Viešai savo istorija pasidalinusi moteris pasakojo, kad nepastebėti pirmųjų sutrikimo požymių nebuvo neįmanoma.
„Turėjau visą puokštę įvairių simptomų. Pirmasis priepuolis buvo kažkas neapsakomo ir neapibrėžiamo. Kai prarandi suvokimą, kur yra žemė ir dangus, tave ištinka panikos priepuolis – ne tik vemi, alpsti, bet verki ir panikuoji, nes suvokdamas ir jausdamas savo kūną nesupranti, ką su juo daryti ir kaip atsistoti“, – pirmąjį susidūrimą su liga prisiminė ji.
Visas šis priepuolis B. Valungevičienę ištiko darbe, paradoksu, išgirdus gerą žinią ir išgyvenant džiaugsmo emociją. Nors šis nemalonus patyrimas ir truko neilgai, po to viskas pradėjo kartotis naktimis.
„Tiesiog verčiantis ant šono tave tiek užsupa, kad pradedi panikuoti, nesuvoki, kur esi ir vienintelis būdas bent man nusiraminti buvo išlipti iš lovos ir kaire puse priglausti veidą prie grindų, atsigulus pilvu visu kūnu pajusti žemę. Taip susigaudydavau, kur yra žemė, o kur – dangus“, – nuotolinės Santaros klinikų konferencijos metu pasakojo B. Valungevičienė.
Sąmonės atsijungimas – lygioje vietoje
Pradėjus aiškintis, kas jai darosi, atsirado dar daugiau simptomų, vienas jų – rytinis pykinimas, kas iš karto privertė pagalvoti apie nėštumą. „Bet tas mano nėštumas tęsėsi tris metus“, – prisimindama visai nejuokingą laiką juokėsi moteris.
Pacientė pasakojo, kad simptomai buvo labai besikeičiantys – vis prastėjo rega, triko pusiausvyra, vargino jau minėtas nuolatinis pykinimas.
„Baisiausi būdavo tie atsijungimai, kurie įvykdavo tiesiog lygioje vietoje dėl staigesnio judesio. Vienintelis ligos privalumas buvo, kad tai mane išmokė labai ramiai judėti, išdidžiai, tiesiai, moteriškai vaikščioti, kas gal kitiems galėjo atrodyti kaip pasipūtimas (juokėsi).
Bet kitaip nebuvo įmanoma – kiekvienas staigesnis galvos pajudinimas reiškė tai, kad vos ne prarandi sąmonę. Negalėjau pažiūrėti į viršutinė lentyną parduotuvėje, apie žiūrėjimą į žvaigždes net nekalbu“, – kalbėjo B. Valungevičienė.
„Baisiausi būdavo tie atsijungimai, kurie įvykdavo tiesiog lygioje vietoje dėl staigesnio judesio“, – kalbėjo B. Valungevičienė.
Pasak jos, sunkiausias dalykas visą šį laiką ir buvo judesių suvaržymas, suvokimas, kad bet koks staigesnis galvos pasukimas galėjo baigtis labai liūdnai.
„Pavyzdžiui, vairuojant staigiai pasukus galvą į kairę pusę tave tiesiog galėjo greitai atjungti. Tai jei tuomet prarandi supratimą, kur yra žemė ir dangus, kaip suprasi, kur yra dešinė ir kairė... Lipant laiptais pabandyk greičiau pasisukti ir tiesiog gali nukristi.
Tu jauti kūną, žinai, kad tavo rankos ir kojos gyvos, bet nežinai, kur jas dėti. Taip pat vargino ir dažnas nuovargis, man nuolat įsitempdavo kojų raumenys. Kūnas buvo amžinoje fizinėje parengtyje ir apie pietus jau fiziškai jausdavausi pavargusi. Visos tos dedamosios labai trukdė gyventi ir labai dažnai net kėlė riziką gyvybei“, – konstatavo B. Valungevičienė.
Ilgos ligos paieškos
Vis tik moteriai ilgai nepavyko išsiaiškinti, kas jai darosi: „Baisiausia, kai pradedi ieškoti, kas tau yra, visi nelabai supranta, apie ką kalbi. Nė vienas šeimos gydytojas manęs nesiuntė pas ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją.
Pirmiausia buvau siųsta pas neurologą, man buvo pasakyta, kad auglių galvoje nėra ir viskas. Tada pradėjau ieškoti pati, nes gyventi su tuo yra sunku.“
„Jei staiga atsirado galvos svaigimas, pykinimas su vėmimu, sutriko rega, klausa, pradėjo tirpti kūnas, galūnės, manyčiau, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą“, – patarė A. Paškonienė.
Ji džiaugėsi, kad galiausiai pavyko pakliūti pas Santaros klinikų gydytoją dr. Aistę Paškonienę. Dabar pacientė sako jau du mėnesius aktyviai judanti, sportuojanti ir jaučia grįžusį gyvenimo džiaugsmą.
„Kai man padėjo, išėjusi į gatvę pasijutau lyg kokioje Amerikoje – tokių ryškių spalvų, ryškių kontūrų, gatvės ženklų buvau nemačiusi 3 metus ir prie to pripratusi. Taigi ta žinia, kad esant tokiems sutrikimams reikia ne pas šeimos gydytoją ar neurologą eiti, turėtų būti garsiai paskleista“, – pastebėjo B. Valungevičienė.
Prireikė 3 metų intensyvaus darbo
Gydytoja otorinolaringologė ir otoneurologė A. Paškonienė patvirtino, kad šis atvejis neeilinis – pacientę varginusio galvos svaigimo priežasčiai diagnozuoti prireikė daugybės tyrimų, o gydymas truko net 3 metus.
Gydytoja priminė, kad apskritai pusiausvyra yra gana sudėtingas procesas ir ją išlaikant dalyvauja keletas organizmo sistemų. „Visų pirma, tai vidinėje ausyje, labirinte, esantis vestibulinis aparatas, taip pat regėjimo, atramos sistema ir viską apjungianti centrinė nervų sistema. Visa ši darni sistemų veikla nulemia, kad išlaikome koordinaciją, galime orientuotis.
Kai sutrinka bent viena šių sistemų, atsiranda pusiausvyros sutrikimų, kas dažniausiai pasireiškia galvos svaigimu, taip pat atsiranda regėjimo sutrikimų, sunku fokusuoti, neryškiai matoma, atsiranda koordinacijos sutrikimų, sunku išstovėti, paeiti tiesia linija. Lydi nestabilumo, silpnumo, lyg alpimo jausmas, gali būti pykinimas, vėmimas, klausos sutrikimas, ūžesys ir daugelis kitų simptomų“, – pasakojo gydytoja.
„Kai man padėjo, išėjusi į gatvę pasijutau lyg kokioje Amerikoje – tokių ryškių spalvų, ryškių kontūrų, gatvės ženklų buvau nemačiusi 3 metus ir prie to pripratusi“, – pasakojo pacientė.
Pasak jos, visi šie simptomai gali atsirasti tiek dėl vidinės ausies patologijos, tiek dėl neurologinių sutrikimų, tiek širdies ir kraujagyslių sistemos pakenkimo, gali būti ir šalutinis vaistų poveikis, pasireikšti esant stresui, nerimui ir daugeliu kitų atvejų.
Kalbėdama apie konkretų B. Valungevičienės atvejį specialistė paaiškino, kad galvos svaigimai skirstomi į nevestibulinius ir vestibulinius, kurie dar yra periferiniai arba centriniai.
„Jei sutrikimai yra periferijoje, tuos pacientus konsultuojame ir gydome mes – otorinolaringologai, kurie specializuojasi otorinoneurologijos srityje. Yra atliekamas tiek fizinis ištyrimas, tiek instrumentiniai tyrimai, tam tikri specialūs manevrai. Gydymas irgi yra specifinis, individualus.
Jis priklauso nuo to, kokią vidinės ausies ligą randame. Jei tai, kaip yra Beatos atveju, gerybinis paroksizminis galvos svaigimas, tai yra viena dažniausių galvos svaigimą sukeliančių priežasčių, kai iš vidinės ausies receptoriaus atitrūksta kristalai ir judesio metu patenka ten, kur neturi būti“, – komentavo A. Paškonienė.
Išgelbėjo gydytojos atkaklumas
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad diagnostiniai tyrimai tikrai nėra malonūs – jų metu sukeliamas ir svaigimas, pykinimas: „Reikia įspėti pacientus, kad atvyktų su palyda, nes grįžti sudėtinga, blogumas gali jaustis ir dar kitą dieną, sunku vairuoti.“
Specialistė pasakojo, kad vieni pacientai ir po vienos konsultacijos jau gali būti sveiki, bet kitais atvejais – ir šimto vienos negana.
„Beatos atveju tris metus intensyviai vargome, tiek aš su ja dirbau, tiek ji savarankiškai, reikėjo ir kitų priemonių, kol atstatytume tuos kristalus“, – kalbėjo gydytoja.
Jai dėkodama pacientė džiaugėsi medikės atkaklumu ir rastu metodu, kaip padėti.
„Išties mudvi su gydytoja išbandėme viską. Iš pradžių tam tikrus manevrus, pratimus, davė daryti namuose. Po to mane net buvo paguldžiusi savaitei į ligoninę ir labai intensyviai supo nuo ryto iki vakaro. (...) Mano atveju tai neveikė. Labai džiaugiuosi, kad gydytojos užsispyrimas ir papildomų priemonių pasitelkimas leido atgauti visavertį gyvenimą“, – kalbėjo B. Valungevičienė.
Paklausta, kaip žmonėms atskirti, kada pusiausvyros problemos – jau yra rimtas signalas kreiptis į gydytoją, A. Paškonienė išskyrė kelis pagrindinius požymius.
„Jei staiga atsirado galvos svaigimas, pykinimas su vėmimu, sutriko rega, klausa, pradėjo tirpti kūnas, galūnės, manyčiau, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Jei tie pusiausvyros sutrikimai užtrunka ir netgi stiprėja, kartu lydi galvos skausmas, klausos sutrikimas, ūžesys – iš esmės jei jau atsirado galvos svaigimas, sutriko pusiausvyra, tai jau yra ženklas, kad kažkas ne taip ir delsti nereikėtų“, – komentavo gydytoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
