Interneto platybės pilnos informacijos apie eismo taisyklių skirtumus skirtingose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Ispanijoje, Portugalijoje ar Šveicarijoje akinius ar kontaktinius lęšius dėvintys vairuotojai turi transporto priemonėje vežiotis papildomą porą akinių. O štai Prancūzijoje jau 6 metus galioja reikalavimas vairuotojams su savimi turėti alkotesterio rinkinį. Graikija nusprendė netoleruoti rūkančių vairuotojų ir uždraudė tai daryti automobiliuose.
Vairuojant Vokietijoje geriau pasirūpinti, kad nepritrūktų degalų. Šios šalies automagistralėse draudžiama sustoti net nutikus ir tokiam netikėtumui. Didžiojoje Britanijoje vairuotojai turi būti itin atidūs lietaus metu: už pėsčiojo aptaškymą gali grėsti iki 5 tūkst. svarų bauda.
Siūlo pasidomėti kelių mokesčiais
Nuo 1997 m. skirtingų šalių Europoje kelius maišantis M. Krugžda turi ne vieną istoriją apie vairavimo kultūrą ar taisykles svečiose šalyse. 15 metų vilkikus vairuojantis vyras pataria prieš ruošiantis kelionei automobiliu į kitas Europos šalis pasidomėti vietos kelių eismo taisyklėmis.
„Be to, reikia pasidomėti ne tik eismo sąlygomis ir taisyklėmis. Nesvarbu, ar keliaujate vilkiku, ar lengvuoju automobiliu, ar motociklu, reikia susižinoti ir apie kelių apmokestinimo reikalavimus“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie vairavimo kultūrą svečiose šalyje M. Krugžda pastebėjo, kad bėgant metams dėl emigracijos vairuotojų elgsena kelyje visur tampa vis vienodesnė.
„Vairavimo kultūra ypač suprastėjo Anglijoje. Jei prieš dešimt metų stebėjomės, kokie ten visi mandagūs, paslaugūs, sustoja, praleidžia, pasiteirauja, jei kažkur pasimeti, palydi ar padeda išsikviesti pagalbą, tai dabar reikia tik žiūrėti, kad kažkas po tavimi nepalįstų“, – pastebėjimais dalijosi vairuotojas.
Vis dėlto lietuvis tiki, kad tam tikri ribojimai ir baudos savo darbą atlieka – jis pastebi, kad Europoje nėra labai daug vairuotojų, piktnaudžiaujančių greičio viršijimu. Be to, pasak jo, Europos valstybių keliuose labai gerai išvystytos greičio matavimo sistemos ir pažeidus greičio ribojimus po mėnesio ar trijų sulauki pranešimo apie skirtą baudą.
Vairavimo šokas pietų Europoje
Kalbėdamas apie labiau vairavimo kultūra išsiskiriančias Europos dalis, M. Krugžda paminėjo pietų Europą.
„Ypač eismas chaotiškesnis didesniuose miestuose. Labai išsiskiria pietų Italija. Už Romos, Neapolyje labai karštakošiškas vairavimas, vairuotojai nepaiso taisyklių, dažnai signalizuoja. Sankryžose važiuoja pirmas tas, kas pirmas iki jos atvažiavo. Labai nepaisoma ir automobilių statymą draudžiančių ženklų. Man tai neįprasta“, – pasakojo pašnekovas.
Vyras pridūrė, kad palyginus su pietų Italija ar kitais Europos intensyviais eismu taškais eismas Lietuvoje atrodo kaip užmigęs: „Po kelionių Europoje toks jausmas, kad Lietuvos miestuose automobiliai tąsosi. Gal čia viskas dėl žmonių, įsibauginusių baudų.“
Vis dėlto vilkiko vairuotojas neturėjo daug priekaištų vairuotojams Lietuvoje. Paprašytas įvardyti šalis, kuriose jis jaučia panašią vairavimo kultūrą kaip Lietuvoje, M. Krugžda paminėjo labai kultūringus Šveicarijos vairuotojus. Taip pat pagyrų vyras negailėjo Olandijos vairuotojams ir policijai.
„Olandijoje ir policija labai tolerantiška. Pavyzdžiui, būna, kad pamiršti įsijungti šviesas, nes ten beveik visos gatvės apšveistos, tai pamatai su švyturėliais važiuojančius iš paskos policininkus, kurie sustabdo ir tik primena įsijungti šviesas“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
O štai Belgija M. Krugždai sudariusi ne tokį gerą įvaizdį. Vilkiko vairuotojas pastebėjo, kad čia gana dažnai vairuotojai sėda už vairo neblaivūs ir jis jaučia tam aplinkinių toleranciją.
Baudos sulaukė po kelerių mėnesių
Nors lietuviui vairavimas yra tapęs ne tik darbu, bet ir gyvenimo būdu, vis dėlto Europoje yra vietų, kur jis vairuoja ne su didžiausiu pasitenkinimu. Kaip prisipažino M. Krugžda, daugiausiai streso ir įtampos kyla vairuojant labai intensyviuose miestuose, tokiuose kaip Paryžius ar Ispanijos šiaurinė dalis.
„O šiaurės Ispanijoje išvis jaučiu, kad labai painūs įstatymai ir policijos sistema. Teko girdėti kolegos pasakojimą, kuris gavo baudą už tai, kad gėrė vandenį iš didelio butelio, nes tai trukdė eismo saugumui, nors kelias buvo tuščias ir eismas ramus. Šiaurės Ispanijoje jaučiamas didžiulis policijos kabinėjimasis“, – savo nuomone dalijosi vairuotojas.
Vyras taip pat pastebėjo, kad šiuo metu labai daug policijos pareigūnų prižiūri eismą ir Vokietijoje: „Čia šiuo metu policija labai intensyviai seka vairuotojus, matuoja greitį pasislėpę po viadukais, krūmuose“.
Kai kuriose šalyse nusižengti kelių eismo taisyklėms nepastebėtam neleidžia ir atstumų tarp automobilių detektoriai. Kaip prisipažino M. Krugžda, jis pats neseniai gavo pranešimą apie padarytą nusižengimą kovo mėnesį Austrijoje. Vyras gavo baudą, nes nesilaikė 50 m atstumo nuo kito automobilio. Detektoriais buvo užfiksuota, kad lietuvio vairuojama transporto priemonė prie kitos priartėjo 37,5 m atstumu.
Reikalavimas – prezervatyvai vaistinėlėje
Griežtų draudimų pasekmes pašnekovas yra pajutęs ir Vokietijos greitkeliuose. Kaip jau minėta, Vokietijos automagistralėse draudžiama sustoti bet kokiu atveju. M. Krugžda tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo, kad nutinka situacijų, kai vairuotojams tenka stabtelėti dėl tualeto reikalų. Tokiu atveju, pasak jo, iškart prisistato policijos pareigūnai ir išrašo baudą už eismo trukdymą.
Kita vertus, Europos keliais nusprendusius keliauti vairuotojus pašnekovas ir ramino: kelio ženklai visose šalyse panašūs, o jei kuris ir nelabai matytas – vis vien pavyksta suprasti, ką jis reiškia.
„Tik Amsterdame esame pastebėję kelio ženklą sankryžoje, kurio iki šiol nesuprantame su kolegomis. Jame pavaizduotas pavirtęs butelis. Kelio ženklas draudžiamasis, apskritame fone, bet iki šiol nesuprantame, ką reiškia“, – kalbėjo vyras.
Vairuotojas paminėjo, kad Europos keliuose vis atsiranda naujų nurodomųjų ženklų, tačiau juos suprasti būna pakankamai lengva. Tarp naujesnių ženklų Europos keliuose ir neįprastų Lietuvai pašnekovas paminėjo įspėjamuosius ženklus apie nevažiavimą ant grunto, pavojingą eismą slėnyje.
Paklaustas, ar vilkiko vairuotojams tenka susidurti su keistesniais reikalavimais, kertant šalių sienas, M. Krugžda prisiminė tik vieną atvejį: „Prieš kokius dešimt metų kertant muitinę į Baltarusiją vaistinėlėje reikėjo turėti prezervatyvų. Pamenu, kad to prašė ne tik manęs, bet vėliau tai patvirtino ir kiti kolegos keliavę į šią šalį“.
