Deimantė savo pilve įsisegusią erkę rado prieš tris savaites. Ilgą laiką moteris jautėsi gerai ir buvo įsitikinusi, kad laiku pastebėta erkė nepadarė jai jokios žalos. Tačiau šeimos paskatina, ji nusprendė pasidaryti tyrimą. Praėjusią savaitę gautas atsakymas ją kaip reikiant išmušė iš vėžių.
„Nusprendžiau, kad bus ramiau, jeigu pasitikrinsiu. Iki to laiko, kol man neatėjo atsakymas, aš buvau šventai įsitikinusi, kad tikrai man nieko nėra. Tyrimo rezultatus gavau į elektroninį paštą dar be gydytojos komentaro.
Todėl pamačiusi, kad ligą man patvirtina, dar bandžiau save įtikinti, kad tikriausiai tai kokia nors lengva forma ir negali būti, kad aš čia sergu. Tačiau kitą dieną paskambinusi gydytoja man patvirtino, kad tai yra ūmi Laimo liga. Buvo lengvas šokas“, – savo patirtimi dalijasi D. Šmitė.
Nesuprato, kad įkando erkė
Moteris pasakoja, kad labai retai vaikšto miškuose ir niekada iki šiol nesusidūrė su erkėmis. Todėl ir šį kartą ji nėra tvirtai įsitikinusi, kokioje vietoje erkė galėjo jai įkąsti. Tačiau, pasak jos, tai tikriausiai įvyko šeimai pietaujant laukuose įrengtoje kavinės terasoje.
„Aš visą laiką buvau terasoje, nebuvau net nuėjusi ant žolės, o prieš tai dieną buvau namuose, kur tikrai negalėjau pasigauti erkės. Tai vienintelis momentas, kada aš ją galėjau pagauti, buvo kavinėje. Bet aš juokiuosi, kad pasigavau ją ne kavinėje, o miegamojo lovoje, nes aš radau ją ryte įsisegusią į pilvą.
Tikėtina, kad ji nuo drabužių atropojo į lovą, nors čia, aišku, dabar jau tik spėlionės. Ji buvo visiškai mažytė, toks jausmas, kad net nebuvo spėjusi prisiurbti kraujo. Tai, tikriausiai, ji įsisiurbė paryčiais“, – sako pašnekovė.
Deimantė pasakoja, kad iš pradžių ant pilvo pamačiusi juodą taškelį net nepagalvojo, kad tai galėtų būti erkė: „Aš pajutau tik odos niežulį ir man pasirodė, kad tai yra kažkoks šašiukas ant odos. Aš ją tiesiog nukrapščiau, net nesuvokiau, kad ten erkė ir net nesidomėjau, kaip ją reikėtų tinkamai ištraukti.
Ir tik ją nukrapščiusi, telefono pagalba, pasididinau ir pamačiau, kad ten yra erkė: ji buvo be galvos, bet matėsi kojos. Tada ir supratau, kad galva liko mano pilve.“
Įtarimą sukėlė paraudusi oda ir silpnumas
Deimantė pasakoja, kad po erkės įkandimo ilgą laiką jai nepasirodė jokie simptomai. Kadangi buvo skaičiusi, kad požymių gali neatsirasti ir dvi savaites, ji neskubėjo atlikti tyrimų.
Kurį laiką apie šį įvykį moteris buvo pamiršusi ir galvojo, kad jokių padarinių erkė jos kūne nepaliko. Tačiau po dviejų savaičių ant jos pilvo atsiradusi dėmė pradėjo vis labiau rausti. Deimantė sako ir tada bandžiusi save įtikinti, kad tai yra tik alerginė reakcija.
„Aš pažiūrėjau internete, kokia yra ta tipiška Laimo ligos dėmė. Tai ji yra tokiais ratais, aureolėm, o pas mane odoje atrodė kaip alerginė reakcija.
Buvo tokia raudona dėmelė, bet aš kažkaip ramiai reagavau, nes save visada įtikinėju, kad jeigu kažko bijosi, tai tas ir nutiks. Aš visą laiką galvojau, kad nieko nėra, kad ji čia nespėjo įsisiurbti“, – prisimena buvusi „TV pagalbos“ gelbėtoja.
Tačiau išvykusi atostogauti, Deimantė pastebėjo, kad raudona dėmė neišnyksta. Dėl moters sveikatos ėmė rūpintis ir jos artimieji: „Aš labai ramiai išvykau atostogų ir kadangi kelionės metu daug laiko buvau su maudymosi kostiumėlių, visi pradėjo klausinėti, ar matau, kad ta dėmė vis dar yra. Aš pradėdavau visus raminti, kad ta dėmė netipiška ir čia tikriausiai tiesiog mano oda sudirgo.“
Grįžusi iš kelionės, moteris su šeima dar buvo išvykusi į sodybą ir pilnu tempu gyveno įprastą gyvenimą. Deimantė pasakoja, kad raudona dėmė ant odos netgi buvo pradėjusi nykti, todėl ji nė kiek nesijaudino. Tačiau vieną dieną moteris ėmė jaustis prastai. Tuomet ir atsirado abejonės dėl sveikatos.
„Galvojau, kad tas silpnumas atsirado dėl nuovargio, nes intensyviai visur važinėjome. Bet tada pradėjau jausti, kad man, plaunant galvą, skauda galvos odą. Atrodė tarsi prisiliečiu prie kūno ir atsiranda mėlynė.
Buvau skaičiusi, kad vienas iš požymių yra didelis odos jautrumas. Bet tokie simptomai pasirodė tik vieną dieną, praėjus dviem savaitėm po įkandimo. Tada vyras paskatino pasidaryti tyrimą, nes prasidėjo per daug sutapimų.
Nusprendžiau, kad tas silpnumas yra signalas, kad gal iš tikrųjų reikėtų pasitikrinti. Nors gydytoja iš pradžių apžiūrėjusi sakė, kad tai primena alergiją, vis dėlto pasiūlė man pasidaryti tyrimą“, – sako D. Šmitė.
Ragina pasitikrinti
Moteris neslepia, kad išgirdus Laimo ligos diagnozę gyvenimas trumpam išslydo iš po kojų. Deimantė atskleidžia, kad kol kas per daug stiprių ligos požymių nepastebi. Kartais ji jaučiasi labiau pavargusi ir išsiblaškiusi, tačiau mano, kad tokią savijautą iššaukia vartojami antibiotikai.
„Kartais jaučiu truputį atsiliekančią savo pačios reakciją. Būna, kad rašau žinutę ir nebeprisimenu, ką norėjau pasakyti. Nežinau, ar tai yra įsikalbėjimas, nes skaičiau, kad tai paveikia neurologinę sistemą ir smegenis, ar gal veikia vaistai.
Fiziškai nejaučiu nieko, nes tą pačią dieną, kai sužinojau, kad sergu, buvau susiplanavusi su vyru važiuoti žaisti padelio tenisą. Tada visi pradėjo rašyti, kad gal pajuokavau, kad man Laimo liga, nes socialiniuose tinkluose pranešiau apie ligą, o ėjau sportuoti
Tai iš tiesų džiaugiuosi, kad nieko nejaučiu ir tikiuosi, kad nepradėsiu jausti. Jeigu nebūtų diagnozavę, tai tikriausiai net nebūčiau įtarusi, kad man ta liga yra. Tik tiek, kad žinau, kad dar nesu sveika“, – sako moteris.
Nors kol kas nesijaučia blogai ir ligos simptomai jos nevargina, moteris neslepia, kad žinojimas apie galimus ligos padarinius ją iš tiesų gąsdina.
„Kai pasiskaitau, kokius baisius padarinius, tokius kaip paralyžius ar sąnarių problemos, liga gali padaryti kūnui, pasidaro baisu. Kai pati pasidalinau socialiniuose tinkluose, kad reikėtų pasitikrinti, net jeigu ir nieko nejauti, išgirdau visokių istorijų.
Žmonės turi ir didelių problemų, jaučia padarinius ilgą laiką, net kai geria vaistus. Tai turbūt ta nežinomybė labiausiai gąsdina“, – tvirtina D. Šmitė.
Pasidalindama savo istorija, Deimantė nori įspėti kitus žmones nenumoti ranką į savo sveikatą ir pajutus bent menkiausius silpnumus ar įtarimą skubėti kuo greičiau pasitikrinti.
„Vėliau aš išgirdau istorijų, kai žmonėms tik po pusės metų atsiranda stiprios sąnarių problemos, kiti net ne iš karto supranta, kad tai galėjo būti Laimo ligos pasekmė, arba savo kūne išvis nebuvo matę erkių.
Todėl norisi paskatinti žmones, kad net jeigu atrodo, kad nieko nėra, tai nebūtinai reiškia, kad tikrai nesergate“, – teigia D. Šmitė.
Į simptomus nenumokite ranka
Epidemiologė Aušra Bartulienė naujienų portalui tv3.lt yra pasakojusi, kad Laimo liga arba boreliozė yra lėtinė, erkių platinama, gamtinė židininė infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos borelijos. Sergant šia liga yra pažeidžiama oda, vidaus organai, sąnariai ir nervų sistemą. Šia liga susergama, kai siurbdama kraują erkė į žaizdą suleidžia borelijų.
„Lyginant su erkiniu encefalitu, Laimo ligos diagnozuojama kelis kartus daugiau, skiriasi šių ligų pasireiškimo laikas, klinika, gydymo principai, imuniteto atsakas.
Laimo ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 2 d. iki 6–9 mėnesių (dažniausiai – 4–30 d.). Dažniausiai (apie 80% ligonių) liga pasireiškia plintančiu odos paraudimu (Erythema migrans). Dažniausiai dėmė būna erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitoje vietoje.
Odos paraudimas būna didesnis nei 3–5 cm, kuris plečiasi ir gali pasiekti net iki 70–80 cm. Būna įvairių formų, įvairaus intensyvumo, dažniausiai neskausmingas. Kartu su odos paraudimu gali būti sąnarių, raumenų, galvos skausmas, patinimas aplink akis, akies junginės paraudimas, nedidelis karščiavimas, silpnumas“, – ligos simptomus vardija gydytoja.
Gydytoja epidemiologė priduria, kad maždaug penktadaliui užsikrėtusių Laimo liga paraudimo gali ir nebūti, tačiau praėjus 2 savaitėms pasireiškia į gripą panašūs simptomai: drebulys, karščiavimas, mieguistumas, nuovargis, silpnumas, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai.
Kaip apsisaugoti?
Laimo liga gydoma antibiotikais. Ligoniui negavus gydymo, infekcija gali išplisti ir paveikti nervų sistemą, sąnarius ir/ar širdį, gali vystytis antriniai odos pažeidimo simptomai. Gali likti liekamieji reiškiniai, tokie kaip skausmas, nuovargis, atminties, nuotaikos, miego sutrikimai. Jie paprastai trunka apie pusmetį.
„Kuo anksčiau skiriamas gydymas, tuo gydymo rezultatai būna geresni ir greitesni. Imunitetas persirgus šia liga neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti kelis kartus“, – sako gydytoja.
Ji nurodo, kad vakcinos nuo Laimo ligos nėra. Todėl svarbios kitos priemonės:
Apsauga nuo erkių: einant į mišką reikia užsimauti ilgas kelnes, užsivilkti ilgomis rankovėmis marškinėlius, avėti guminius batus, vilkėti šviesius rūbus, nes ant jų lengviau galima pastebėti erkę. Neuždengtas kūno vietas papurkšti repelentu. Vengti aukštų žolių, drėgnų, krūmokšniais apaugusių, pavėsyje esančių vietų.
Grįžus iš lauko, apžiūrėti drabužius, juos iškratyti ir palikti sausoje, saulėtoje vietoje, kad juose esančios erkės žūtų. Apžiūrėti kūną, o aptikus erkę kuo greičiau ištraukti. Dažniausiai jos įsisiurbia į pakinklius, kirkšnis, alkūnės vidinį paviršių, pažastis, už ausų. Įsisiurbusios erkės pašalinimas: suimti erkę kuo arčiau odos ir truktelėti į viršų. Erkės sukiojimas į šonus padidina tikimybę, kad nutrūks pilvelis ir odoje liks erkės galvutė.
Įsisiurbusios erkės pašalinimas: suimti erkę kuo arčiau odos ir truktelėti į viršų. Erkės sukiojimas į šonus padidina tikimybę, kad nutrūks pilvelis ir odoje liks erkės galvutė.
Ištraukus erkę reikia dezinfekuoti įkandimo vietą ir ją stebėti apie 30 dienų. Jei atsiranda karščiavimas, raumenų, sąnarių, galvos skausmai, nuovargis ar įkandimo vietoje atsiranda raudona dėmė, kuri plečiasi, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Erkių gausą mažinančios priemonės: šienauti žolė nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm. Erkės nemėgsta saulėtų vietų, nes yra labai jautrios išdžiūvimui. Menkaverčiai krūmai turėtų būti iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama. Pasivaikščiojimo takai praplatinami.
