Vienoje iš socialinio tinklo grupių internautas papasakojo, kaip užsakyta prekė iš užsienio buvo pradanginta, o dėl to galiausiai teko skaičiuoti nemenkus nuostolius.
„Susidūriau su problema, kurios būčiau norėjęs išvengti. Prieš kurį laiką užsisakiau prekę iš „Amazon“ už 1,2 tūkst. eurų, tačiau vėliau sužinojau, kad galėjau rasti tą pačią prekę pigiau Lietuvoje. Todėl nusprendžiau grąžinti ją.
Grąžinus prekę ir praėjus tam tikram laikui, supratau, kad negavau nei patvirtinimo, nei pinigų iš „Amazon“. Pradėjau klausti, kur yra mano prekė, o jie man pranešė, kad siunta nebuvo „daėjus“ iki jų“, – teigė internautas.
Pasak socialinio tinklo vartotojo, praėjus 5 mėnesiams, „Lietuvos paštas“ pripažino, kad siunta buvo prarasta.
„Jie paprašė manęs pateikti prekės vertės pagrindimą, tą ir padariau. Tačiau „Lietuvos paštas“ pasiūlė kompensaciją tik 40 eurų, nes siunta buvo neapdrausta (aš net nebuvau informuotas apie tokias galimybes).
Man kilo klausimas, kaip turėčiau elgtis šioje situacijoje? Ar manoma gauti didesnę kompensaciją nei 40 eurų?“ – klausė socialinio tinklo vartotojas.
Šykštus moka du kartus?
Lietuvos pašto atstovas Lukas Simonas Zadarackas naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad kompensacijos už prarastą pašto siuntą dydis yra nustatomas pagal pateikiamus ir siuntos vertę patvirtinančius dokumentus. Pavyzdžiui, sąskaitą faktūrą ar pirkimo kvitą.
„Tuo atveju, jeigu siuntėjas šių dokumentų neturi, jam kompensuojamos tik siuntimo išlaidos, o tokios kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis Pasaulinėje pašto konvencijoje nustatytais tarifais ir priklauso nuo siuntos tipo ir nuo jos svorio“, – teigė jis.
Pašnekovas klientams taip pat pataria, kas jeigu yra siunčiami vertingi daiktai, visuomet yra rekomenduojama už papildomą mokestį įsigyti įvertintosios siuntos draudimo paslaugą.
„Tokiu atveju visada galima sekti jos kelią. Be to, jos dingimo atveju, pateikus siuntos vertę įrodančius dokumentus, garantuojamas 100 proc. žalos atlyginimas. Tiesa, egzistuoja didžiausios galimos kompensuojamos sumos, jos priklauso nuo šalies, į kurią siunta siunčiama“, – patarė L. S. Zadarackas.
Kompensacijos dydis gali būti skirtingas
Advokatas Arvydas Budnikas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad dažniausiai siunčiama iš anksto supakuota siunta, todėl pašto paslaugos teikėjui nėra žinoma nei jos turinys, nei vertė.
Be to, pasak advokato, net jei ir siunta yra pakuojama išsiuntimo vietoje, pašto paslaugos teikėjui siuntinio turinys ir vertė automatiškai nėra žinoma.
„Netgi jeigu siuntinį pakuojant vietoje per vaizdo kameras ir būtų matyti, koks konkrečiai daiktas yra siunčiamas, tai vien iš vaizdo įrašo nebūtų galima patikrinti to daikto savybių.
Pavyzdžiui, būtų matyti, kad siunčiamas mobilusis telefonas, bet kaip žinoti, ar jis įsijungia ir veikia? Tam reikia turėti ir apžiūrėti patį daiktą“, – kalbėjo A. Budnikas.
Advokatas taip pat svarsto, kad jei galiotų priešingos taisyklės, iškiltų galimų piktnaudžiavimo atvejų riziką.
„Įsivaizduokime, kad išsiuntus iš karto supakuotą siuntą, kai niekas nematė jos turinio, tai siuntai dingus, vėliau būtų galima pašto paslaugos teikėjui teigti, kad ten buvo koks itin brangus daiktas ir reikalauti didelių sumų atlyginimo.
Galimai būtų piktnaudžiavimų, jeigu dingus siuntai, siuntėjas galėtų teigti, kad siuntoje buvo kažkoks labai brangus daiktas, nors iš tikrųjų galbūt taip ir nebuvo. Kaip, dingus siuntai, reikėtų patikrinti, koks daiktas joje buvo, kokios jo savybės ir vertė, kokią sumą už dingusią siuntą turėtų pašto paslaugos teikėjas atlyginti?“ – kalbėjo A. Budnikas.
Tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų, kai siunta yra prarandama siunčiant ją per pašto paslaugos teikėją, yra nustatytos specialios taisyklės.
„Siuntą praradusio asmens patirtos žalos atlyginimo klausimą reglamentuoja specialūs teisės aktai: Pašto įstatymas, Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinės pašto konvencija, Pašto korespondencija ir Pašto siuntinių reglamentas.
Remiantis minėtais aktais, asmuo gali pasirinkti siuntą siųsti dviem būdais: jis gali siųsti registruotą pašto siuntą ir prisiimti rizikas, arba gali siųsti įvertintąją pašto siuntą su draudimu. Nuo to ir priklausys, ką asmuo atgaus siuntos praradimo atveju“, – paaiškino A. Budnikas
Advokatas taip pat atkreipia gyventojų dėmesį, kad jei asmuo už siuntimo paslaugą sumoka nežymiai pigiau siųsdamas registruotą pašto siuntą, vėliau gali tekti smarkiai nusivilti, mat žalos atlyginimas yra ribojamas minėtų teisės aktų nustatyto dydžio kompensacija
„Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamento RE 701 straipsnio 4 dalis numato, kad žalos atlyginimo suma už tarptautinės registruotosios siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą yra 30 SDR. SDR (liet. – Specialios skolinimosi teisės) – tai piniginis vienetas, kurio vertė yra nustatyta Tarptautinio valiutos fondo, ji nuolat kinta“, – kalbėjo A. Budnikas.
Štai straipsnio rašymo momentu ši vertė siekė 1 SDR = 1,221470 euro, tad kompensacija būtų siekusi apie 36 eurus.
„Taip pat papildomai ir Pašto įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad jeigu dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės siunta dingsta, tai paslaugos teikėjas turi sumokėti sumą, lygią dviguboms siuntimo išlaidoms. Pašto įstatyme taip pat nurodoma, kad patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi.
Taigi, jeigu dingsta registruota siunta, asmuo tegali už ją atgauti minimą nedidelę kompensaciją ir siuntimo išlaidas“, – dėmesį atkreipė advokatas.
Kompensacija – ne didesnė kaip 1,2 tūkst. eurų
Tačiau pinigų grąžinimo sąlygos už pradangintą siuntą įvertintosios pašto siuntos siuntimo atveju yra kitokios.
„Norėdami, kad siuntos dingimo atveju būtų kompensuota siuntos vertė ir siuntimo išlaidos, reikia siųsti įvertintąją pašto siuntą su taip vadinamu draudimu.
Siunčiant siuntą iki 10 kg, už siuntos draudimą mokama papildomai prie siuntimo išlaidų tik 0,30 euro centų siunčiant tiek į ES, tiek ir į ne ES šalis. Jeigu siuntinys viršija 10 kg, tuomet už draudimą papildomai mokama 0,36 euro centai siunčiant į ES šalis ir 0,30 centų siunčiant į ne ES šalis“, – pasakoja A. Budnikas.
Pašnekovas sako, kad draudimas yra naudingas tiek siuntėjui, tiek ir pašto paslaugų teikėjui.
„Pašto paslaugų teikėjui naudingas dėl to, kad tikrai ne visuomet pašto siunta dingsta, tad pašto paslaugų teikėjas uždirba.
Siuntėjui draudimas naudingas todėl, kad siuntos draudimo atveju pradingus siuntai, siuntėjas atgauna daugiau nei siųsdamas registruotąją siuntą. Norėdami pasinaudoti šia draudimo paslauga, pašto skyriuje siunčiant siuntą, reikia nurodyti prekės vertę. Žinoma, reikėtų nurodyti tik tą vertę, kurią asmuo gali pagrįsti įrodymais“, – patarė advokatas.
Jeigu siunta dingtų, pasak A. Budniko, po dingimo paštui reikėtų papildomai pateikti tam tikrus dokumentus, kurie pagrįstų, kad siuntimo metu nurodyta vertė atitinka tikrovę.
Didžiausia galima kompensacija už prarastą siuntą yra 1,2 eurų, kompensacija skiriasi priklausomai nuo to, į kurią valstybę siunčiama.
Advokatas A. Budnikas gyventojams dar kartą pataria neužmiršti pasinaudoti tokia galimybe ir apdrausti savo siuntas.
„Pasitaiko atvejų, kai asmenys neapdraudžia siuntų, siuntos dingimo atveju gauna iš pašto paslaugos teikėjo minimalią išmoką ir vėliau siekia teisme prisiteisti didesnę žalą, kas suprantama, nepavyksta. Tokiu atveju, jeigu siunta buvo nedrausta, nereikėtų gaišti ir pačių savo brangaus laiko.
Siuntos draudimas yra nebrangi paslauga, todėl verta ja pasinaudoti ir būti ramesniems tuo atveju, jeigu siunta būtų prarasta. Visgi žmonės nedraudžia siuntų labiau dėl to, kad nežino apie tokią galimybę, tad apie ją visuomenė turėtų būti plačiau informuojama. Tai nėra brangi paslauga, o privalumai apčiuopiami“, – kalbėjo A. Budnikas.
Pelnas didėjo
Lietuvos pašto (LP) pajamos 2023 m. siekė 14,4 mln. eurų, o pelnas – 5,1 mln. eurų, praneša generalinis direktorius Rolandas Zukas. Anot jo, tokios pajamos leis į valstybės biudžetą už 2023 m. pervesti 3,1 mln. euro dividendų.
„Šie skaičiai – be nuostolių kompensavimo. Bet jeigu įskaitytume vienetinius įvykius ir pirkimus, mūsų pelnas siektų 2,8 mln. eurų“, – pirmadienį žurnalistams pristatė R. Zukas.
„Pirmą kartą per dešimt metų galėjome sumokėti dividendus“, – pridūrė jis. Anot jo, Lietuvos paštas per 2023 m. pristatė 35 mln. laiškų ir siuntų. Pašto direktorius pastebi, kad 2023 m. gabentų laiškų kiekis krito 39 proc., tuo metu siuntų kiekis augo 8 proc.
„Nuo 2017 mažėja laiškų ir smarkiai daugėja siuntų.
Laiškai krinta dėl aiškios priežasties, vis daugiau sąskaitų yra elektroninės, vis daugiau laiškų – skaitmeniniai“, – aiškino pašto direktorius.
