Taip ji kalbėjo šeštadienį vykstančiame socialdemokratų tarybos posėdyje.
Sekmadienį prasideda Seimo rudens sesija. V. Blinkevičiūtė pastebi, kad nors parlamentarai dar nesusirinko į pirmąjį posėdį, matome užvirusią politinę temperatūrą.
„Temperatūra buvo karšta ir šių metų birželio mėnesį, kai premjerė Ingrida Šimonytė pasižadėjo po NATO viršūnių susitikimo atsistatydinti. O Gabrielius Landsbergis net planavo priešlaikinius Seimo rinkimus rugsėjį.
Visa Lietuva tada pamatė, ko verti konservatorių ir Vyriausybės pažadai. Ar Eugenijus Gentvilas vis dar laukia Gabrieliaus Landsbergio atsiprašymo?
Taigi dabar į areną vėl sugrįžo viešas valdančiųjų konservatorių ir liberalų santykių aiškinimais tarpusavyje. Grįžo ir, galima sakyti, tradicinis ir žūtbūt viešas konservatorių ir liberalų santykių aiškinimasis ir su prezidentu Gitanu Nausėda.
Aiškinimasis banaliai paprastas: viskas, ką Seimo valdančiajai daugumai pasiūlo prezidentas, dažniausiai netinka ir neįtinka. Kitaip nebūna“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.
Ji kvietė partiečius nesivelti į „konservatorių ir liberalų karštakošiškas kovas tarpusavyje“, o matyti valstybės ir žmonių interesą, vertinti nacionalinius interesus, mat geopolitinė situacija įtempta.
„Karas Ukrainoje vyksta toliau. Ukrainos kontrpuolimas reikalauja dar didesnės paramos. Ir dar efektyvesnių tarptautinės bendrijos veiksmų priverčiant Rusiją kuo greičiau iš Ukrainos pasitraukti. Kalbėkime apie Lietuvos žmones ir jų galimybes išvengiant baimių ir gąsdinimų“, – tikino V. Blinkevičiūtė.
Kalbėjo apie tolstančias viešąsias paslaugas ir kylančias kainas
Socialdemokratų pirmininkės nuomone, neteisybės jausmas Lietuvoje stiprėja. Ji kalbėjo apie finansinį žmonių nesaugumą ir nuo gyventojų tolstančias viešąsias paslaugas.
„Įvairios apklausos rodo, kad gyventojus baugina augantys pragyvenimo kaštai. Apie 85 procentus apklaustųjų nerimauja dėl skurdo ir atskirties. Šie skaičiai neatrodytų taip baisiai, jeigu valstybė siūlytų kokybiškų viešųjų paslaugų paketą, užtikrinantį, kad žmogus jaustų valstybės paramą sunkiu laikotarpiu“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Ji vardijo nuo gyventojų tolstančias viešąsias paslaugas: ligoninių skyriai užsidaro, valstybinės švietimo įstaigos centralizuojamos, o privačioms atsiranda vis daugiau erdvės.
„Susisiekimas tarp miestų brangsta, maršrutai nyksta, tolsta – visa tai, kas žmonėms svarbu, darosi pasiekiama vis sunkiau. Kas neramina mūsų žmones? Tai ekonominis nesaugumas, akivaizdi teisingumo stoka ir pagarbos trūkumas“, – aiškino politikė.
„Konservatorių ir liberalų Vyriausybė jau trejus metus tęsia šaltų skaičių politiką, žiaurius optimizavimus“, – pridūrė ji.
Anot V. Blinkevičiūtės, daugelis svarbių sričių skendi nesibaigiančiose reformose, kurių nesupranta nei pati valdžia, nei gyventojai.
„Susidaro įspūdis, kad svarbiausius žmonėms klausimus ir dialogą konservatoriai yra pamiršę. Jiems, tą aiškiai matome, svarbiausia yra skaičiai. Skaičiai ir tik skaičiai. Buhalterija. Kai svarbiausia, kad išlaidos ir pajamos sutaptų.
Toks valdančiųjų požiūris yra mažų mažiausiai trumparegiškas, nėra socialiai teisingas ir galų gale pragaištingas Lietuvos valstybei“, – tvirtino socialdemokratų lyderė.
Politikę neramino, kad vis daugiau paslaugų yra paliekama laisvai rinkai ir privatizuojama.
„O žmonėms, kurie turi mažiau pinigų, galima sakyti, siūloma problemas išspręsti patiems. Jie juk neturi pinigų privačioms paslaugoms. Kylančios kainos irgi yra pavyzdys: jos stiebiasi ir lygiuojasi į tuos, kurie gali mokėti. Į tuos, kurie geriau uždirba. Į tuos, kurie prekes ir paslaugas perka ir užtikrina jų paklausą.
Tačiau didelė dalis žmonių to daryti negali ir jų galimybės menksta. Kodėl? Jų pajamos menkesnės, jų galimybės mažesnės, tačiau jiems šių prekių ir paslaugų irgi reikia. Taigi praraja tarp galinčių daugiau ir silpnesniųjų, mažiau uždirbančiųjų, išlieka. Taip, skelbiama, kad vidutinė alga Lietuvoje pasiekė 2 tūkst. eurų. Ant popieriaus. O į rankas juk 1240 eurų... Ir tai yra vidutinė alga.
O palyginę vidutinius darbo užmokesčius regionuose ir didžiuosiuose miestuose pamatysime, kad pajamų ir galimybių skirtumas Lietuvoje išlieka dramatiškas.
Neapmokestinamo pajamų dydžio sulyginimas su minimalia alga, PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams, galų gale prezidento siūlymai, kaip taikliau padėti šeimoms – visa tai gerintų finansinę žmonių padėtį.
Tačiau vargu, ar tokie bei panašūs siūlymai Seimo rudens sesijoje sulauks pritarimo iš valdančiųjų liberalų ir konservatorių“, – samprotavo V. Blinkevičiūtė.
Lygino valdančiuosius su pasakėčios personažais
Socialdemokratų pirmininkės įsitikinimu, dar neįsibėgėjusi mokesčių reforma jau žlugo.
„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad tai yra pseudoreforma, kvepianti veidmainyste. Kodėl tokie aštrūs žodžiai?
Todėl, kad konservatoriai visą kadenciją tempė gumą, o tada iš užančio ištraukė neiškepusią reformą ir stebisi, kodėl nėra sutarimo. Jie net su koalicijos partneriais liberalais nesugebėjo susitarti. Ar tai – ne veidmainystė?“ – klausė V. Blinkevičiūtė.
„Nenuostabu, kad dabar jie atsitraukia – iš šono žiūrint, savo elgesiu patys įvarė visą koaliciją į kampą. Tai visiškai akivaizdu pasiklausius, kaip Vyriausybės teikiamus mokestinius pakeitimus vertina pačios valdančiosios koalicijos partneriai.
Vaizdelis vertas pasakėčios apie lydeką, gulbę ir vėžį. Visi trys koalicijos partneriai vežimą traukia į skirtingas puses. Kas ką vaidina, spręskite patys“, – vaizdingai kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Jos tvirtinimu, kad konservatoriai pavėlavo su reformos pateikimu Seime, todėl, kadencijai einant į pabaigą, neturi kitos išeities, tik bandyti „prastumti“ atskiras pertvarkos dalis, o pačioje koalicijoje tvyro nepasitikėjimo, uždarumo ir nebendradarbiavimo nuotaikos.
„Pasikartosiu, kad mes, socialdemokratai, manome, kad tikra mokesčių reforma turi atitikti tris pagrindinius principus: būti teisinga, paprasta ir aiški, nešti naudą gyventojams.
Ir ji turi būti iš anksto pristatyta visai Lietuvai. Juk žmonės labai nepatikliai į žiūri į žodį „mokesčiai“. Norint pasiekti pasitikėjimą, reikia apie tai juos informuoti iš anksto.
Neinant į detales ir kalbant apie mokesčių politiką, tai apibendrinčiau taip: nuo pat pradžių visas tas reikalas iš valdančiųjų pusės kvepėjo veidmainyste. Buvo darbas vardan darbo“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų lyderė pažymėjo, kad tiek Pasaulio bankas, tiek Europos Komisija ir daugybė kitų organizacijų ragina Lietuvą reformuoti ydingą, neteisingą Lietuvos mokesčių sistemą, kai didžiausius mokesčius moka ant darbo sutarčių dirbantieji, o, V. Blinkevičiūtės žodžiais, „mūsų vidurinė klasė, tuo metu milijonieriai per kitas formas moka kur kas mažiau“.
„Siūlomas Nekilnojamojo turto mokesčio modelis irgi labai diskutuotinas. Net Lietuvos bankas apie tokio įstatymo neteisingumą prabilo savo ekspertizėje.
Mes jau Seimo frakcijos vardu anksčiau esam vertinę, kad siūlomi nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai – įrodymas, kad ši reforma yra per daug sudėtinga, neefektyvi“, – dėstė V. Blinkevičiūtė.
Krizės švietimo ir sveikatos srityse
V. Blinkevičiūtė išskyrė ir dvi sritis, kurios, jos tvirtinimu, yra ant krizių slenksčio.
„Mūsų sveikatos priežiūros sistema braška per siūles – medikai, savivaldybės bei pacientai reiškia nepasitenkinimą pradėta sveikatos arba, kaip dabar visi sako, tiesiog Dulkio reforma. Iš ligoninių išeina medikai.
O švietimo ministro panosėje – galimas mokytojų streikas. Taigi dvi didelės krizės – švietimo ir sveikatos sistemose. Tikrai ne be pagrindo“, – kalbėjo politikė.
Jos nuomone, esant tokiai situacijai, turėjo įvykti bendras premjerės Ingridos Šimonytės, prezidento Gitano Nausėdos ir šių sričių ministrų – Arūno Dulkio ir Gintauto Jakšto – susitikimas.
„Visi drauge galėtų nuspręsti, kokias reformas tęsti, kokias peržiūrėti, kurias audituoti ir tobulinti. Surengti diskusijas su medikais, mokytojais. Jei reforma neveikia ar nepasirengta, nepabijoti ją stabdyti ar atidėti.
Bet nematėme ir nematysime tokio vaizdo. Ši atsistatydinti „pamiršusi“ valdžia trejus metus transliuoja, kad už visus žino geriau. O jei reikalai vyksta ne pagal ją, vadinasi kažkas kažko nesupranta.
Tad tiek ir beliko iš to Vyriausybės pažado siekti, kad „visi jaustųsi lygiaverčiai, vertinami, turintys vienodas galimybes“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
Dėl sveikatos reformos kreipėsi į valstybės vadovus
„Ar Lietuvos sveikatos sistema per trejus metus tapo prieinamesnė ir efektyvesnė? Ar eilės sutrumpėjo, o sistema tapo draugiškesnė mūsų žmonėms? Ar reformos ir permainų sveikatos sistemoje naudą pajautė ir medikai, ir pacientai?
Drįstu sakyti, kad ne. Priešingai, situacija sveikatos apsaugos sistemoje pablogėjo. Kaip matome, nei patys medikai, nei pacientams atstovaujančios organizacijos, nei daugelis savivaldybių apie Dulkio reformą negali pasakyti nieko gero“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė.
„Gal konservatoriai su liberalais ir siekia tokios sistemos, kur tik turintys daug pinigų žmonės galėtų greitai ir efektyviai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis? O kaip kiti?“ – klausė socialdemokratų lyderė.
V. Blinkevičiūtė tarybos vardu kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus ir prašė įvertinti galimas reformos pasekmes: medikams, pacientams, visai sveikatos apsaugos bendruomenei.
„Jei visa tai daroma tik dėl Europos Sąjungos lėšų, reikia tai garsiai ir pasakyti, o ne apkaišioti lozungais, kad pacientams ir visam kam bus tik geriau. Visi suprantame, kad lengvų ir greitų vaistų gydyti tikrai sergančią mūsų sveikatos apsaugą nėra. Visko per mažai: finansavimo, medikų, slaugytojų“, – sakė socialdemokratų lyderė.
Mano, kad su mokytojais susitarti galima
V. Blinkevičiūtės teigimu, įtampa ir nerimas susikaupė ir neslūgsta ne tik sveikatos apsaugos sistemoje, apie galimus streikus prabilo mokytojų profesinės sąjungos. Socialdemokratų lyderė pasakojo, kad penktadienį susitiko su mokytojų profesinių sąjungų atstovais.
„Iš mokytojų skamba panašios natos, kaip ir sveikatos apsaugos bendruomenėje. „Nesitarta“, „nederinta“, „vienpusis eismas“, „monologas“.
Matome algoritmą: ministerija pirma sugalvoja, tada pradeda daryti, nenumato reikiamo kiekio lėšų ir daug kas vyksta pavėluotai ir ne laiku. Ir taip pasaka be galo.
Vadovėliai laiku neparengti, o maždaug 600 mokytojų trūkumas, anot Švietimo ministerijos, – pačių mokyklų rūpestis.
Mokyklose daugėja popierizmo ir biurokratijos, taip iš mokytojų atimamas laikas tam, ką jie sugeba ir daro geriausiai ir kas yra švietimo esmė – mokyti“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
„Jei kyla tokie konfliktai su mokytojais, jei einama link streiko, mažų mažiausiai pritrūko dialogo ir tarimosi, kuris buvo žadėtas“, – pridūrė ji.
Anot V. Blinkevičiūtės, socialdemokratai ministerijos prašo audituoti pradėtas reformas ir tartis su teisėtus reikalavimus keliančiomis ir streikuoti besiruošiančiomis mokytojų profesinėmis sąjungomis.
„Nemanau, kad kelias, kurį pasirinko ministras, turiu omeny, iškart griebtis teisininkų pagalbos ir aiškintis, ar mokytojų reikalavimai teisėti, išeis į gera.
Toks konservatorių deleguoto švietimo ministro veiksmas atrodo nei nuoširdus, nei kviečiantis bendradarbiauti.
Pradėti derėtų nuo pagarbaus ir konstruktyvaus dialogo. Atviro pokalbio, kas negerai, kokie lūkesčiai. Ir tartis su teisėtus reikalavimus keliančiomis mokytojų profesinėmis sąjungomis“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
„Esu įsitikinusi, kad su mokytojais susitarti galima“, – pridūrė ji.
V. Blinkevičiūtės nuomone, švietimo bendruomenė dėl susiklosčiusios situacijos piktinasi pagrįstai: nauji vadovėliai buvo laiku neparengti, trūksta mokytojų, o partijų susitarimas dėl švietimo ignoruojamas.
„Gal reformos daromos tik dėl vaizdo, bandant užmaskuoti vis didėjančias problemas, tokias kaip mokytojų trūkumas ir prastėjantys mokinių pažangumo rodikliai, augantys vaikų, kurie samdo korepetitorius, skaičiai? Klausimų daug ir nepatogių.
Vyriausybė savo programoje žadėjo „kokybišką išsilavinimą kiekvienam“, o, išėjo, kad geresnis ir kokybiškesnis jis tampa tik žmonėms, kurie turi daug pinigų“, – tvirtino socialdemokratų lyderė.
Siūlo imtis tyrimo dėl augančių kainų
V. Blinkevičiūtė aptarė ir augančias kainas.
„Mes ir šiemet, ir pernai, ir užpernai siūlėme priemonių, kvietėme ir raginome Vyriausybę imtis iniciatyvų, kurios galėtų bent amortizuoti maisto kainų augimą.
Tai – ir lengvatinis pridėtinės vertės mokestis būtiniausiems maisto produktams, ir aktyvi institucijų, atsakingų už rinkos priežiūrą veikla. Apie tai kalbame paskutinius trejus metus“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Jos nuomone, kainas gali paveikti ir slapti įmonių susitarimai.
„Juoba mažmeninės prekybos sektorius Lietuvoje yra žiauriai koncentruotas, oligopolinis. Kol kas paburbenama, kad „na, rinka tokia“ ir tiek. Rekordinis maisto kainų augimas pastaraisiais metais parodė, kad maisto rinkai trūksta skaidrumo. Tad tarnybos, įtardamos nesąžiningą kainodarą, galėtų imtis tyrimo ir kontrolės.
Kiek straipsnių prirašyta apie tai, kaip, pavyzdžiui, pirkėjais manipuliuojama taikant netikras „nuolaidas“ ar „akcijas“... Bet tos institucijos, veikiančios valstybės vardu, kaip matome, paprastai užsikasusios smulkiais skundais. Politinės valios imtis išsamaus ir gilaus rinkos tyrimo nėra“, – sakė socialdemokratų lyderė.
Nori kompromiso dėl antrosios pensijų pakopos
V. Blinkevičiūtė kritikos negailėjo ir antrajai pensijų pakopai.
„Dauguma žmonių supranta, kad egzistuojanti sistema yra ydinga, bet Vyriausybė užsispyrė ir nenori jos keisti. O pensijų fondų atstovai įrodinėja, kad mūsų žmonės nieko nesupranta, tad ir keisti nieko nereikia“, – sakė politikė.
Ji pažymėjo, kad socialdemokratai nuo pat šios Seimo kadencijos pradžios ne kartą registravo įstatymų pataisas, kurios leistų atsisakyti priverstinio įtraukimo į antrąją pensijų pakopą bei išsiimti dalį sukauptų pinigų.
„Ir prezidentas, ir netgi dalis tų pačių konservatorių, ir kone visa Seimo opozicija sutaria, kad automatinis arba prievartinis įtraukimas į antrąją pakopą yra ydinga praktika. Tik šis supratimas nevirsta veiksmu – politiniu sprendimu blogą ir mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigais remiamą sistemą pakeisti.
Visos siūlytos pataisos valdančiosios koalicijos – konservatorių ir liberalų – balsais buvo atmestos. Juk yra tokie atvejai žmonių gyvenime, kai susergama liga, sunkia galbūt, tuomet žmogui tikrai reikia pinigų, kad galėtų šiek tiek pagerinti savo sveikatą.
Negi mums svarbiau, kad vien privatūs fondai savo pelnus augintų? To negali būti. Reikia keisti pensijų fondų sistemą – žmonių varu nevaryti ir sumą pinigų, kurią žmogus gali išsyk išsiimti, reikia gerokai padidinti. Dėl to dydžio galima tartis ir ieškoti kompromiso.
Vis tik „kompromisas“ – retas žodis ir reiškinys konservatorių ir liberalų valdančiojoje daugumoje“, – dėstė V. Blinkevičiūtė.
Pasak jos, artėjantys treji rinkimai ir toliau kaitins aistras, tad tikėtis valdžios nuomonės pasikeitimo dėl antrosios pensijų pakopos ar dėl PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams, ar pritarimo kai kuriems prezidento siūlymams, neverta.
„Valdantieji savo pažadų netesi, tad yra lengvai nuspėjami. Nebent liepos mėnesį atsistatydinti „nutarusi“ premjerė tą savo atsistatydinimą vykdo mažais žingsneliais?
Tenka priminti premjerei, kad žodis kaip paukštis – išskrido ir atgal nesugrąžinsi. Tas posakis tinka tiek kalbant apie Vyriausybės programą, tiek apie jos misijas ir įsipareigojimus“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Šiuo metu parlamente socialdemokratai turi 12 atstovų, tačiau pagal visuomenės nuomonės apklausas, tai yra populiariausia partija Lietuvoje.
nes jų valdančioji koalicija -
buvo beveik monolitinė, bet...
Bet bėda, kad tie įstatymai buvo priimami -
ne darbo liaudies ir ne - socialiai pažeidžiamiausių šalies piliečių naudai,
o tik -
įvairių darbdavių konfederacijų
klestėjimui užtikrinti,
savo partijai stiprinti,
bei - kiek tik įmanoma, -
biudžeto ir darbdavių naudai -
dar labiau nuskurdinti -
taipogi - ir taip jau skurdžiai
beegzistuojančią bei - pakankamai dar iki tol užguitą - lietuvių tautą varyti į ožio ragą...
Tad Blinkevičiūtė geriau patylėtų, nes ne visi pamiršo socdemų "gerus" darbus, - iki šiol - visus 33 nepriklausomybės metus - VISOS valdžios - be išimties -
dirbo tik savo pačių naudai,
o Lietuva ir jos piliečiai - nuolat likdavo užribyje ir tebūdavo prisimenami tik prieš kitus Seimo rinkimus...
