Arūno Šikštos vadovaujama „Teo LT“ tapo pavyzdžiu kitoms „TeliaSonera“ valdomoms bendrovėms, o, pasak jo, kiti lietuvių verslai dažnai dirba daug efektyviau ir sveikiau nei kolegos iš Vakarų.
Interviu derinome ilgai – pirmąsias užklausas išsiuntėme dar pernai vasarą, tačiau susitikti pavyko tik šiemet. Kokį pirmą įspūdį daro vienu geriausių Lietuvos vadybininkų tituluojamas A. Šikšta?
Jis mintis dėsto iš lėto, daug gestikuliuoja rankomis, kalbėdamas apie valdymą ant stalo braižo virtualius modelius. Kartais atrodo, kad kalbi su užsienio lietuviu, mat pašnekovas savo kalbą mėgsta paįvairinti įvairiais angliškais posakiais, tariamais visiškai be akcento, o kai kuriuos žodžius, pavyzdžiui, Amerika, A. Šikšta, turbūt pats to nejausdamas, taria angliškai.
Dirba savo darbą
Pokalbį pradedame nuo klausimo, ką pašnekovas daro, kad „Teo LT“ nuolat patenka tarp geidžiamiausų darbdavių, ir kodėl jis nuolat įvardijamas kaip vienas geriausių vadovų Lietuvoje. Atsakydamas A. Šikšta kuklinasi: „Problema, kad nieko nedarau. Tiesiog bandau dirbti savo darbą.“
Pasak jo, pagrindinis sėkmės garantas – gera komanda. Tačiau neužtenka nusamdyti gerų specialistų: „Reikia rasti aiškų dialogą, kad tie žmonės visų pirma motyvuotų save čia dirbdami, kad nė akimirkos nemanytų, jog dirba man ar akcininkams. Noriu, kad tie, kurie turi skatinti kitus, skatintų save, o ne aš tai daryčiau.“
Norint tai pasiekti, anot pašnekovo, reikia, kad visi organizacijoje dirbtų pagal vieną sistemą, visiems aiškius kriterijus, didelėje bendrovėje neturi būti kelių kultūrų, procesų ir atskirų nutolusių principų vertinimų.
Delegavimo svarba
Dažnai vadovai susiduria su noru viską daryti patys ir nenoriai paskirsto darbus kitiems. A. Šikšta sako, kad tokie žmonės pasmerkti nesėkmei.
„Jei žiūrėsime į smulkų ir vidutinį verslą, bėda ištinka tuos, kurie nori daryti viską patys, – aiškino pašnekovas. – Gal galima šeimyniniame versle, turint restoranėlį, pačiam būti ir virėju, ir barmenu, ir užsakymų priėmėju, ir dar vakare išplauti indus. Jei pakanka tikslų, kuriuos sau keli, jei tikrai kokybiškai viską vykdai – viskas gerai. Tačiau didelėse bendrovėse užprogramuota dalytis labai aiškiais limitais, įgaliojimais, atsakomybe.“
A. Šikšta prisiminė pirmąsias darbo dienas „Teo LT“ 2004-aisiais. Akcininkai jam leido porą mėnesių stebėti bendrovės gyvenimą iš šalies. Jis pamatė, kad nesibaigiančiuose susitikimuose žmonės kankinasi.
„Jie neturėjo, be visų kitų įgaliojimų, net finansinių, – prisiminė pašenkovas. – Mačiau, kad mano akyse žūsta tuometinis įmonės generalinis direktorius, nes kiekvieną dieną žmonės 50 proc. savo laiko sugaišdavo stengdamiesi pas jį patekti. Visi departamentų vadovai tiesiog eidavo pas įmonės vadovą. Aš jo dienos pabaigoje paklausiau, ar jis atsimena, apie ką kalbėjo ryte, jis teatsakė, kad nori greičiau į pensiją.“
Davė rezultatą
Šiandien „Teo LT“ viskas kitaip: „Dalijuosi įgaliojimais ir kuo sėkmingiau žmonės dirba, tuo daugiau įgaliojimų atiduodu. Akcininkams nebijau parodyti, kad apie 50 proc. su manimi dirbančio apie 12 vadovų ešelono yra pasirengę jau rytoj be jokių problemų dirbti mano darbą.“
Tokia žinia neturėtų nieko stebinti žinant, kad bendrovėje veikia įpėdinių programa – daugelio lygių vadovai žino įpėdinį ir su juo dirba, ugdo kaip pamainą. „Tiesa, gali jos ir neprireikti – pamainai gal atsibos laukti, kol ateis tinkamas metas. Didžiausias darbas mums tą potencialą pastebėti, ugdyti ir dar įdarbinti – tai nėra lengva“, – sako A. Šikšta.
Pasak jo, dažnai koją kiša rinkos dydžio ribotumas. „Teo LT“ pasirengusi kasmet aptarnauti 10–20 tūkst. naujų vartotojų, tačiau dėl mažos rinkos jų padaugėja 1–2 tūkstančiais. Todėl, pasak pašnekovo, ne vienas jaunas žmogus palieka bendrovę ne todėl, kad blogos darbo sąlygos, bet norėdamas išnaudoti savo potencialą: „O kartu su juo išeina ir daug investicijų, kurių nesusigrąžinsi.“
Pertvarkos duoda rezultatų – A. Šikšta kukliai pasigyrė, kad „Teo LT“ yra tam tikras etalonas „TeliaSonera“ grupėje ne vienoje verslo srityje: „Reikia nebijoti atsisakyti funkcijų, kurių nereikia, suformuoti komandą, kad nesidubliuotų patirtis, specializacijos, kad vienas kitam galėtų ką nors pasiūlyti, patarti.“
Anot pašnekovo, bet kurioje kompanijoje svarbu valdyti sąnaudų ir investicijų riziką: „Kiekvienoje sąnaudų ar investicijų eilutėje aš matau aiškius žmones, kuriems daugiau ar mažiau pavyko. Matau, kas turi potencialo pasistengti, o kas jau pavargo, nes kiekviena diena versle yra kova.“
Į savą kol kas nesuka
Kalba pasuko apie karjeros pradžią. Pirmuosius pinigus pašnekovas užsidirbo dar mokykloje. Jūreiviai Klaipėdoje parveždavo daug lauktuvių – viena iš jų buvo kramtomoji guma: „Su draugu nusprendėme, kad nesąžininga jas visas sukramtyti, tačiau tėvai sakydavo, kad negalima visos gatvės ar mokyklos vaišinti, tada kilo gera mintis: visas pakelis, kuriame būdavo dešimt kramtomų gumų, kainuodavo 1,5 lito, bet galėdavai už litą parduoti vieną gumą.“
Tačiau vėliau A. Šikšta pasuko samdomo specialisto keliu ir sako, kad nors susimąstantis apie savą verslą, tačiau mano, kad šiandien jo padėtis vis dar nebloga.
„Tokių minčių buvo ir yra, – sako pašnekovas. – Tačiau jei dirbi samdomą darbą ir darbovietėje suteikta galimybė sukurti tokią darbo aplinką, kad kasdien jaustumeisi, jog dirbi sau, gauni tokį patį skatinimo paketą kaip savame versle ir toliau bandai tai diegti organizacijos viduje.
Didelė sėkmė dirbti tokioje aplinkoje, o kuo ji sėkmingesnė, tuo geresni rezultatai.Todėl savo verslo idėją vis atitolini. Galbūt po dešimties metų atrodys, kad pralaimėjau taip galvodamas, tačiau šiandien vis dar manau, kad tai padeda laimėti.“
Paprašytas įvardyti didžiausią klaidą „Teo LT“ vadovas prisiminė, kad būnant jaunesniam neužtekdavo kantrybės išklausyti vyresnių darbuotojų patarimų: „Būdavo automatiškai pasitikima savomis žiniomis, jėgomis ir patirtimi, nors galbūt jos išvis nebūdavo, bet atsakomybės jausmas būdavo turbūt toks didelis, kad užgoždavo pojūtį kaip nesielgti, kaip sovietiniais laikais sakydavo: „Aš viršininkas, o tu, pone, kvailys, todėl, kad aš viršininkas, o ne todėl, kad tu kvailys.“
Atvėrė akis
Prakalbus apie išsilavinimą A. Šikšta prisiminė prieš porą metų įgytą verslo administravimo magistrą Vienos verslo ir ekonomikos universitete: „Ieškojau laboratorijos, kur susirinktume bent 20 žmonių iš skirtingų valstybių, sektorių ir galėtume vieni kitus pamokyti ne vien teorijos, kurią dėsto žinomi profesoriai.“
Studijuodamas Vienoje pašnekovas suprato, kad žmonės daugelyje Lietuvos įmonių nesiskiria nuo kitų šalių ir daugeliu atvejų mūsų šalies bendrovės dirba efektyviau ir sveikiau nei Vakarų.
„Nes mes visą laiką rinkoje kovojame, – teiginį grindžia A. Šikšta. – Taip pat aiškiai pamačiau, kad Lietuvoje turime daug potencialo tarp įvairiausių sričių specialistų ir jei neturėsime galimybių kurti aplinką kaip valstybė, kad investicijos ateitų į šalį ir potencialas galėtų su jomis susijungti, jis kuo tuoliau tuo labiau išvažiuos. Šiandien esame pirma darbo rinka iš galo, nes daug kam neprimokame – stengiamės sutaupyti dirbančiųjų sąskaita.“
Pašnekovas pasigenda verslo ir valstybės dialogo, mat daugelis bendrovių yra pajėgios investuoti, tačiau trūksta skatinimo strategijos iš valstybės pusės: „Kas iki šiol investavo – tai darė pavieniai. Daugelio verslininkų ar mūsų, profesionalų, dėka.“
Paklausti savęs
Baigdamas pokalbį A. Šikšta jaunam žmogui prieš sukant į verslą pataria pirmiau apsvarstyti, ar turi pakankamai tam reikalingų savybių: „Manęs skandinavai seniai klausė, ar turiu pakankamai ledo pilve (angl. Do you have enough ice in your stomach), nes ne vien žinios lemia sėkmę versle. Daugelyje verslo sričių, išskyrus fundamentalias, kaip statyba, chemija, biologija, tereikia 10 proc. žinių, kurias dėsto verslo ir ekonomikos mokyklos. Kitas 90 proc. reikia surasti atėjus į verslo aplinką.“
CV: Arūnas Šikšta
1992–1993 m. – Atviros Lietuvos fondo programų koordinatorius
1993–1996 m. – Lietuvos ir Olandijos bendrovės „Seceurtronics Technicom“ vykdomasis direktorius
1996–1997 m. – Lietuvos žemės ūkio banko Rinkodaros departamento direktorius
1997–1999 m. – „Hansabank“ Užsienio ryšių ir tinklo departamento Lietuvos projekto vadovas
1999–2001 m. – banko „Hansabankas“ valdybos pirmininkas
2001–2003 m. – banko „Hansa-LTB“ valdybos pirmininkas
2001–2003 m. – „Hansabank Group“ valdybos narys
Nuo 2004 m. – „Teo LT“ generalinis direktorius
FAKTAI: „Teo LT“
Įkurta 1992 m. kaip valstybinė įmonė „Lietuvos telekomas“
1998 m. bendrovė buvo privatizuota, 60 proc. jos akcijų įsigijo tuomet Švedijos įmonės „Telia“ ir Suomijos įmonės „Sonera“ konsorciumas „Amber Teleholding A/S“. Šiandien „TeliaSonera“ tiesiogiai valdo 88,15 proc. bendrovės akcijų
2006 m. bendrovė pakeitė pavadinimą į „Teo LT“
Bendrovė šiandien veikia interneto, duomenų perdavimo, fiksuoto telefono rinkose, teikia skaitmeninės televizijos paslaugas
Valdo kontaktų centrą „Lintel“ ir duomenų centrų ir informacinių sistemų valdymo bendrovę „Baltic Data Center“
Pernai bendrovės pajamos siekė 750 mln. litų, o pelnas – 154 mln. litų.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 35(97), rugsėjo 24-30 d.), rubrikoje „Verslo švyturiai“.
