Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais, įtraukiant ir eismo įvykius, darbo metu pasitaikė 34 mirtini nelaimingų atsitikimų darbe atvejai. Tai džiuginantis rezultatas, žiūrint į ankstesnių metų duomenis – 2020 m. darbe žuvo 37 asmenys, o 2021 m. buvo pasiektas didžiausias skaičius – 49 mirtys. 2021 m. Lietuvoje 100 000 tūkst. įdarbintų asmenų teko 3,75 nelaimingo atvejo – tai antras blogiausias rezultatas po Latvijos, kelis kartus viršijantis lyderiaujančių šalių rodiklius. Pavyzdžiui, Vokietijoje 100 000 tūkst. įdarbintų asmenų teko 0,84 nelaimingo atvejo, Suomijoje – 0,75, Olandijoje – 0,33.
Deja, tačiau duomenys taip pat rodo sunkių nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičiaus didėjimą – jei 2020 ir 2021 m. skaičiai išliko panašūs ir siekė atitinkamai 132 ir 133 atvejus, tai sunkių nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičius 2022 m. pasiekė rekordinę ribą – 146 atvejus.
Tai rodo, jog nors Lietuvoje darbuotojai nėra daug dažniau linkę susižeisti nei kitose šalyse, jei jie susižeidžia, yra kur kas labiau tikėtina, kad sužeidimai bus mirtini.
Pavojingiausias – statybų sektorius
Eilę metų pavojingiausiu sektoriumi išlieka statybos. Lietuvoje statybose kasmet vidutiniškai miršta 7 darbuotojai, 27 sunkiai sužalojami, nors skaičiai gana daug skiriasi kiekvienais metais. Pavyzdžiui, jei 2020 m. buvo nustatyti 4 mirties atvejai, tai sekančiais metais mirties atvejų buvo 9. 2022 m. – 6 atvejai. Atvejų sumažėjimą galėjo lemti ir įstatymų pakeitimai – nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos įstatymu nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai savarankiškai dirbantiems asmenims, vykdantiems savarankišką veiklą statybvietėse
Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjo, vyriausiojo darbo inspektoriaus Sauliaus Balčiūno teigimu, didžiąją dalį nelaimingų atsitikimų neįgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės reikalavimai. Mirties atvejais, dažniausiai nustatomi darbdavio neįgyvendinti teisės aktų reikalavimai, tuo tarpu kalbant apie sunkius sužalojimus, atsakomybės pasiskirstymas tarp darbuotojų ir darbdavių yra gerokai tolygesnis
„Mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejais, apie 60 proc. atvejų nustatomi sudaro darbdavio neįgyvendinti teisės aktų reikalavimai. Jeigu pažiūrėsime į sunkius sužalojimus – ten pasiskirstymas yra tolygesnis. Apie 30 proc. nustatoma kaip darbuotojų kaltė, apie 30 proc. kaip darbdavio, na ir likusiais 30 proc. pagrindas nėra nustatomas“, – teigė S. Balčiūnas.
Pasak S. Balčiūno, dažniausiai nelaimingi atsitikimai būna darbuotojų nukritimai, užkliuvimai, griūvimai. Vien griūvimai sudaro 30 proc. nelaimingų atsitikimų – tokiais atvejais sunku nustatyti, kieno yra kaltė. Kalbant apie mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, dažniausiai įvardijama mirties priežastis – kritimas iš aukščio.
„Praėjusiais metais iš 6 žuvusių darbuotojų, 5 žuvo nukritę iš aukščio. Apie jų mirtis niekas net nekalba. Visuomenė yra prie to pripratusi. Tuo tarpu kiekvieno pareigūno mirtis – rezonansinis įvykis. Nors statybose prieš porą metų žūdavo ir po 14-15 darbuotojų“, – svarstė S. Balčiūnas.
Dažniausiai susižeidžia žemesnio stažo darbuotojai
Vienas unikalus Lietuvos fenomenas – itin daug susižeidžiančių darbuotojų turi mažą stažą įmonėse – dirba iki metų. Panašios tendencijos nebuvo pastebėtos kitose šalyse.
„Dažniausiai tiek sunkūs, tiek mirtini atsitikimai darbe nutinka darbuotojams, kurie turi itin trumpą stažą įmonėje, iki metų. Jie sudaro 40 proc. visų nelaimingų atsitikimų.
„Tai gali būti ir darbuotojų kaltė, bet matyt tokia pasiskirstymo specifiką sąlygoja, jog į darbą atėjęs darbuotojas jaučia diskomfortą, persistengia. Galbūt siekia parodyti ką gali, kiek sugeba. Skaudžiausi atvejai ko gero yra tie, kai žmogus žūsta per kelias pirmas darbo dienas“, – pasakojo S. Balčiūnas.
Į profsąjungas kreipiasi dažnai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, į profsąjungas itin dažnai kreipiamasi dar iki nelaimingų atsitikimų – darbuotojai skundžiasi netinkama darbo aplinka, saugos reikalavimų neatitinkančia darbo avalyne.
„Dėl ko gauname itin daug skundų – darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų pažeidimų, dar iki nelaimingo atsitikimo. Įvairių skundų gauname kiekvieną savaitę. Visai neseniai nagrinėjome atvejį, kad nėra tinkamų įrankių, skiriami darbo drabužiai neatitinka saugos ir sveikatos reikalavimų“, – sakė I. Ruginienė.
Pasak jos, statybų sektoriuje vis labiau įprasta įdarbinti darbuotojus ne pagal darbo sutartį, o pagal individualią veiklą. Tokiu atveju darbuotojas nebeatsako už darbų saugą.
„Viena neraminanti tendencija – statybose vis labiau populiarėja darbas ne pagal sutartį, o pagal individualią veiklą. Tai suponuoja situaciją, kai darbdavys nebeatsako už darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje. Darbuotojas, dirbantis pagal individualią veiklą, turi pats pasirūpinti savo saugumu. Tai yra pavojinga riba“, – pabrėžė I. Ruginienė.
I. Ruginienės teigimu, be skundų dėl netinkamai įrengtų darbo vietų, taip pat tenka daug kovoti dėl darbo ir poilsio laiko režimo laikymosi, bei ieškoti susitarimų, ką daryti, jei darbuotojas prastai jaučiasi.
„Dažnai tenka susidurti su darbo ir poilsio laiko režimo nesilaikymu. Mes daug diskutuojame, ar prastai besijaučiantis darbuotojas turi ateiti į darbo vietą. Tai taps dar aktualiau šaltuoju sezonu. Mes dedame daug pastangų kalbant su darbdaviais, kad turėtume vienodą supratimą. Jeigu darbuotojas jaučiasi blogai, jis turi teisę pasilikti namie, neiti į darbą. Kartais į sveikatos klausimus žiūrima labai siaurai – lyg dirbti gali trukdyti tik temperatūra, o ne pavyzdžiui mėnesinės moterims“, – teigė I. Ruginienė.
I. Ruginienė pasakojo, jog yra tekę susidurti ir su situacijomis, kuomet parašius skundą į darbo inspekciją, jų inspektorius patikrinimo metu pažeidimų neberanda.
„Kartais mes rašome savo vardu į VDI, kad patikrintų vieną ar kitą darbovietę. Kai kurie atvejai mus liūdina, nes mums žinomi vieni faktai, o VDI inspektorius atėjęs to paties neberanda. Gal įmonės susitvarko, žinodamos, kad jas aplankys VDI, sunku pasakyti“, – svarstė I. Ruginienė.
Siūlo didinti baudas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apie problemas žino – siūlo nuo 2024 m. gegužės 1d. įgyvendinti paketą pakeitimų, kurie turėtų užtikrinti didesnį saugumą statybvietėse.
Šiuo metu už darbuotojų sveikatos ir saugos (DSS) pažeidimus atsako tik fiziniai asmenys (pavyzdžiui įmonių vadovai), nei juridiniams asmenims, nei statytojams (užsakovams) atsakomybė už DSS pažeidimus netaikoma. Tarp pakeitimų – siūlymas keisti šią tvarką ir bausti tiek statytojus, tiek saugos ir sveikatos koordinatorius darbo vietoje, jei yra aptinkami pažeidimai.
Taip pat šiuo metu statytojai (užsakovai) gali savo pareigas DSS klausimais perleisti rangovams, o pastarieji paskirti sau pavaldžius saugos ir sveikatos koordinatorius statybvietėse. Tokią sistemą siūloma naikinti, drausti galimybę rangovams patiems paskirti saugos ir sveikatos koordinatorius.
Be to, yra nustatyti keli rėžiai, pagal kuriuos įmonėms būtų skiriamos baudos. Mažiausioms įmonėms, turinčioms iki 50 darbuotojų, numatyta bauda siekianti tris minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžius (šiuo metu 2 520 Eur), tuo tarpu įmonės turinčios 250 ir daugiau darbuotojų mokės 9 MMA dydžius (šiuo metu 7 560 eurų).
Savo ruožtu I. Ruginienė teigė, jog būtina didinti baudas, siejant su įmonės apyvarta, bei stiprinti priežiūros institucijų veiklą.
„Mes, kaip darbuotojų atstovai, turime nusistovėjusią nuomonę, jog baudos yra per mažos ir turėtų rištis su apyvarta. Bent 1 proc. nuo apyvartos galėtų figūruoti įstatyme. Antra yra priežiūros institucijų veiklos sustiprinimas. Yra nenormalu, kad inspektorių turime apverktinai mažai. Net ir prie gerų norų, jie fiziškai neaprėpia visų įmonių ir negali patikrinti, taip kaip reikėtų“, – teigė I. Ruginienė.
Valdzios degradams vis pinigu maza.
