Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen džiaugėsi, kad matymas dėl svarbiausių klausimų sutampa.
„Rudens sesijoje bene svarbiausias Seimo darbas bus artėjančio biudžeto aptarimas ir priėmimas. Gali būti, kad šį kartą tai bus šiek kiek sudėtingesnis procesas, nes visi suprantame, kad tai jau bus rinkiminis biudžetas.
Bet aš tikrai tikiuosi ir tikiu, kad Seimui užteks išminties suderinti visus norus ir valstybės finansines galimybes“, – po susitikimo sakė Seimo vadovė.
G. Nausėda irgi džiaugėsi, kad pagrindiniai Seimo darbai buvo aptarti „geranoriškai“.
Anot jo, svarbus ne tik Lietuvos išorinis, bet ir vidaus saugumas, kurį užtikrina „rūpestis žmogumi“.
„Mes dažnai mėgstame deklaruoti, kaip rūpinamės žmonėmis, tačiau kuomet ateina reikalas iki sprendimų, mes randame daugybę priežasčių tų sprendimų neįgyvendinti. Dažniausiai pasiremdami tuo, kad tam nėra pajamų“, – kalbėjo prezidentas.
Jo nuomone, tai nėra teisinga ir nėra jokio atsiprašymo, kad, pavyzdžiui, vaikus auginančioms šeimoms svarbūs sprendimai nepriimami.
Dėl to, pasak G. Nausėdos, prašoma Seimo priimti įstatymų pataisas dėl papildomo neapmokestinamojo dydžio vaikus auginančioms šeimoms. Esą taip pat svarbu valstybės biudžete rasti lėšų, kad pensijos būtų didinamos sparčiau nei auga atlyginimai.
Šalies vadovas sako, kad visuomenė netrukus pamatys, ar dabartinės kadencijos Seime dar yra politinės valios svarstyti su mokesčiais susijusius klausimus.
Anot G. Nausėdos, su Seimo valdyba sutarta, kad vienas svarbiausių dalykų yra valstybės gynybos stiprinimas, žmogaus teisės – ne tik, pavyzdžiui, seksualinių mažumų, bet ir šeimų, pensininkų.
„Aš pasakiau, kad žmogaus teises suprantu plačiai. Žmogaus teisės yra ir mūsų seksualinės orientacijos mažumos. Žmogaus teisės, na, yra taip pat ir noras galbūt turėti lengvesnę prieigą prie narkotinių medžiagų. Tačiau, mano akimis, lygiai tokios pačios žmogaus teisės yra ir mūsų senjorų finansinė padėtis, ir šeimų padėtis. Ypač šeimų, auginančių vaikus. Ir žmonių su negalia padėtis.
Tai kuomet kalbame apie žmogaus teises, nepamirškime, kad didžioji Lietuvos žmonių dalis šiandien turi tokias teises, kurių atžvilgiu mes galėtume pasistengti labiau ir garantuoti tas teises platesne ir platesne apimtimi“, – pabrėžė G. Nausėda.
Abejoja dėl mokesčių reformos
„Labai greitai įsitikinsime, ar dar apskritai yra noro šiame Seime svarstyti štai tokio pobūdžio klausimus, ar geriau padėti tašką, nebeerzinti mūsų visuomenės, verslo ir pasakyti, kad tai bus jau kitų Vyriausybių užduotis“, – pirmadienį Nacionaliniam radijui ir televizijai sakė G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo valdančiajai koalicijai praėjusią savaitę sutarus neskubėti mokesčių reformos Seime tvirtinti šiemet.
Pasak G. Nausėdos, Finansų ministerija užtruko pernelyg ilgai svarstydama, kokią reformą siūlyti.
Ministerijoje pertvarkai aptarti suburta ekspertų ir suinteresuotų pusių grupė darbą pradėjo dar 2021 metais, bet reforma pateikta tik šiemet.
„Man atrodo, kad pasirinktas vis dėlto buvo ne pats geriausias modelis suformuluoti tuos pasiūlymus, kadangi ta darbo grupė, ekspertų grupė, kuri buvo sudaryta, pakankamai daug laiko prarado tam, kad organizuotų įvairias diskusijas, kurios nelabai tiesiogiai vesdavo prie reikalingo rezultato“, – sakė G. Nausėda.
„Tam buvo užgaišta pernelyg daug laiko ir ateita iki tokio taško, kuomet jau pradeda veikti politinio ciklo dėsningumai ir natūraliai mažėja noras imtis sprendimų, kurie gal ilgalaikiu požiūriu būtų tikslingi, bet dėl politinio ciklo yra nepriimtini nei opozicijai, nei pačiai valdančiajai koalicijai“, – pridūrė jis.
Neforsuoti mokesčių reformos priėmimo valdantieji sutarė po ginčų ne tik su opozicija, bet ir pačios koalicijos viduje.
Seimui yra pateiktas septynių įstatymų pataisų paketas. Pakeitimais, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą bei numatyti platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, taip pat siūlomi pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais.
Prasidės makaronų kabinimai.
