Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen antradienį parlamente atsakys į opozicijos klausimus dėl tolesnio darbo Apeliaciniam teismui jos vadovaujamą partiją pripažinus kalta korupcijos byloje.
Keturių opozicinių frakcijų vadovai parlamento vadovės klausia, ar ji sau taiko valdančiosios koalicijos sutarties preambulėje įrašytą teiginį apie skaidrumą ir aukščiausius politinės etikos standartus.
Taip pat teiraujamasi, ar matydama didelį gyventojų nepasitikėjimą Seimu ir sudėtingą geopolitinę situaciją, V. Čmilytė-Nielsen neketina stabdyti narystės „nuteistoje Liberalų sąjūdžio partijoje ir aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija, jos praeitimi bei asmenimis, kurie šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę“.
„Jei narystės partijoje sustabdyti neplanuojate, kaip įsivaizduojate tolesnį Seimo darbą Jums vadovaujant ir kodėl pati neinicijuojate pasitikėjimo pasitikrinimo procedūros?“ – teigiama raštu pateiktuose klausimuose.
„Pažiūrėsime, ką Seimo pirmininkė atsakys, tada bus aišku, kokios pozicijos bus mūsų“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Pati Seimo pirmininkė savęs su politinės korupcijos byla nesieja, kadangi Liberalų sąjūdžio lydere tapo 2019 m.
„Ta tokia frazė, kurią mes buvome primiršę, ji vėl atgimsta, „aš nekaltas, aplinka kalta“. Tą galima pritaikyti. Pažiūrėsime, ką atsakys Seimo pirmininkė, tada žiūrėsime, ką toliau darysime“, – dėstė S. Skvernelis.
„Tai yra vienas iš argumentų (kad V. Čmilytė-Nielsen partijos pirmininke tapo 2019 m. – aut. past.), bet turime faktą, kad organizacijos, kaip juridinio asmens, kuris yra nuteistas, vadovė yra ir Seimo pirmininkė. Čia yra problema. Faktas yra toks, kad organizacija šiandien yra nuteista už ne bet ką, o už pakankamai sunkų nusikaltimą“, – pridūrė jis.
Jo nuomone, reikia kelti klausimą, ar Seimas vis dar pasitiki V. Čmilyte-Nielsen kaip savo vadove. Opozicijos taikinys kol kas yra tik Seimo pirmininkė, taip pat nuteistos Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis, kuris eina Seimo vicepirmininko pareigas, kol kas gali ramiai atsikvėpti.
„Kol nėra išspręstas pirmininko klausimas, nėra prasmės spręsti pavaduotojų. Jeigu pasikeičia pirmininkas, išsisprendžia pavaduotojų klausimai. Jei pirmininkas nepasikeičia, tada nepasikeičia ir pirmininkai. Pirmas klausimas turi būti išspręstas su Seimo pirmininke“, – kalbėjo demokratų lyderis.
„Aš manau, kad galiu toliau būti Seimo pirmininke“, – antradienį Seime prieš posėdį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pakartojo, kad partijos pirmininke tapo praėjus trejiems metams po politinės korupcijos skandalo.
„Visi mėginimai sieti mane, kaip Liberalų sąjūdžio pirmininkę, ar dabartinę Liberalų sąjūdžio bendruomenę su istorija, kuri įvyko prieš daugiau nei septynerius metus, mano galva, yra teismo sprendimo pritempinėjimas prie politinių realijų“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį Liberalų sąjūdį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nes 2015–2016 metais reikšmingas pareigas ėjusių šios partijos atstovų Eligijaus Masiulio, Šarūno Gustainio ir Gintaro Steponavičiaus korupciniai veiksmai buvo atliekami ir partijos naudai. Dėl to Liberalų sąjūdžiui skirta 376,6 tūkst. eurų bauda.
Šioje byloje taip pat nuteista Darbo partija, jos atstovas Seimo narys Vytautas Gapšys, koncernas „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) ir buvęs jo prezidentas Raimondas Kurlianskis.
