Sostinės politikai taip pat pradėjo įvedinėti mažos taršos zoną dalyje senamiesčio, tačiau apmokestinti įvažiavimo į ją, kaip daro Kauno miestas, sako negalintys, esą to neleidžia įstatymai.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Šiuo metu viena valanda automobilio stovėjimo sostinės mėlynojoje zonoje kainuoja 2,5 euro. Jei Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendins savo planus, viena valanda stovėjimo kainuos 4 eurus.
Brangs visur
Stovėjimas brangs visur. Raudonojoje zonoje kainos kiltų iki 2,5 euro už valandą. Geltonojoje – iki euro. Žaliojoje – iki 50 centų. Savivaldybė didesnėmis kainomis tikisi sumažinti automobilių skaičių Vilniaus centre.
„Šiuo metu, ypatingai centrinėje miesto dalyje, parkavimo vietų užimtumas yra didesnis nei 85 procentai, tad sudėtinga, visų pirma, rasti, kur prisiparkuoti“, – paaiškino savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Štai ką apie planus branginti parkavimą mano kalbinti miestiečiai:
„Nemanau, kad pakėlus kainas dabar kažkas kažko nebedarys ar mažiau važiuos, geriau parkavimo vietų didinkime, dar kažką darykim, bet ne kainas kelkime.“
„Teigiamai, mieste, ypač centre, nebūtina ten važiuoti su automobiliu, yra viešasis transportas ir kojytės. Kartais ten praeiti negali pro automobilius. Pats kai atvažiuoji rimtais reikalais, net vietos nėra dėl begalės automobilių.“
„Galėtų būti šiek tiek mažiau. – Kodėl? – Tenka tankiai parkuotis, daug išleidžiama pinigų.“
Rinkliavą administruojanti įmonė „Susisiekimo paslaugos“ viešai teigia, kad šiemet iš mokamo stovėjimo turėtų pavykti surinkti 22 mln. eurų. O jei miesto taryba galutinai palaimins pokyčius, pavyktų gauti papildomus 4,5 mln. eurų per metus.
„Infliacijai augant, keičiantis tam tikriems gyventojų įpročiams ir kainoms, reikia suprasti, kad dalis zonų buvo neperžiūrėta nuo 2005 metų, dalis zonų nuo 2017 metų. O rinkliavos pajamos yra skirtos darbams, viešojo transporto atnaujinimui, aikštelių įrengimui, infrastruktūrai“, – dėstė A. Bužinskas.
Savivaldybė planuoja sumažinti brangiausių mėlynųjų zonų plotą, tačiau ženkliai plės raudonąją zona. Daliai miesto tarybos narių naujovės nepatinka.
„Pasirinktas paprasčiausias administracijai variantas, nesvarstant kitų, nebandant padaryti viešojo transporto patogesniu. Yra vėluojama su autobusų ir troleibusų pirkimu, nepajungti nauji maršrutai, mes negalvojam apie tai, kaip sukurti naujas požemines aikšteles, kurioms net yra leidimai išduoti“, – vardijo tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
„Mes nesakome, kad nereikia didinti, bet, mūsų nuomone, reikėtų didinti protingiau. Ar yra teisinga taip smarkiai išplėsti raudoną zoną, ir tokiu būdu susirinkti daugiau pinigų? Mums kelia daug abejonių“, – teigė tarybos narys Povilas Pinelis.
Vilniuje atsiras ir nauja baltoji zona, kurią savo kiemuose galės įvesti patys gyventojai, tiems vairuotojams, kurie užkemša daugiabučių namų kiemus, pavyzdžiui, šalia darboviečių.
„Mes siūlom gyventojams susirinkti parašus ir įsivesti baltą zoną, tai būtų 20 centų už valandą, gyventojams pirmas leidimas nekainuotų, o antras leidimas kainuotų 6 eurus“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Teks keisti įstatymus
Vilnius pradėjo ir mažos taršos zonos įvedimą, kuri apima nedidelę miesto centro dalį. Sostinė turėjo galimybę pasekti Kauno miesto pavyzdžiu. Mat Kaune už įvažiavimą ar pravažiavimą pro senamiestį jau reikia susimokėti porą eurų.
Štai kaip į tokius pakeitimus reaguoja kauniečiai:
„Jau vengiat kirsti senamiestį? – Jo, jau nevažiuoju, neturiu tos apmokėjimo sistemos, tik už aikšteles čia susimokėti.“
„Man asmeniškai nėra daug, o jeigu reikia, tai reikia.“
„Pajudėti savomis kojytėmis sveika netgi.“
„Labai gerai, labai teisingai, todėl kad yra užterštumas didžiulis, žmonės tegul pagalvoja, tegul susimoka.“
Tačiau Vilnius įvesti tokios sistemos kaip Kaune sako negalintis.
„Reikia bent 2 nacionalinius įstatymus pakeisti, kad mes galėtumėm pradėti rinkti rinkliavą ir taikyti kažkokias sankcijas, jeigu ji yra nemokama, bet tuo pačiu įstatymas pasako, kad, jei nuo sausio pirmos mes tos zonos neįvesime, tai mums tada sankcijos galioja“, – tikino A. Bužinskas.
Sostinė teisinasi, kad Kaunas sugebėjo apeiti įstatymus, nes susiejo įvažiavimo mokestį su parkavimo mokesčiu. To pačio kelio Vilnius nesirinko, laukia kol susisiekimo ministerija pakoreguos įstatymus.
„Mažos taršos zonos yra ganėtinai naujas dalykas Lietuvoje, tai natūralu, kad teisinė bazė nebuvo iki galo paruošta, Kauno pavyzdys parodė, kad jie išsisuko su esama teisine baze“, – aiškino Susisiekimo ministerijos patarėjas Kęstutis Vanagas.
„Bus rinkliava? Jeigu sutvarkys aktus, įvestumėt? – Aš tai tikrai taip, o kaip miesto taryba – nežinia“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Susisiekimo ministerijos pataisų jau imsis naujasis Seimas, kuris dar neaišku, ar palaikys norą apmokestinti įvažiavimą į Lietuvos miestų centrus.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
