• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Beveik du trečdaliai lietuvių – 64 procentai – jaučia nerimą, įtampą ir stresą. Tą atskleidė naujausias kovą atliktas emocinės sveikatos tyrimas. Pernai dėl karo įsitempę ir neramūs jautėsi beveik visi gyventojai, o šiemet žmonės daugiausia išgyvenimų patiria dėl darbo ir didžiulio krūvio jame.

Beveik du trečdaliai lietuvių – 64 procentai – jaučia nerimą, įtampą ir stresą. Tą atskleidė naujausias kovą atliktas emocinės sveikatos tyrimas. Pernai dėl karo įsitempę ir neramūs jautėsi beveik visi gyventojai, o šiemet žmonės daugiausia išgyvenimų patiria dėl darbo ir didžiulio krūvio jame.

REKLAMA

O blogas emocijas ypač išgyvena jauni, mažai uždirbantys žmonės ir nevedę vyrai, taip pat netekėjusios moterys. Tačiau pagalbos į specialistus lietuviai kreiptis nenori – daugiau nei pusė tautiečių savo problemas nori spręsti patys.

Panevėžiečiai vardija priežastis, dėl ko jie labiausiai nerimauja:

„Karas ir darbas.“

„Dėl taikos.“

„Gal paskolos.“

„Dėl sveikatos.“ 

„Karas. Nėra vaikų. Išlėkę.“

„Gyvenimas negėrėja.“

„Sveikata.“

„Finansinė padėtis.“

„Dėl Ukrainos.“

„Nerimą jaučiu, kas sėdi Seime. Visi kvailiai ten sėdi beveik.“

Gyventojai iš tiesų jaučia stresą, įtampą ir nerimą ir tai rodo ir šių metų „Spinter“ kovą atliktas „Pavasario emocinės sveikatos tyrimas“.

Apklausus daugiau nei 1100 gyventojų paaiškėjo, kad šiemet padidėjusią įtampą ir nerimą jaučia 64 procentai apklaustųjų. Tiesa, pernai, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, nerimaujančių buvo daugiau – 87 procentai. Šiemet didžiausią įtampą lietuviams kelia darbas, nestabilumas jame ir didžiulis darbo krūvis.

REKLAMA
REKLAMA

„Tikrai nemažai kreipiasi dėl didelio darbo krūvio, neteisybės darbe, sakykim, kaip vadovybė neteisingai tuos darbus organizuoja, neatsižvelgia į profesionalų pasiūlymus“, – kalba psichologė, gyvenimo koučerė ir hipnoterapeutė Loreta Vaičaitytė.

REKLAMA

O jei ne darbas ir jo sukeliamas nerimas ir stresas, antroje vietoje lietuviai labiausiai išgyvena dėl karo, rekordinės infliacijos, skurdo, finansinių rūpesčių.

Penktoje vietoje – gyventojus slegia prasta sveikata ir nuovargis. Ne daug atsilieka šeimyninio gyvenimo ir santykių keliami iššūkiai:

„Dėl ateities, dėl karo. Ne tiek dėl savęs, dėl vaikų, dėl anūkų, kas bus toliau. O darbas. Tiesiog šiandien turi, rytoj vėl nežinai.“

REKLAMA
REKLAMA

„Kainos, visi šitie šokinėjimai. Tai šiek tiek toks gal būtų nerimas.“

„Gaila vargšų ukrainiečių, gaila jų tautos, bet labai greitai gali iki mūsų tas prieiti. Mes turim labai pabaisą pasieny.“

„Laukiam karo ir viskas. Artėjančio.“

Ir visgi daugiausia nerimo ir neigiamų emocijų, remiantis tyrimo duomenimis, jaučia 18—35 metų gyventojai ir tie, kurių pajamos per mėnesį siekia vos 300 eurų.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kas kelia stresą? Ta nežinomybė, nestabilumas. Jiems dar reikia finansiškai atsistoti ant kojų, neaišku – susirasiu darbą, nesusirasiu, kiek man mokės ir panašiai, ir taip toliau, o jau vidutinio amžiaus žmonės, aišku, jie jau galbūt ir tas paskolas atidavę ar bent jau turi stabilią vietą, geresnį atlyginimą ir dėl to jaučiasi ramiau“, – teigia L. Vaičaitytė.

REKLAMA

Tyrimas taip pat atskleidė, kad nuo nerimo, įtampos ir streso labiau kenčia netekėjusios moterys ir nevedę vyrai nei tie, kurie šeimas sukūrė.  

„Nevedę, netekėjusios daug sunkiau yra išgyventi, ypač didmiesčiuose, tai vėlgi susiję su tuo, kad didmiesčiuose aš jaučiu daugiau įtampos, nes vis dėl to reikia daugiau išlaidų“, – aiškina L. Vaičaitytė.

Nevedusiems ir netekėjusioms sunkiau ne tik dėl finansų – vienišiai, anot psichologų, nerimauja labiau, nes ilgisi nuoširdaus ir šilto bendravimo, nori, bet neturi su kuo pasidalinti rūpesčiais.

REKLAMA

„Ir fizinis kontaktas ne paskutinę vietą vaidina. Netgi apsikabinimų svarba, kai tu esi poroje, miegi kartu, tu natūraliai, specialiai to nedarai, bet tu tą turi. Vienišumo jausmas kartais yra labai slegiantis“, – sako sveikatos psichologė Kristina Ušackienė.

Žmonės, anot psichologų, dažnai neatpažįsta streso ir nerimo, juos neigia. Ir šis neigimas, pasak specialistų, sovietmečio pasekmė. Štai, ką kalba gyventojai:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 „Ko čia nerimausi. Yra kaip yra. Nieko nepridėsi, neatimsi.“ 

„Ne, jokių problemų nėra visai. Ir saugu, ir ramu, ir valgyt yra ką, ir išgert būna.“ 

„Nereikia dramatizuoti situacijos, o kiti žmonės man atrodo dramatizuoja situaciją visiškai be reikalo.“

„Ko mums trūksta? Vakar teatre buvau, šiandien galvojam, kur eisim, vėl ką nors darysim, ar ne, drauge?“

„Reikia užsiimti kuo nors ir nereikės ieškoti nerimo, kas ten neramina. Išeik į gamtą. – Daugiau lauke, daugiau bendrauti. –  Pasiklausyti paukščiukų.“

Visgi lietuviai šiemet drąsesni – 44 procentai apklaustųjų mano, kad pas psichologus kreiptis visgi reikėtų. O pernai tokių gyventojų buvo 10 procentų mažiau. Visgi daugiau nei pusė lietuvių sako, kad psichologų konsultacijų jiems nereikia.  

tv3.lt

Didžiausias nerimas
Didžiausias nerimas
dėl Šimonytės sėdėjimo valdžioj,čia ne nerimas ,o baisi Lietuvos nelaimė
moderni,stipri ir nepriklausoma moteris gyvena su katuku
Tai matyt dėl to ir pakilo JT laimingų reitinge per 30 vietų, į dvidešimtuką :)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų