„Man dar niekas neatėjo ir į akis nepasakė, kad esu nenormali, nes gyvenu su jaunesniu vyru“, – sako Jolanta, kuri įsitikinusi, kad gyvenimas 50-ies nesibaigia, o Mantas jai antrina, kad būtent Jolanta buvo ta moteris, kuri stipriai – ir tik į gerą – aukštyn kojomis apvertė jo gyvenimą.
Visai neseniai atšventėte 5 metų draugystės metines. Kaip šią dieną paminėjote?
Mantas: Man ši diena įstrigs atmintyje visam gyvenimui. Tai buvo sekmadienis, rytas po mūsų solinio koncerto. Mūsų diena jau buvo suplanuota iš anksto kilniam tikslui – išdalinti Kalėdines dovanas Londone gyvenantiems senoliams. Visą dieną kelyje, pasikrovus tiek daug teigiamų emocijų, aplankant tokius nuostabius žmones, vakaro kulminaciją paminėjome dviese restorane. Tai buvo dviguba laimė. Padaryti kilnūs darbai bei pirmasis mūsų penkmečio jubiliejus.
Jolanta: Man tie 5 metai prabėgo, kaip 5 mėnesiai. O ką tai reiškia? Kad buvo puikus laikas. O dar puikesnis laukia!
Galbūt vienas kitą kažkaip nustebinote, apsidovanojote?
Mantas: Tiesą pasakius, mes vienas kitą galime nustebinti bet kada, kada mažiausiai to tikiesi. Mes taip nesame įpratę, kad vienas kitą apipiltume dovanomis ar staigmenomis, jei tik yra proga. Mums patinka spontaniškos staigmenos. Šį kartą dovanas dalinome tiems, kam labiausiai šventiniu laikotarpiu to reikėjo, o save tiesiog palepinome skania vakariene restorane.
Jolanta: Esu mylima ir laiminga moteris. Mantas yra tikras džentelmenas ir jam nereikia progos, kad mane nustebintų. Gėlės, dovanėlės, vakarienės, netgi Kalėdos Paryžiuje – tai vis mano staigmenos! Aš, kaip moteris, dažniausiai palepinu jį gardžiu naminiu maistu, pyragais, ta proga numezgiau Mantui didelį šiltą šaliką. Atrodo, smulkmena? Taip, galima juk viską nusipirkti, bet savo rankom pagaminti daiktai yra su meilės dalelėmis. Nesame materialistai, todėl vertiname tai, į ką įdėta dalis širdies.
Ne paslaptis, kad santykiai – ne tik džiaugsmas, bet ir darbas. Ar abu stipriai per šiuos metus pasikeitėte? Galbūt reikėjo nusišlifuoti tam tikrus kampus, imti vienas prie kito prisitaikyti?
Mantas: Pritariu 100%. Negaliu šioje situacijoje kalbėti Jolantos vardu, bet iš savo pusės garantuotai pasikeičiau 360° kampu. Pradedant savo charakterio bruožais, elgesiu, naivumu draugystės pradžioje, buvau visiškai kitas Mantas.
Prieš tai gyvenau kitokį, kaip dabar suprantu, visiškai netinkamą man gyvenimą, kuris tikrai nebūtų pavyzdys kitiems. Bet teko labai stipriai pasikeisti – vardan geresnio gyvenimo ir vardan to, kad galėčiau kurti jau dabar laiko patikrintus santykius.
Man teko keistis beveik iš pagrindų. Keisti savo aplinką, savo požiūrį į gyvenimą, įpročius, tuo metu buvusias neigiamas priklausomybes, draugus. Galiu drąsiai teigti, kad šie santykiai man davė antrą gyvenimą, už kurį būsiu amžinai dėkingas Jolantai. Juokaudamas restorane minint mūsų gražią šventę, Jolantai ištariau: „Pagaliau pradedame savo gyvenimą. Apsišlifavome iš visų kampų ,dabar jau esame apdirbti ir gyvenimui pasiruošę.“
Jolanta: Oi, kaip gerai, kad gavome progą šiais metais užsidaryti namie. Gaila tik, kad ta proga nelinksma, bet visose problemose reikia rasti pozityvo! Kaip buvo smagu matyti, kai Mantas dirbo darbus, kurių niekada nedarė. Išmoko ir dažyti, ir netgi namuose įsirengė dar viena aukštą! Ir viskas savo rankom!
Žinoma, per penkerius metus buvo žaibų, bet trumpalaikių. Mantas – degtukas. Užsiplieskia dėl smulkmenos. O aš širdyje visada juokiuosi, nes žinau, kad praeis, parbėgs su gėlėmis ir krūva atsiprašymų. Taip ir apsišlifavo visi statūs kampai.
Ar nors kartą buvote pagalvoję apie skyrybas?
Mantas: Ačiū Dievui, ne. Visko buvo pas mus per šį penkmetį, neslėpsiu, bet iki tokių kraštutinumų niekada nebuvome priėję. Mes labai daug kalbamės ir 100 proc. atejų, su visiškai nuoga tiesa. Geriau visad pasakyti karčią tiesą, tai, ką galvoji, nei laikyti visą įtampą širdyje. Ir taip kasdieniniame gyvenime pilna tų pilkų spalvų, tad bent asmeniniame gyvenime norime šilumos ir jaustis saugiai, visokiariopai tvirtai.
Jolanta: Kaip tik neseniai apie tai pamąsčiau. Tikrai nebuvo tokio sakinio, kad susirinktų daiktus, ir va, durys. Arba, viskas, daugiau negaliu, skiriamės! Net ir man tai keista. Juk dabar žmonės netausoja santykių. Toks jausmas, kad kitur viskas medum patepta…
Jūsų manymu, kokia jūsų puikių santykių paslaptis? Ką galėtumėte rekomenduoti ir kitiems?
Mantas: Gyventi be melo! Čia yra auksinė taisyklė. Būti atviram visais klausimais. Mūsų santykiuose mums svarbiausia daug kalbėtis. Pradžioje santykių to nesupratau, galbūt ir nenorėjau suprasti, kaip ir daugelio kitų situacijų.
Tie rožiniai akiniai… Ech, su jais visiškai kitaip viskas atrodė. Jei tik galėčiau laiką atsukti ir elgtis teisingai daug anksčiau… Bet manau, to reikėjo, kad viską pažinčiau savo kailiu. Gyvenimą ir santykius dabar matau kitomis spalvomis. Tą ir rekomenduočiau tiems, kam tai aktualu. Reikia sustoti laiku ir apsidairyti, susidėlioti prioritetus.
Taip pat pačioje pradžioje buvo sunku nekreipti dėmesio į aplinką. Kas ką pasako, lengvabūdiškai išsireikšiu, „kreivi žvilgsniai“. Gyventi reikia dėl savęs, kaip poros, stengtis tik dėl savo šeimos, kuri tave supa, myli ir palaiko. Visiškai atsiriboti nuo to, kas yra netikra, dviveidiška ir melaginga. Juk kas iš tos dirbtinos aplinkinių šypsenos? Priimk tai, kas tikra ir vertink šeimynines vertybes.
Jolanta: Nėra čia jokios paslapties. Tiesiog reikia ne tik mylėti, bet, svarbiausia, gerbti, pasitikėti. Jūsų antra pusė nėra jūsų nuosavybė – tai žmogus su savo charakteriu, nuomone, svajonėmis. Reikia kalbėtis, o kai kada reikia mokėti ir išlaukti.
Mūsų metu skirtumas turėjo ir savų privalumų. Daug kartų matydama Manto klaidas aš perspėdavau, bet nestabdydavau. Tegu nusvyla ir pats suvokia. O tada ir primindavau – „o ką aš tau sakiau?“.
Aišku, klaidos nebuvo tokios, kurias reikėtų smerkti, bet jaunatviškas kraujas ir užsidegimas kartais susipyksta su mąstymu. Taigi, gerbkite ir mylėkite savo antrąją pusę, ir niekada nemeluokite. Kad ir kaip atsitiko, spręskite problema kartu.
Kaip ir Jolanta sakė vaizdo įraše, anksčiau žmonės būdavo linkę kritikuoti jūsų santykius, o kaip yra dabar? Ar užsiauginote storą odą piktiems komentarams? O gal tokių nė nebesulaukiate?
Mantas: Tie žmonės, kurie yra perpildyti negatyvo, manau, jau pavargo. Trūko kantrybė jiems 5 metus sekioti iš paskos. Niekada nebuvo jų daug, bet, nemeluosiu, pasitaikė visko.
Manau, kad kiekvienam jautriam žmogui pradžioje tai keltų skausmą – ne tik širdies, bet ir galvos. Už ką? Kodėl?
Bet laikui bėgant supranti, kad tu elgiesi teisingai kurdamas savo ateitį ir nekreipdamas dėmesio į aplinką. Juk mes gyvename dėl savęs, o ne dėl kitų! Bet yra žmonių, kurie neturėdami savo gyvenimo, gyvena svetimus. Jiems visa tai kaip desertas – parašyti blogą komentarą ar kitokia negatyvia išraiška pilti purvą.
Tik dabar visa tai jau mūsų visiškai neveikia. Atvirkščiai – pasijuokiame iš to ir palinkime mintyse sveikatos ir sveiko proto. Turime didelį ratą žmonių, mūsų klausytojo, mūsų palaikymo komandą, kuri mums teikia džiaugsmą, pasitikėjimą ir motyvuoja nuolatos stengtis. Tai – mūsų judėjimo variklis.
Jolanta: Aš puikiai suprantu tuos, kurie mūsų bendro gyvenimo pradžioje sukiojo pirštą prie smilkinio. Žinoma, kad mes esame neįprasta pora. Juk daugeliui atrodo, kad 50-metė moteris privalo sėdėt namie, auginti anūkus ir virti uogienes.
Palaukit! O tai kada gyventi? Man kitų plepalai nerūpi, aš gyvenu ir džiaugiuosi! Man dar niekas neatėjo ir į akis nepasakė, kad esu nenormali, nes gyvenu su jaunesniu vyru. Turbūt nedrįsta. O kur yra parašyta, kokiuose įsakymuose ar dar kur, kad moteris negali būti mylima jaunesnio vyro? Niekur nerandu.
O štai komplimentų, padrąsinimų gavau šimtus. Ne vieną kartą koncertų metu, tiesiog prieidavo jaunos merginos ir prašydavo jas apkabinti. Net pasimesdavau, kodėl? Tiesiog gera būdavo išgirsti, kad mano drąsa ir šypsena joms yra pavyzdys.
Šiuo metu daugelis turbūt jau apsiprato, nes pralošė lažybas dėl mūsų bendro gyvenimo termino. Taip, kad kalbėkit kaip norit, visi epitetai „sena“, „stora“, „kvaila“ manęs visiškai nejaudina, nes mes gyvenam savo galva. O šiaip mieli komentatoriai labai jau neišradingi, – tas pats per tą patį, neįdomu jau net skaityti.
