Visgi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai teigia, kad kol kas užsieniečiams nesukurtos tinkamos sąlygos mūsų šalyje mokytis lietuvių kalbos. O Lietuvos verslo konfederacijos laikinasis generalinis direktorius Emilis Ruželė pastebi, kad šiuo metu nustatytos sąlygos svetimšaliams darbuotojams yra per griežtos.
Kavinėje negalėjo susikalbėti lietuviškai
Apie negebėjimą su aptarnaujančiu personalu kalbėtis lietuviškai savo socialiniuose tinkluose parašė ir žurnalistė, publicistė Goda Juocevičiūtė, kuri dalinosi, jog norėjusi užeiti į kavinę ji „eilinį kartą negalėjo susikalbėti lietuviškai“.
„Pasiteiravau kažko, o man mergina: „Ja neponemaju po litovski, govorite po ruski“ (aš nesuprantu lietuviškai, kalbėkite rusiškai – aut. past.). Tyčia sakau: „A ja neponemaju po ruski“ (Aš nesuprantu rusiškai – aut. past.). Tada ji: „Can you speak in English?“ (ar galite kalbėti angliškai? – aut. past.) Atsakiau: „No“ (Ne – aut. past.) ir išėjau nieko neužsisakiusi. Išėjau neatlaikiusi spaudimo savo gimtajame mieste gimtojoje šalyje su aptarnaujančiu personalu kalbėti ne gimtąja kalba“, – dalinosi G.Juocevičiūtė.
Žurnalistė piktinosi, kad tik Lietuvoje yra tokia situacija, kai klientus aptarnaujantys žmonės su klientais bendrauja ne vietine, o jų gimtąja kalba.
„Ar įsivaizduojate, kaip Londone ateina britė senjorė į kavinę užsisakyti arbatos su pienu, o jai sako: „Ja neponemaju po angliski, govorite po ruski“ (Aš nekalbu angliškai, kalbėkite rusiškai – aut. past.). O Norvegijoje būtų tokia įmanoma situacija? O Italijoje? Lenkijoje tikrai būtų neįsivaizduojama, kad kažkas lenką klientą skatintų kalbėti svetima kalba.
O, tarkim, Rusijoje sutiktų maskvietis su už baro stovinčia barista kalbėti lietuviškai? Arba ukrainietis Kijeve arba baltarusis Minske sutiktų padavėjai atsakyti lietuviškai ir mokytis lietuvių kalbos, jei ji motyvuotų, kad vis tiek šios žemės kadaise priklausė Algirdasui ir Vytautasui?“, – retoriškai klausė G. Juocevičiūtė.
Anot publicistės, ypač daug problemų susikalbant kyla su iš kaimyninių šalių atvykusiais rusakalbiais užsieniečiais, kurie, anot G. Juocevičiūtės, nelabai stengiasi mokintis lietuvių kalbos.
„Toks įspūdis, kad ne jie integruojasi pas mus, o mes turime integruotis į jų visuomenę Vilniuje! Kol įsigalios tik šviežiai priimtas reikalavimas 2026 m. aptarnavimo sferoje dirbantiems migrantams mokėti ką nors pasakyti lietuviškai, jau lietuvių kalbos gali nebelikti“, – nuogąstavo G. Juocevičiūtė.
Visą įrašą galite peržiūrėti čia:
Reikia užtikrinti sąlygas mokytis lietuvių kalbos
Spalio pradžioje Seimas beveik vienbalsiai pritarė, kad Lietuvoje dirbantys imigrantai nuo 2026 m. aptarnaudami klientus bent minimaliu lygiu turėtų kalbėti lietuviškai.
Tiesa, už šią įstatymo pataisą balsavę parlamentarai nelabai žino, kaip šis įstatymas veiks realybėje ir kaip bus vykdoma Lietuvoje dirbančių imigrantų kontrolė.
O Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovė Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen atkreipė dėmesį, kad taip pat labai svarbu užtikrinti ir tai, jog šį reikalavimą užsieniečiams apskritai pavyktų įgyvendinti.
Anot jos, dažnai į Lietuvą atvykę svetimšaliai darbuotojai paprasčiausiai neturi laiko ir lėšų savarankiškai mokytis lietuvių kalbą. O Užimtumo tarnybos siūlomų lietuvių kalbos pamokų paprasčiausiai neužtenka. Todėl itin svarbu, kad verslo atstovai bei valstybė suteiktų tinkamas sąlygas iš užsienio kilusiems darbuotojams mokytis lietuvių kalbos.
LPSK vadovė pabrėžė, kad nėra nuspręsta ir kokia institucija turėtų apsiimti suteikti galimybę svetimšaliams darbuotojams mokytis lietuvių kalbos.
„Nėra jokios infrastruktūros, nėra jokios institucijos, kuri būtų atsakinga už kalbos mokymą. Tai, mūsų manymu, čia turėtų ir darbdaviai prisidėti, kurie įdarbino užsieniečius ir, žinoma, valstybė <...>.
Jie (užsieniečiai – aut. past.) tiesiog neturi sąlygų, nėra kaip (mokytis – aut. past.). Nei kur, nei už ką, nei galų gale ir laiko jie neturi, nes juos įdarbina tokiais krūviais, kad jie neturi kada ir pailsėti normaliai“, – teigė R. Motiejūnaitė-Pekkinen.
Numatytas reguliavimas per griežtas
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) laikinai pareigas einantis generalinis direktorius Emilis Ruželė antrina, kad kol kas sąlygų užsieniečiams darbuotojams išmokti lietuvių kalbos nėra.
Be to, laikinasis LVK generalinis direktorius priduria, kad šiuo metu numatomi taikyti reikalavimai svetimšaliams yra tiesiog per griežti. Tiesa, jis prideda, kad nuo 2026 m. įsigaliojantis reikalavimas fokusuojasi į pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą veikiančius užsieniečius.
„Gyventojų lūkestis kaip ir suprantamas, bet sukurtas reguliavimas siūlomas per griežtas. Na, tarkime 2026 m. sausio 3 d. atvyksta kas nors gyventi į Lietuvą ir dirbti. Ir jie nuo pirmos dienos turi teikti paslaugas lietuvių kalba, jeigu jie dirba pagal individualią veiklą“, – komentavo E. Ruželė.
Todėl, anot jo, atvykusiems į Lietuvą užsieniečiams turėtų būti skirtas pereinamasis laikotarpis, per kurį jie galėtų išmokti lietuvių kalbą.
„Darbas yra esminis integravimosi į visuomenę elementas. Turbūt neprotinga būtų tikėtis, kad žmonės sėdės namuose, mokinsis užsidarę ir tik tuomet pradės dirbti. Žinoma, galima dirbti kitą darbą, kuris neturi kontakto su klientais, bet manome, kad tai nėra geriausia integravimo priemonė“, – sakė laikinasis LVK generalinis direktorius.
Žurnalistams pasiteiravus ar gali būti taip, jog įsigaliojus reikalavimui su klientais kalbėti lietuvių kalba, įvairiose paslaugų platformose veikiantys svetimšaliai pavežėjai ir kurjeriai, gali paprasčiausiai nebesirinkti atvykti dirbti į Lietuvą, E. Ruželė teigė, kad dėl to nerimauti nereikėtų.
Jo teigimu, didžioji dalis dirbančiųjų paslaugų platformose tuo užsiima kaip papildoma veikla ir dirba tik kelias valandas per savaitę. Be to, anot laikinojo LVK generalinio prezidento, yra ir kitų priežasčių dėl ko svetimšaliai pasirenka atvykti į Lietuvą.
Per pastaruosius 2 metus lietuvių mokėsi 6,8 tūkst. užsieniečių
Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2022 m. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. lankyti įstaigos organizuojamus lietuvių kalbos mokymus pasirinko 6,8 tūkst. užsieniečių. Iš jų 80,2 proc. sudarė ukrainiečiai.
O remiantis Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), 2023 m. individualią veiklą pagal pažymą Lietuvoje vykdė daugiau kaip 15,7 tūkst. užsienio piliečių, o įsigiję verslo liudijimą – 2,6 tūkst. užsienio piliečiai.
Lyginant 2023 m. su 2022 m. svetimšalių, dirbusių pagal individualią veiklą skaičius padidėjo 65 proc., o pagal verslo liudijimą – 24 proc.
„Lietuvių kalbos kursai užsieniečiams yra teikiami pagal suaugusiųjų neformalaus švietimo programas. Labiausiai pasiteisino specializuoti verslo srities kalbos kursai. Pavyzdžiui, pagal sektorius ir veiklas yra tokie mokymai:
A1-A2 lygio lietuvių kalbos mokymai grožio paslaugų sektoriaus specialistams.
A1-A2 lygio lietuvių kalbos mokymai prekybos ir maitinimo paslaugų specialistams.
A2-B1 lygio lietuvių kalbos mokymai sveikatos sektoriaus specialistams.
Šis kalbos mokymasis tiesiogiai susijęs su jos pritaikymu darbe, o taip pat patarimais, kaip pasakyti vienokią ar kitokią frazę, kurią patys besimokantieji atsineša į lietuvių kalbos pamokas“, – Komentare raštu teigė Užimtumo tarnybos atstovė Inga Vegytė.
Remiantis spalio 1 d. Užimtumo tarnybos duomenims, pagal darbo sutartį Lietuvoje dirbo 152,6 tūkst. užsieniečių. Iš jų 139,1 tūkst. – trečiųjų šalių piliečiai, 13,5 tūkst. – kiti Europos Sąjungos šalių pilietybę turintys asmenys.
„Baltarusiai ir ukrainiečiai išlieka gausiausiomis dirbančių užsieniečių bendruomenėmis. Spartesniu augimu išsiskyrė dirbančių uzbekų, tadžikų, indų, azerbaidžaniečių, pakistaniečių ir Bangladešo piliečių bendruomenės“, – pridėjo I. Vegytė.
Tiesa, paslaugų sektoriuje dirbančių svetimšalių Lietuvoje pagal darbo sutartį yra apie 5,6 tūkst. Tiesa, daugiau nei pusė jų (2,8 tūkst.) dirba virėjais ir tiesiogiai su klientais nekontaktuoja.
Parduotuvių pardavėjais Lietuvoje dirba apie 900 svetimšalių. Dar apie 400 asmenų dirba padavėjais, po 200 svetimšalių įsidarbinę barmenais ar mokytojų padėjėjais, o 137 užsieniečiai yra asmens sveikatos priežiūros padėjėjai. Dar mažiau pagal darbo sutartį užsieniečiai darbinasi kosmetikais ir kirpėjais, kurių skaičius Lietuvoje nesiekia nė 100 darbuotojų.
„Didesnę dalį dirbančių paslaugų (aptarnavimo) darbuotojais sudaro ukrainiečiai (3,2 tūkst. arba 57,6 proc. priskiriamų šiai darbuotojų grupei). Atmetus virėjus, ukrainiečių dalis – dar didesnė (beveik du trečdaliai – 65,4 proc.)“, – komentavo I. Vegytė.
Bus išimčių
Seimas įpareigojo užsieniečius ir juos samdančias įmones nuo 2026 metų aptarnauti klientus lietuvių kalba. Tuo pačiu Seimas juos atleido nuo prievolės mokytis lietuvių kalbos, jei tai nebus nuolatinė tokių darbuotojų veikla, pavyzdžiui, jei jie parduos prekes ar savo surinktas miško gėrybes mugėse ar kitose vietose, pavyzdžiui, per šventes prekiaus gėlėmis.
Ši išimtis negalios užsieniečiams, kurie turės leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bet versis prekyba nuolat. Už tokias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 78, o susilaikė penki.
„Išvykę Lietuvos piliečiai greitai prisitaiko ir išmoksta susikalbėti Anglijoje, Portugalijoje“, – Seimo posėdyje teigė konservatorius Vilius Semeška.
Seimą įpareigoti užsieniečius aptarnauti klientus lietuvių kalba ragina konservatorė Dalia Asanavičiūtė, parengusi atitinkamas Valstybinės kalbos įstatymo pataisas. Seimas įpareigojo tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį.
Už tokių įpareigojimų vykdymą bus atsakingos ir valstybės institucijos, užsieniečius įdarbinančios įmonės, vadovai ir patys užsieniečiai. Gamintojus, pardavėjus, paslaugų teikėjus Seimas įpareigoti pateikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.
D. Asanavičiūtė anksčiau BNS yra sakiusi, kad pataisos siūlomos prevenciškai, o ne todėl, kad yra daug pažeidimų ar nesusikalbėjimo problema būtų didelė. Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, gyventojų skundų, kad informacija apie prekę ar paslaugą nebuvo suteikta valstybine kalba, nėra daug.
Valstybinė mokesčių inspekcija, be kita ko, yra paskelbusi kriterijus ir pavyzdžius, kada žmogaus veikla nėra laikoma nuolatine.
