Balandžio pirmąją – tarptautinę melagių dieną - kiekvienam savaip šmaikštaujant, pokštininkų taikinyje atsidūriau ir aš – naivusis, šviesesne Lietuvos ateitimi vis dar tikintis, idealistas.
“Žinai, Algimantai, - dėstė man kolegos, - “aukščiausi Lietuvos vyrai aštuonioliktaisiais šalies nepriklausomybės atgavimo metais pagaliau nusprendė imtis veiksmingų žingsnių ir sunaikinti supuvusį valstybės valdymo modelį. Labai gerai informuoti šaltiniai mums pranešė,” - kalbėjo jie toliau, - “kad Prezidentas pasikvietė Seimo Pirmininką ir Premjerą bei po labai ilgai trukusios karštos diskusijos kartu jie priėmė kelis strateginius sprendimus, nulemsiančius “valstybininių klano” žlugimą. Ypatingai išraudusiu ir pasimetusiu veidu Prezidentūros koridoriuose buvo pastebėtas premjeras Gediminas Kirkilas, mat kalbama, kad Prezidentas įpareigojo premjerą viešai atsiprašyti tautos už LEO LT, atvirai papasakoti tautai apie užkulisinę veiklą, formuojant Vyriausybę, bei atleisti iš pareigų Vyriausybės formavimo ir kitiems “paradams” vadovavusį savo patarėją Albiną Janušką. Negana to, Prezidentas jau šiandien atleido kai kuriuos savo patarėjus, tame tarpe ir specialiųjų tarnybų jam deleguotus, bei artimiausiu laiku ketina inicijuoti susikompromitavusių VSD generalinio direktoriaus pavaduotojų Dariaus Jurgelevičiaus ir Dainiaus Dabašinsko atleidimą. Taip pat jis žada neatidėliotinai įsikišti į abejotinas kai kurių apsimelavusių ambasadorių ir teisėjų paskyrimų aplinkybes, atsiprašyti tautos, kad reikiamu momentu, nors ir turėjęs tam tikros informacijos, nepanaudojo jos, skiriant į pareigas šiuos ir kitus aukštus valstybės pareigūnus. Taip pat Jo Ekscelencija sumanė planą, iš esmės turėsiantį pakirsti perkamos ir tam tikras verslo grupes atstovaujančios žiniasklaidos atstovus. Žodžiu, bendros Prezidento, Premjero, Seimo ir žiniasklaidos pajėgos yra sutelkiamos “valstybininkų klanui” išardyti bei teisingumui šalyje įtvirtinti”.
Kelias minutes klausiausi šių utopinių, bet ausiai labai mielų žinių ir gan greitai sumojau, kad tai Balandžio 1-osios pokštas. O taip norėjosi patikėti, kad šis utopinis scenarijus yra realybė. Deja.
Nors kelioms minutėms patikėjau šiuo melu, nes iš tikrųjų vyliausi, kad žiniasklaidai ir visuomenei atvirai prabilus apie valstybės užvaldymą taip vadinamo “valstybininkų klano”, egzistuojantis iškreiptas valstybės valdymo mechanizmas pagaliau bus sugriautas. Patikėjau, nes pamaniau, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), atlikęs Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos parlamentinį tyrimą ir prabilęs apie betvarkę VSD viduje ir aplink, apie grubius LR Konstitucijos ir įstatymų pažeidimus bei visoms šalies valdžioms pasiuntęs pavojaus signalus, pagaliau buvo išgirstas. Patikėjau, nes iki šiol esu įsitikinęs, kad reikia tik drąsios LR Prezidento Valdo Adamkaus pozicijos išreiškimo, problemos pripažinimo ir asmeniško prisidėjimo prie jos sprendimo.
NSGK nuolatos tvirtino, kad VSD problema – ne tik nevykęs buvęs VSD generalinis direktorius ir tarnybinių butų kolekcionuotojas Arvydas Pocius. Problema slypi giliau ir ji kelia realias grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui. Parlamentinis komitetas ne tik kad nebuvo išgirstas ir išklausytas, priešingai – visomis įmanomomis priemonėmis buvo bandomas užtildyti ar net grasinamas susidoroti.
NSGK atliktas VSD veiklos parlamentinis tyrimas, drįsčiau teigti, pagal savo svarbą ir atlikto darbo principingumą bei atskleistų problemų mastą yra tikrai pirmasis jaunos nepriklausomos šalies istorijoje, turi bei ateityje turės rimtą įtaką demokratijos raidai Lietuvoje. Būtent šio tyrimo metu ir po jo atsiskleidė valstybės užvaldymo mastas, “klano” amoralumas ir jo bekompromisė kova su kitaip mąstančiais, siekiančiais apriboti jo galias. NSGK apibendrinimai ir išvados remiasi ne kelerių pareigūnų liudijimais, kaip kai kas bando tai teigti, bet išsamia įvykių analize, rašytine medžiaga, atsakingų VSD pareigūnų ir kitų institucijų darbuotojų liudijimais. Ne kelerių, o beveik kiekvieno liudininko parodymai, kai kuri rašytinė medžiaga persismelkę supuvusia valstybės valdymo sistema, kurios kvapą mes užuodžiame ir šiandien.
Sistemos supuvimo faktą dar labiau patvirtina “klano” paniška baimė ir tam tikri klaidingi veiksmai, po to, kai parlamentinis komitetas, o vėliau ir Seimas nutarimu pareikalavo pateikti 12 slaptų pažymų, manytina, atskleidžiančių klano egzistavimą ir veikimo schemas. Tyrimo įkarštyje, pareikalavus minėtų pažymų, buvo sukelta vieša isterija, pasitelkus LR Prezidentą, o per jį ir LR Konstitucinį teismą, vieninteliu tikslu – sustabdyti parlamentinį tyrimą. Buvo vykdoma atvira ir sąmoninga konfrontacija ir puolimas prieš komitetą, jo narius ir asmeniškai mane – komiteto pirmininką. Priklijavus valstybės išdaviko etiketę, persekiojami, o vėliau atleidžiami iš darbo sąžiningai liudiję VSD pareigūnai. Visoje šioje antikonstitucinėje veikloje LR Prezidentas Valdas Adamkus ir Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas vienareikšmiškai stojo ginti “klano” pozicijų, vietoj to, kad palaikytų demokratinėje valstybėje pagal jam suteiktus įgaliojimus parlamentinę kontrolę atliekantį komitetą.
Kodėl? Manytina, kad jie yra to paties “klano” įbauginti ir įtakojami. Abejones dėl aukščiausių šalies pareigūnų veiksmų tik dar labiau sutvirtina vėlesni viešumon iškilę faktai, kai visuomenė sužinojo, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis premjeras G.Kirkilas tapo Vyriausybės vadovu. Ar tiesiog sutapimu laikytinas tas faktas, kad parlamentinio tyrimo metu (2006 metų rudenį) iš užsienio reikalų sekretoriaus pareigų atsistatydinęs Albinas Januška, neilgai trukus, beje, tuometiniam LSDP pirmininkui A.M.Brazauskui prieštaraujant, paskiriamas strateginiu premjero patarėju?
Atskiros analizės reikalauja “klanui” palankios žiniasklaidos vaidmuo. Viena iš 12 prašomų pažymų, kurių iki šiol VSD Seimui neteikia, vadinasi “Verslo grupių įtaka žiniasklaidai”. Manytina, kad joje atskleidžiama, kaip verslo grupių atstovai pasitelkia žiniasklaidos priemones, skleidžiant padorius politikus ir valstybės tarnautojus juodinantį melą. Galima drąsiai daryti prielaidą, kad tokia melo kampanija yra finansuojama neskaidriais užsienio specialiųjų tarnybų pinigais, siekiant kompromituoti padorius politikus, valstybės tarnautojus, verslininkus, sukeliant viešus skandalus ir taip didinant chaosą valstybėje bei žmonių nepasitikėjimą valdžia.
Charakteringas atsistatydinusio LR Seimo Pirmininko Viktoro Muntiano pavyzdys – bandęs laviruoti tarp “klano” pozicijų ir jų nepalaikančių politikų, tarp parlamentinio tyrimo išvadų tiesos ir “klano” nurodymų susidoroti su tiesą sakančiu komiteto pirmininku, pats tapo klano susidorojimo įrankiu – teko atsistatydinti. Artėjant rinkimams į Seimą stebėsime dar ne vieną viešųjų ryšių akciją, specialiųjų tarnybų netikėtai pagausėjusių operacijų, per kurias atskleidžiami “susikompromitavę” politikai, skaičių. Bus panaudotos milžiniškos sumos nelegalių mums nedraugiškų šalių specialiųjų tarnybų finansinių lėšų, siekiant vienintelio tikslo – prie valdžios vairo atvesti “klanui” naudingus asmenis arba tuos, kurie yra pažeidžiami, kuriais lengva manipuliuoti ir per kuriuos lengva siekti sau palankių tikslų. Neatmetu galimybės, kad spekuliuodami permainų ištroškusių rinkėjų jausmais, bus ne tik falsifikuojami rinkimų rezultatai, bet ir pakišinėjami klano valdomi surogatiniai lyderiai.
“Klanui” besirengiant Prezidento rinkimams, ir tolau bus manipuliuojama visuomenės nuomonės apklausų rezultatais ir taip vadinamais reitingais. Klastojant apklausų rezultatus, piliečiams sąmoningai bus peršamos kelios būsimųjų prezidentų kandidatūros ir skleidžiama melaginga informacija apie kai kuriuos klanui nepriimtinus kandidatus.
Diskutuoti ir rašyti apie “klano” egzistavimą de facto galima daug, bet svarbiau – surasti jaunos valstybės apsivalymo būdą. Yra tik dvi galimybės. Pirma - susitaikyti ir tempti “klano” primestą egzistencijos naštą, antroji - sumaniai buvo išdėstyta mano kolegų Balandžio 1-osios pokšte, kuris, tikiu, vis dėlto taps realybe.
Dr.Algimantas Matulevičius
LR Seimo narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas,
l.e. Pilietinės demokratijos partijos pirmininko pareigas
