tai gali atsiliepti visam žemynui.
Europos Vadovai šiandien iki išnaktų žada diskutuoti ir apie senąjį žemyną drebinančius migracijos iššūkius bei toliau augančią Rusijos grėsmę.
