Į Nyderlandus Iveta išvyko kartu su mama ir broliu. Per trylika metų gyvenimo svetur moteriai teko išbandyti pačius įvairiausius darbus. Ji dirbo kavinėse, logistikos sandėliuose, fabrikuose. Vakarais, po darbo, Iveta dar ir skubėdavo į universitetą, kuriame mokėsi vietinės kalbos.
„Visą tą laiką nesijaučiau laiminga ir ieškojau savo tikrojo pašaukimo. Jau nuo mažens mėgau piešti ir visą laiką svajojau apie tai, kad pomėgis kada nors virstų darbu“, – atvirauja pašnekovė.
Netikėtai atrastas pomėgis
Kaip teigia pati Iveta, tuo metu su konditerija ji neturėjo nieko bendro. Ši sritis į jos gyvenimą atėjo netikėtai, kuomet jos dukrytė šventė antrąjį gimtadienį. I. Šedbarienė šypsosi sakydama, kad artėjant dukros gimtadieniui ji nusprendė pati iškepti gražų ir skanų tortą:
„Kadangi neturėjau jokio supratimo, nuo ko pradėti, pradžioje nuotoliniu būdu konsultavausi su vyro mama – ji kuria labai gražius ir skanius tortus, tačiau gyvena Lietuvoje. Taip jai padedant per atstumą sukūriau pirmąjį savo tortą. Nors tortas ir nebuvo įspūdingas, tačiau buvo gražus ir svarbiausia – skanus.“
Iveta sako, kad matant pirmąjį savo rankomis iškeptą tortą, jos širdis džiaugėsi regint prieš save puikų rezultatą. Moteris atvirauja, kad torto gamybos procesas buvo puikus, tačiau dar maloniau buvo regėti savo dukrytės emocijas, kai ši pamatė jai iškeptą tortą.
„Tai buvo postūmis nesustoti ir pabandyti kažką iš to išspausti daugiau. Namuose pradėjau praktikuotis, išbandyti naujus receptus. Internete stebėjau įvairias pamokas, kurioms paskyriau daugybę valandų, o to daryti nenustoju net ir dabar. Nėra jokių ribų ir toliau mokytis konditerijos – vis nauji skoniai, naujos dekoravimo technikos“, – tvirtina pašnekovė.
Ivetos pastangos laikui bėgant nenuėjo veltui – netrukus ji gavo leidimą dirbti namuose ir šalia tuometinio savo darbo ji pradėjo klientams daryti desertus. Taip Iveta dirbo kurį laiką, tačiau viskas netikėtai pasikeitė, kai ji susilaukė antros dukrytės.
Gimus dukrai I. Šedbarienė nusprendė nebegrįžti į įprastą darbą ir likti tik prie konditerijos. Dabar ji džiaugiasi, kad šiuo metu klientų užsakymų ji turi bent mėnesiui į priekį, o esant didesnėms šventėms, pildosi jau ir kitų metų datos.
Iveta pasakoja, kad taip toli ji nebūtų nuėjusi, jeigu šalia neturėtų mamos ir vyro palaikymo: „Esu jiems be galo dėkinga.“
Be to, pradėjusi nuo tortų gamybos, konditerė prieš pusę metų ėmėsi ir meduolių dekoravimo. Įdomu tai, kad užsakymai šiems meduoliams plaukia iš viso pasaulio.
„Siunčiu juos paštu, tad galima sakyti, kad jie spėjo apkeliauti jau ne vieną šalį. Tiesa, meduolių gaminimas ir dekoravimas atima labai daug laiko.
Pirmiausiai viskas prasideda nuo dizaino kūrimo, individualaus kiekvieno meduolio formos išpjovimo, kepimo, detalių dekoravimo glaistu, džiovinimo ir tapymo. Tačiau nors darbo ir daug, visgi, rezultatas džiugina, o ir nepalieka abejingų“, – dalinasi pašnekovė.
Iveta taip pat priduria mananti, kad tortas nėra tik desertas. Tai – pagrindinis šventės akcentas, tad būtent todėl moteris juos stengiasi kruopščiai išdirbti iki menkiausios detalės:
„Dekoravimas ir pačių dekoracijų kūrimas trunka ne vieną ir ne dvi valandas. Kartais vos vieno torto dekoracijų kūrimas ir konstrukcijų paruošimas pareikalauja ne vienos dienos. Labiausiai džiugina tai, kad malonių atsiliepimų ir nuotraukų klientai nepagaili pasidalinti iš savo šventės, kurioje matyti besišypsantys vaikai prie mano tortų ir dekoracijų.“
Išskirtinio dizaino tortai
Pasiteiravus, kokių tortų dažniausiai pageidauja klientai, Iveta sako, kad dažniausiai užsakydami tortus vaikams užsakovai prašo savo atžalų mėgstamiausių filmukų arba žaidimų herojų, žaislų. Be to, populiarūs ne tik vaikams skirti tortai, tačiau ir suaugusiems, kurie dažniausiai yra dekoruoti gėlėmis.
Nors neretai klientai palieka Ivetai nemažai erdvės kūrybai, vis tik, kaip teigia pati konditerė, savo fantazijai ji leidžia pasireikšti ir eksperimentuoti tuomet, kai gamina tortus, skirtus šeimos šventėms.
Kadangi mėgsta kurti išskirtinio dizaino tortus, ji neretai šeimos narius nustebina dar daug kur neregėtais antigravitaciniais tortais. Pasak moters, būtent jie ir kelia daugiausiai iššūkių.
„Vienas tokių tortų siekė beveik metrą. Antigravitaciniai tortai išsiskiria būtent tuo, kad sudaro optinę iliuziją. Šiuo metu mano aukščiausias gamintas tortas – pilis siekė 126 centimetrus!“ – neslepia džiaugsmo.
Be antigravitacinių tortų kūrimo, Ivetai patinka kepinius dekoruoti ir įvairiomis figūrėlėmis, kurias ši gamina iš šokolado ar cukrinės masės, o tortus ji tapo maistiniais dažais:
„Kas smagiausia, kad visai nesvarbu, koks tai bus tortas – antigravitacinis, 3D, vieno ar dviejų aukštų, nes jo viduje slepiasi tradiciniai ir lietuviui pažįstami skoniai: „Medutis“, „Nepoleonas“, snikersas, rafaelo ir pan. O dar smagiau, kad ir čia gyvenantys įvairių tautybių žmonės yra sužavėti tortų išvaizda ir skoniais.“
Paklausta, ką laikytų savo sėkmės paslaptimi, I. Šedbarienė šypsosi. „Sėkmės paslaptis, manau, yra meilė, laiko negailėjimas ir kruopštumas“, – sako ji.
Be to, pabaigai konditerė sutiko pasidalinti ir patarimu tiems, kurie šiuo metu dar tik atranda savo kelią konditerijoje:
„Žiūrėkite į tai kaip į smagų nuotykį. Nebijokite suklysti ir kantriai bei kruopščiai leiskitės į smagią torto kūrimo ir dekoravimo kelionę. Nenuleiskite rankų, nes kiekvienos kelionės pabaigoje laukia labiausiai džiuginantys apdovanojimai: pamatyti kūrinį, kurį sukūrėte savo rankomis ir širdimi.“
