Pagrindinė globali organizacija, besirūpinanti žmonių sveikata – Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog gerai subalansuota mityba kartu su reguliaraus fizinio aktyvumo - yra geros sveikatos kertinis akmuo. Dėl blogos mitybos gali sumažėti imunitetas, sutrikti fizinė ir psichinė raida, sumažėti produktyvumas. Tad privalu domėtis, ką valgyti sveika. O štai į šį klausimą, kas yra ta gera mityba, atsakyti gali tik moksliniais tyrimais paremta informacija. Tad nevalia tikėti nežinomo universiteto nežinomų mokslininkų atliktais tyrimais.
PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė sako, jog organizacija visus duomenis pateikia itin atsakingai ir kruopščiai, dėl to pasaulyje šios organizacijos duomenys yra itin vertinami. Šiais laikais, kai sveiko maisto tema itin aktuali ir kone kiekvienas turi savo nuomonę apie vienokius ar kitokius produktus, specialistė ragina dažniau žvelgti į reglamentais ir tyrimais paremtą informaciją, nei į nuogirdas iš pažįstamų, draugų, subjektyvių tekstų. ,,Žmones labai veikia tai, ką jie išgirsta iš aplinkinių: gandai, draugų patirtys, bet derėtų linkti prie išsamesnės, mokslinės informacijos, jei norime žinoti tiesą“, - teigia PSO atstovybės Lietuvoje vadove I. Zurlytė.
Patikimi - tik moksliniai tyrimai
Ekspertės teigimu, PSO kaip organizacija tokius tyrimus atlikinėja gana retai, daugiausiai remiasi įvairiose mokslo institucijose atliekamais tyrimais. Jų duomenis analizuoja, apibendrina ir teikia rekomendacijas. ,,Labai daug laiko ir pastangų dedama, kad įvertintume tuos tyrimus, padarytume išvadas ir parašytume rekomendacijas. Iš čia kyla labai daug informacijos, paremtos tik mokslus, mitybos srityje, kiek ko vartoti, koks poveikis“, - sako I. Zurlytė. Jos pasakojimu, yra griežti kriterijai, reglamentai. Atsižvelgiama, kiek maisto produktas daro įtaką sveikatai, tam tikrų ligų atsiradimui. Tikrinama, ar ištirta pakankama auditorija – imtys. Taip pat, ar atsižvelgiama įvairius veiksnius, skirtingas visuomenės grupes.
Pavyzdžiui, vėžio susirgimų riziką, sukeliamą maisto produktų, tiria Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra. Čia klasifikuoja, ar gali sukelti vėžinį susirgimą, ar sukelia, kiek. Iš čia ir daugelio kitų mokslinių specifinių organizacijų informaciją paima, analizuoja, tikrina ir skelbia PSO. Organizacija taip pat daug bendradarbiauja su būtent su maistu susijusiu reglamentus analizuojančia ir prižiūrinčia organizacija – ,,Codex Alimentarius“. Maisto ir žemės ūkio organizacija (angl. Food and Agriculture Organziation), specialistės teigimu, taip pat atlieka daug mokslinių, patikimų tyrimų, tačiau labiau susijusių su maisto saugos reglamentais.
Koks maistas saugus?
O štai maisto saugumą nustato Valtybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. ,,Maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis kenkia sveikatai ar netinkamas žmonėms vartoti. Siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą, Europos Sąjungos teisės aktuose yra patvirtintos medžiagų ar mikroorganizmų didžiausios leistinos koncentracijos maisto produktuose, jos nustatytos kiek įmanoma mažesnės, atsižvelgus į riziką, susijusią su poveikiu sveikatai. Nustatant, ar maistas kenkia sveikatai, atsižvelgiama į galimą tiesioginį ir trumpalaikį, ilgalaikį to maisto produkto poveikį ne tik jį vartojančio asmens, bet ir vėlesnių kartų sveikatai, galimą susikaupusių toksinų poveikį", - teigia Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė. Taip pat, nustatant, ar maistas netinkamas žmonėms vartoti, atsižvelgiama į tai, ar jis nepriimtinas dėl jo numatytos paskirties, užteršimo ar dėl pašalinių medžiagų, puvimo, gedimo ar irimo.
VMVT specialistės pasakojimu, tam, kad nustatytų ir patvirtintų didžiausias leidžiamas medžiagų koncentracijas maisto produktuose, gali užtrukti ne vienerius metus. Tai maisto produktuose nustatomos tik pilnai įvertinus medžiagų toksiškumą bei paplitimą maisto grandinėje. Beveik kiekvienai teisės aktais reguliuojamai medžiagai taip pat yra nustatytas per parą leidžiamas suvartoti kiekis (ADI). Leidžiami kiekiai nustatomi remiantis moksliniais patarimais, kuriuos teikia Europos maisto saugos tarnyba (EFSA).
Ši nepriklausoma organizacija renka ir analizuoja mokslinius duomenis, Europos Sąjungos šalių pateiktus laboratorinių tyrimų duomenis, nustato iškylančius rizikos veiksnius bei atlieka rizikos vertinimą. EFSA parengtų nuomonių ir patarimų pagrindu kuriami Europos maisto politikos teisės aktai. Pavyzdžiui, didžiausi leistini teršalų kiekiai nustatomi pagal ALARA (As Low As Reasonable Achievable) principą, t.y., nustatomas pats mažiausias kiekis, kurį galima būtų pasiekti. I. Stoškuvienės teigimu, reiktų pažymėti, kad šie kiekis yra žymiai mažesni už toksikologinį lygį.
Kiekvienai medžiagai taip pat būna nustatyta leistinas paros, savaitės normas, toleruotina dienos ar savaitės norma. ,,Šie kiekiai, kurie dar nesukelia pavojaus sveikatai, nustatomi remiantis mokslinių tyrimų su gyvūnais duomenimis atsižvelgiant į dozės-atsako santykį, tai yram koks dozės kiekis gali sukelti nepageidaujamą efektą", - sako I. Stoškuvienė. Kai nustatomas nepastebimo šalutinio poveikio lygis (teršalo dozė, prie kurio gyvūnui dar nepastebėtas joks toksinis ar šalutinis efektas), įvedamas saugos faktorius, kurio pagalba gautas kiekis sumažinamas šimtą kartų. Kitaip tariant, leidžiami suvartoti medžiagų kiekiai yra šimtą kartų griežtesni nei gyvūnams nustatytas nepastebimo šalutinio poveikio lygis.
Neigiamas poveikis sveikatai - viršijus leistinas normas
Specialistės pasakojimu, valgant maisto produktus, kuriuose aptinkama medžiagų, tačiau jų kiekiai neviršija teisės aktuose nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų, neigiamas poveikis sveikatai nepasireiškia. Priešingu atveju, atliekamas ūmaus poveikio vertinimas.
Atsižvelgiant į maisto suvartojimo kiekį per dieną, apskaičiuojamas trumpalaikis, kitaip dar vadinamas ūmus, ir ilgalaikis, arba lėtinis, poveikis vartotojams. ,,Pavyzdžiui, net jei imbieruose pesticidų likučių kiekis viršytų didžiausią leistiną koncentraciją, tam, kad būtų juntamas neigiamas poveikis žmogaus sveikatai, per dieną reiktų suvalgyti kelis kilogramus imbierų, kas turbūt nelabai įmanoma", - sako maisto rizikos vetinimo sk. vedėja.
Išorinė įtaka maisto saugai
I. Stoškuvienės teigimu, maisto saugai įtakos turi labai daug veiksnių, pavyzdžiui, tarptautinė prekyba, didėjantis maisto produktų ir geografinių šaltinių sudėtingumas, didėjantis turizmas, besikeičiantys maisto tvarkymo, maisto ruošimo ir mitybos modeliai, naujos maisto ir žemės ūkio technologijos, didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams, besikeičianti žmogaus, gyvūnų sąveika, galinti pernešti ligas.
Šiuo tikslu nuolat vykdoma medžiagų stebėsena maisto produktuose, tiriamas maistas ir renkami bei analizuojami duomenys apie nustatytas koncentracijas maiste, atliekamas šių medžiagų poveikio vertinimas, analizuojama informacija apie galimus kylančius rizikos veiksnius.
